Skrandžio vėžys

Skrandis yra virškinamojo trakto organas, į kurį patenka nurytas maistas. Čia maistas mechaniškai smulkinamas ir pradedamas virškinti. Suaugusio žmogaus skrandžio talpa yra 1,5 l.
 
Burnoje sukramtytas maistas į skrandį patenka per stemplę, iš skrandžio susmulkintas ir apvirškintas maistas patenka į plonasias žarnas.
 
Skrandis yra viršutinėje pilvo ertmės dalyje iškart po diafragma (diafragma – raumeninė pertvara, skirianti krūtinės ertmę nuo pilvo ertmės). Didžioji skrandžio dalis yra į kairę nuo vidurinės pilvo linijos.
 
Skrandžio sienelė turi 4 sluoksnius:
  1. Skrandžio gleivinė. Iš vidaus skrandis išklotas gleivine, sudaryta iš epitelio ląstelių. Gleivinė turtinga liaukučių. Skrandžio gleivinės liaukutės gamina skrandžio sultis, kurias sudaro gleivės, maistui virškinti reikalingi fermentai, skrandžio rūgštis. Skrandžio gleivinė gamina ir medžiagą (vadinamą vidinį arba Kastlio faktorių) būtiną vit. B12 įsisąvinti iš maisto. Vit. B12 būtinas raudonojo kraujo (eritrocitų) gamybai. 
  2. Pogleivis. Tai po gleivine esantis skrandžio sienelės sluoksnis, turtingas kraujagyslių ir nervų. 
  3. Raumeninis sluoksnis. Susitraukiant šio sluoksnio raumenims, skrandžio sienelės juda, banguoja ir taip mechaniškai trina, smulkina maistą, sumaišo su skrandžio sultimis, stumia jį iš skrandžio plonųjų žarnų kryptimi. 
  4. Serozinis sluoksnis. Tai plonas, tvirtas jungiamojo audinio išorinis skrandžio sienelės sluoksnis, lyg apvalkalas priaugęs prie skrandžio sienelės iš išorės.

 



Atnaujinta 2018-03-19 10:05