Vienintelė specializuota, Europos vėžio institutų organizacijos
akredituota onkologijos įstaiga Lietuvoje

Exact matches only
Search in title
Search in content
Search in posts
Search in pages
Filter by Categories
Artėjantys renginiai
Karjera
Naujienos
Nuomos konkursas
Projektų aprašymai
Renginių galerija
Skelbimai

Instituto istorija

Onkologija Lietuvoje turi jau 400 metų istoriją, prasidėjusią, kai Vilniuje buvo įkurtas universitetas. 

 

1779 m. Vilniuje išspausdintas F. Ochme straipsnis apie krūties vėžio gydymą. Tai buvo pirmoji onkologinę ligą nagrinėjanti publikacija Lietuvoje. Vėliau, XIX a. pradžioje, Universiteto Medicinos fakulteto dėstytojai (O. Niechviedovičius, A. Savickis, F. Vrublevskis, K. Porcijanka) paskelbė mokslinių darbų apie įvairių lokalizacijų vėžio etiopatogenezę ir gydymą. XIX a. Vilniaus universiteto mokslininkai, nagrinėjantys onkologijos problemas, buvo žinomi Europoje. Jų pastangų dėka onkologija Lietuvoje pradėta puoselėti kaip savarankiška disciplina.

 

1931 m. balandžio 23 d. Vilniaus universiteto Madicinos fakulteto Bendrosios ir eksperimentinės katedros vedėjas prof. K. Pelčaras savo iniciatyva sušaukė Kovos su vėžiu komiteto steigiamąjį posėdį. Šiame posėdyje pasiūlyta įkurti Draugiją kovai su vėžio liga. Į 22 asmenų tarybą ir 7 asmenų darbo prezidiumą buvo išrinkti žymiausi Universiteto profesoriai ir gydytojai praktikai, taip pat šiame posėdyje buvo patvirtinti komiteto nuostatai ir nurodytos darbo kryptys: gydomojo bei tiriamojo darbo organizavimas, onkologinių ligonių apskaita, sanitarinio švietimo plėtojimas Vilniuje ir Vilniaus krašte.

 

1931 m. gruodžio 1 d., praėjus pusei metų po steigiamojo susirinkimo, Vilniuje pradėjo veikti ligoninė ir institutas (Polocko g. 6). Šioje ligoninėje veikė ambulatorija, 12 lovų stacionaras, laboratorija bei kanceliarija. Dažniausiai gydyti išplitusiu vėžiu sergantys ligoniai. Čia taip pat buvo atliekami moksliniai darbai – tyrinėjamas onkologinių ligonių kraujo serumas ir gilinamasi į biologines vėžio vystymosi problemas.

 

1933 m. įsigijus pirmąjį rentgenoterapinį aparatą, pradėjo veikti rentgenoterapijos kabinetas. Tais pačiais metais įsteigtas pirmasis patologoanatomijos skyrius.

 

1934 m. balandžio 15 d. Kovos su vėžiu komiteto nutarimu institutą oficialiai imta vadinti Vilniaus kovos su navikais tyrimo-gydymo institutu. Šis institutas veikė iki 1941 m.

 

1937 m. įsigyti pirmieji 33 mg radioaktyvaus radžio.

 

1944 m. vėl atidaryta Vilniaus miesto onkologijos ligoninė (Pylimo g. 46), kuri 1945 m. spalio 1 d. reorganizuota į Respublikinį onkologijos dispanserį. Jame buvo poliklinika, 40 lovų stacionaras, rentgeno bei radžio terapijos kabinetai, rentgenodiagnostikos kabinetas bei klinikinės laboratorijos.

 

1945 m. įkurtas Lietuvos Mokslų Akademijos Eksperimentinės medicinos ir onkologijos institutas, kuriame toliau plėtojamas onkologijos mokslas. Šio instituto organizatorius buvo prof. V. Girdzijauskas. Prof. K.Pelčaro mokiniui dr. M. Kučarovui buvo patikėta vadovauti Onkologijos sektoriui. Po jo mirties iki 1957 m. Onkologijos sektoriaus darbus tęsė doc. J. Rimšelis.

Pagrindinėje praktinės onkologijos įstaigoje – Respublikiniame onkologijos dispanseryje buvo vykdoma aktyvi gydomoji veikla, įrengtas operacinis blokas, įdiegtos tokios operacijos kaip skrandžio rezekcija, mastektomija, apatinės lūpos rezekcija. Imta taikyti chemoterapiją embichinu, spindulinę terapiją radioaktyviuoju radžiu.

 

1954 m. pradedama taikyti trumpažidininė rentgenoterapija rekonstruotu rentgenodiagnostiniu aparatu. Praėjus metams, ligoniai jau gydomi ir telegama aparatu “Gut-Co60”.

 

1957 m. Lietuvoje įkurtas savarankiškas Onkologijos mokslinio tyrimo institutas, kurio klinikine baze tapo Respublikinis onkologijos dispanseris. Pagrindinės Onkologijos mokslinio tyrimo instituto darbo kryptys buvo:

  • priešnavikinių preparatų paieška ir jų priešnavikinio aktyvumo tyrimai;
  • ankstyvoji piktybinių navikų diagnostika ir terapija.

 

1975 m. – reikšmingi Lietuvos onkologijos tarnybai. Tais metais Respublikos onkologijos dispanseris ir Onkologijos mokslinio tyrimo institutas reorganizuotas į vieną onkologijos mokslo ir praktikos įstaigą. Iki tol kova su piktybiniais navikais Lietuvoje vyko dviem kryptimis. Gydomąjį, profilaktinį ir iš dalies organizacinį darbą atlikdavo respublikiniai onkologijos dispanseriai, o mokslas buvo plėtojamas Onkologijos mokslinio tyrimo institute. Naująjį institutą sudarė 2 dideli sektoriai – Eksperimentinės onkologijos ir Klinikinės onkologijos bei savarankiški Medicinos informatikos, Navikų epidemiologijos, Eksperimentinių gyvūnų, Organizacinis-metodinis bei Techninis-gamybinis skyriai. Institutui nuo jo įkūrimo dienos vadovavo prof. A. Telyčėnas.

 

Prof. A. Telyčėno iniciatyva pradedama ir 1979 m. Vilniuje, Santariškių rajone, baigiama naujo instituto pastato ir didžiulės klinikos statyba. Naujose patalpose įsteigta 15 specializuotų įvairaus profilio klinikinių, eksperimentinių ir diagnostinių skyrių. Atidaryta poliklinika, įvairūs specializuoti kabinetai ir operacinės. Nauja klinika galėjo priimti iki 450 ligonių. Tais pačiais metais atidaryta 200 lovų klinika Polocko gatvėje.

 

1982 m. vadovavimą Onkologijos mokslinio tyrimo institutui perima prof. L. Griciūtė. Instituto klinika įgyja savarankišką statusą ir vadinama Klinika prie Onkologijos mokslinio tyrimo instituto. Joje gydomi ligoniai, sergantys įvairių lokalizacijų piktybiniais navikais (išskyrus smegenų ir akių bei leukozes). Lovų klinikoje padaugėjo iki 520.

 

1984 m. įkurtas Lietuvos vėžio registras.

 

1986 m. pradėjo veikti specializuota Mokslinė taryba, kurioje iki 1990 m. apginta 31 disertacija medicinos mokslo kandidato (dabar daktaro) laipsniui onkologijos bei medicininės radiologijos ir rentgenologijos srityje įgyti. 14 disertantų – tai Onkologijos mokslinio tyrimo instituto ir Klinikų, veikiančių prie Instituto, darbuotojai.

 

1982-1990 m. svarbiausios Instituto mokslinės kryptys:

  • navikų paplitimo Lietuvoje ir jų atsiradimo priežasčių tyrimas;
  • naujų priešnavikinių ir antikancerogeninių preparatų sintezė bei jų eksperimentinis ir klinikinis tyrimas;
  • diagnostikos ir sudedamojo gydymo tobulinimas.

Buvo bendradarbiaujama su daugeliu užsienio bei Lietuvos mokslo įstaigų: Tarptautiniu vėžio tyrimo centru Lione, Berlyno centriniu onkologijos institutu, Magdeburgo medicinos akademija, Poznanės medicinos akademija, Latvijos organinės sintezės institutu, Kauno medicinos akademija, Vilniaus universitetu.

 

1990 m. tobulinant onkologinės tarnybos valdymo struktūrą, Onkologijos mokslinio tyrimo institutas ir Klinika prie jo buvo reorganizuoti į Lietuvos onkologijos centrą, kuriam 1995 m. suteiktas Valstybinės mokslo įstaigos statusas. Pagrindinės Centro funkcijos buvo:

  • mokslo tiriamieji darbai;
  • diferencinė piktybinių navikų diagnostika;
  • onkologinių ligonių gydymas;
  • sergančiųjų piktybiniais navikais apskaita;
  • studentų, rezidentų mokymas bei gydytojų tobulinimas.

Lietuvos onkologijos centro vadovas – habilituotas medicinos daktaras profesorius Konstantinas Povilas Valuckas.

 

2002 m. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Valstybinė mokslo įstaiga Lietuvos onkologijos centras reorganizuotas į Vilniaus universiteto Onkologijos institutą.

 

2013 m. gegužės 15 d. Vilniaus universiteto Onkologijos institutui suteiktas Europos vėžio institutų organizacijos (angl. Organizations of European Cancer Institutes) akreditacijos sertifikatas. Sėkmingai užbaigta 2010 m. prasidėjusi Vilniaus universiteto Onkologijos instituto akreditacijos procedūra, kurią vykdė Europos vėžio institutų organizacijos įgaliotasis Akreditacijos komitetas. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas yra vienintelis daugiaprofilinis vėžio centras ne tik Lietuvoje bet ir visoje Rytų Europoje, turintis europinę akreditaciją.

 

2014 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad pastaruoju metu piktybiniai navikai yra viena svarbiausių medicinos problemų Lietuvoje, ir siekdamas, kad onkologija kuo skubiau būtų pripažinta prioritetine sveikatos apsaugos sritimi bei būtų skatinama onkologijos srities mokslinių tyrimų plėtra ir jų rezultatų diegimas į klinikinę praktiką, priėmė Nacionalinio vėžio instituto įstatymą.

 

2014 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Vilniaus universiteto Onkologijos institutas pervardytas į Nacionalinį vėžio institutą ir pavesta Instituto steigėjo funkcijas vykdyti Švietimo ir mokslo ministerijai.

 

2014 m. rugsėjo 2 d. Nacionalinio vėžio instituto Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriui suteiktas Aukščiausio lygio kompetencijos (angl. of Excellence) krūties ligų centro statusas. Akreditacijos procedūrą vykdė Tarptautinės senologijos draugijos įgaliotieji ekspertai. Aukščiausio lygio kompetencijos (angl. Excellence) krūties ligų centro sertifikatas suteiktas penkeriems metams.

 

Šiandien Nacionalinio vėžio instituto sudėtyje yra Mokslinių tyrimų centras, kurio pagrindinės mokslinės veiklos kryptys – epidemiologiniais, eksperimentiniais ir laboratoriniais tyrimais pagrįsta vėžio profilaktika, navikų diagnostikos metodų tobulinimas, naujų gydymo priemonių bei metodų, tarp jų ir sergančiųjų gyvenimo kokybei pagerinti, paieška ir diegimas. Mokslinių tyrimų centre veikia Biomedicinos fizikos laboratorija su Atviros prieigos centru, Imunologijos, Molekulinės onkologijos bei Kancerogenezės ir navikų patofiziologijos laboratorijos, Biobankas.

 

Nacionaliniame vėžio institute dirba Vėžio kontrolės ir profilaktikos centras ir populiacinis Vėžio registras, kuris nuo 1993 m. yra Pasaulinės ir Europos vėžio registrų asociacijos narys ir kuriame kaupiami duomenys apie Lietuvoje registruojamus piktybinius navikus. Analizuojant šiuos duomenis galima vertinti įgyvendinamų vėžio kontrolės priemonių efektyvumą šalies mastu.

 

Nacionalinio vėžio instituto klinikoje teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Klinikoje dirbama laikantis multidisciplininės specialistų komandos principų, teikiamos aukščiausio lygio onkologinės chirurgijos, spindulinės terapijos bei medikamentinio gydymo paslaugos, dirba 185 gydytojai, 49 mokslo darbuotojai, 311 slaugytojų. Instituto poliklinikoje kasmet registruojama 120 tūkst. apsilankymų, klinikos skyriuose gydoma daugiau19 tūkst. pacientų, atliekama apie 6 tūkst. operacijų.

 

Dėstoma Vilniaus universiteto, Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto studentams ir rezidentams.