Vienintelė specializuota, Europos vėžio institutų organizacijos
akredituota onkologijos įstaiga Lietuvoje

Exact matches only
Search in title
Search in content
Search in posts
Search in pages
Filter by Categories
Artėjantys renginiai
Karjera
Naujienos
Nuomos konkursas
Projektų aprašymai
Renginių galerija
Skelbimai

„Ūsai bėga“ – už Lietuvos vyrus, kurie gyvena trumpiausiai Europoje

lapkričio 23, 2017

Trečią kartą organizuojamas bėgimas už vyrų sveikatą „Ūsai bėga“ Vilniuje. Miesto centre įvyksiantis bėgimas skirtas paskatinti vyrus – ir ne tik vyrus – judėti ir netylėti, dalytis patirtimi ir sutelkus jėgas padėti tiems, kurie jau kovoja su prostatos ir sėklidžių vėžiu.

Kviečiami prisijungti visi, turintys tikrus, priklijuotus, dirbtinius, popierinius, žaislinius, medinius, nupieštus ar kitokius ūsus į nemokamą valandos bėgimą „Ūsai bėga“ lapkričio 26 d. 12 val. Kalnų parke Vilniuje.“

„Nubėgti sunkią trasą dažnai yra lengviau, nei nueiti pasitikrinti. Vis dėlto tikime, kad tas, kuris įveiks šią trasą, reikalui prispyrus lengviau prisivers apsilankyti pas gydytoją, – sako bėgimo sumanytojas ir vienas iš organizatorių Modestas Bacys. – Turime įprasti tikrintis sveikatą profilaktiškai ir, kas ypač svarbu, eiti pas gydytoją nedelsiant, kai tik pajuntame, kad kažkas negerai. Tikimės renginyje sulaukti ir bėgikus palaikančiųjų, kurie kitais metais prisijungs jau kaip bėgimo dalyviai.“

„Kol judi, tol gyvas“

„Sveikinu akcijos „Ūsai bėga“ sumanytojus ir organizatorius. Puiki akcija Vilniaus miesto centre, į kurią kviečiu įsijungti visus – patyrusius ir pradedančius bėgikus, visus, norinčius pajudėti ar ketinančius tiesiog pasivaikščioti ir pakvėpuoti grynu oru“, – sako verslininkas, biochemikas, orientavimosi sporto meistras, sporto veteranas Marius Ptašekas (59 m.).

„Negalėčiau net ir įsivaizduoti savo ir savo artimųjų, pirmiausia brolio dvynio Juliaus, gyvenimo be aktyvaus sporto, – sako Marius Ptašekas. – Tokios gyvensenos išmokome būdami visiškai jauni, galima sakyti, paauglystėje, vaikystėje. Tai tapo neatsiejama mūsų įvairiapusės veiklos dalimi, tai tikrai daugiau nei hobis. Kodėl? Todėl, kad tokia pati veikla, būdinga daugeliui žmonių, savaime subūrė mus į puikių bičiulių ir draugų ratą. Įsijungė ir sutuoktiniai, ir vaikai.“

Metams bėgant, be abejo, fizinė žmogaus būklė keičiasi, mažėja fiziniai krūviai, jie yra adaptuojami prie atitinkamo amžiaus žmogaus natūralių galimybių. „Juk su jaunimu mes, šešasdešimtmečiai, tikrai negalime lygintis, tačiau ne tai yra aktyvaus gyvenimo būdo esmė, – sako M. Ptašekas. – Visą gyvenimą judėti – tai yra svarbiausia. „Kol judi, tol gyvas“, sakydavo mūsų senoliai, kai dar nebuvo įrodymais pagrįstos medicinos tyrimų rezultatų. Tiesiog tai buvo per amžius sukauptos patirties išgryninta tiesa.“

Pasak M. Ptašeko, moksliniais tyrimais nustatyta, kad fizinis aktyvumas apsaugo žmogų nuo daugybės ligų, mokslininkai jų priskaičiuoja apie šimtą.

Fizinis aktyvumas padeda išvengti vėžio

„Labai pritariu aktyvios gyvensenos propagavimui, – sako prof. Feliksas Jankevičius, Nacionalinio vėžio instituto direktorius. – Daugelis pamiršta, kad vėžys – išvengiamiausia liga, palyginti su kitomis lėtinėmis ligomis. 40 proc. onkologinių ligų galima išvengti, jei teisingai suvoksime sveikos gyvensenos svarbą – labai patariu visą gyvenimą išlikti fiziškai aktyviems, nerūkyti ir saikingai vartoti alkoholį, taisyklingai maitintis. Esu už tai, kad nuo mažens reikia garsiai kalbėti apie vėžio prevenciją.“

SOS – Lietuvos vyrai

„Lietuvos vyrų vidutinė gyvenimo trukmė pati trumpiausia Europoje, – sako prof. F. Jankevičius. – Šiek tiek daugiau nei 69 metai. O Europos vidurkis – 78.“

Kokios čia priežastys? Pasak prof. F. Jankevičiaus priežasčių labai daug. „Kalbant apie onkologiją, mirtingumas nuo visų onkologinių ligų tarp Lietuvos vyrų yra pats didžiausias Europoje. Taigi vėžys, be abejo, su širdies ir kraujagyslių ligomis ir prisideda prie trumpos mūsų vyrų gyvenimo trukmės“, – sako prof. F. Jankevičius.

Pasak profesoriaus, didelė problema Lietuvoje – gyventojų antsvoris. „Pas mus dar visai neseniai nebuvo įprasta valgyti daržovių,– pasakoja prof. F. Jankevičius. – Neturime žuvies valgymo tradicijų, o kiaulieną įvairiais pavidalais valgome iki keturių kartų per dieną, nesirenkame neriebios grietinės ir pan.“

Iš tikrųjų daugiau nei pusės visų onkologinių ligų galima išvengti pradėjus sveikai gyventi, o tikrinantis profilaktiškai galima būtų tikėtis, jog ligą pavyks diagnozuoti anksti. Tačiau nepaisant to, kad Lietuvoje veikia Ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programa – tai galimybė atlikti PSA testą ir pasitikrinti pas urologą – kol kas Lietuvoje prostatos vėžio užleistumo rodikliai labai dideli. Tiesa, jie mažėja, bet mažėjimo tempas nepakankamas.

Sergančiųjų prostatos vėžiu amžius jaunėja. „Ši tendencija pastebima visame pasaulyje, – sako prof. F. Jankevičius. – Kalbėdami apie prostatos vėžį jaunais laikome jaunesnius nei 50 metų amžiaus vyrus ir per pastaruosius 20 metų jaunų pacientų skaičius išaugo smarkiai – 6 kartus. Tai sudaro apie 10 proc. naujų prostatos vėžio atvejų.Tą patį matome ir Lietuvoje.“

Esame aukštos prostatos vėžio rizikos šalis

Lietuva pagal sergamumo prostatos vėžiu rodiklį pirmauja Europoje. „Priežastys kelios, – sako prof. F. Jankevičius. – Mes priklausome aukštos prostatos vėžio rizikos šalių grupei. Greičiausiai turime paveldėtą polinkį. Paveldimos tam tikros genų mutacijos. Viena iš jų – tai genų BRCA1 ir BRCA2 mutacijos. Blogiausia tai, kad jauname amžiuje diagnozuotas prostatos vėžys pasižymi agresyvesne eiga, daug greičiau progresuoja ir sukelia vyrams didesnį pavojų nei liga, diagnozuota vyresniame amžiuje.“

Pasak profesoriaus, PSA patikra ypač rekomenduojama tiems vyrams, kurių pirmos eilės giminės sirgo prostatos vėžiu ir jeigu vėžys jiems buvo diagnozuotas ankstyvame amžiuje. „Tiems vyrams, kurių tėvai arba broliai sirgo arba serga prostatos vėžiu, rekomenduojama atlikti PSA testą jau nuo 40 m. Taip pat rekomenduojama ištirti juos dėl BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijų. Jos pasitaiko vidutiniškai 5–7 proc. asmenų šito amžiaus pacientų grupėje“, – aiškina prof. F. Jankevičius.

Ką reikia žinoti jauniems vyrams?

Tarp jaunų vyrų nuo 15 iki 40 metų amžiaus dažniausia onkologinė liga sėklidžių vėžys. „Jauniems vyrams rekomendacija paprasta, – sako prof. F. Jankevičius. – Jie turi išmokti savityros – patys apsičiuopti savo sėklides kas keli mėnesiai. Pažiūrėti, ar neužsičuopia sėklidėje sukietėjimų, ar ji nepadidėjusi. Visada atsiminkite, jog tais atvejais , kai ką nors užčiuopiate, būtina skubėti pas urologą. Noriu patikinti, kad šiandien Lietuvoje turime visas galimybes anksti diagnozuoti sėklidžių vėžį, be to, turime visas sąlygas absoliučiai šiuolaikiškai šią onkologinę ligą gydyti. Sėklidžių vėžys – pagydoma liga, beveik 90 proc. mūsų pacientų išgydomi visiškai.“

PB190998_1

About the Author