Odos vėžys

Daugiau nei 90% pacientų, kuriems diagnozuojama bazinių ar plokščiųjų ląstelių odos vėžys, yra visiškai pagydomi. Gydymo būdai gali būti įvairūs, koks pacientui labiausiai tinkamas, nusprendžia gydytojas.

Galima pastebėti, kad pacientai, sergantys odos vėžiu, gydomi nevienodai. Taip yra dėl to, kad nors jiems nustatyta ta pati liga, bet kiekvieno jų navikas skiriasi savo dydžiu, forma, vieta, kurioje atsirado, įsiskverbimo į odą gyliu, išplitimu į kitas kūno sritis. Pacientai skiriasi amžiumi ir bendra sveikatos būkle. Šie veiksniai turi reikšmės, koks gydymas bus pasirinktas. Iškilus klausimų dėl gydymo, naudinga pasišnekėti apie tai su gydytoju. Kad būtų išsiaiškinta visa, kas pacientui rūpi, prieš pokalbį verta susidaryti dominančių klausimų sąrašėlį. Pokalbyje su gydytoju gali dalyvauti ir pacientui artimas žmogus.  

Chirurgija

Vienas iš odos vėžio gydymo būdų yra chirurginis. Gydytojas pašalina naviką kartu su jį supančia sveikai atrodančia nedidele odos dalimi, kad neliktų nė vienos navikinės ląstelės. Žaizda susiūnama.

Dažniausiai operacija atliekama vietinės nejautros sąlygomis, į namus galima grįžti tą pačią dieną.

Jei navikas yra didesnis, gali tekti pašalinti daugiau odos. Šiuo atveju žaizdą kartais tenka uždengti odos lopu, paimtu iš kitos kūno vietos, t. y. atlikti odos persodinimą. Žaizda, uždėjus ant jos odos lopą, sutvarstoma ir paliekama ramybėje keletą dienų. Po to patikrinama, ar gerai viskas gyja. Panašiai prižiūrima ir žaizda, likusi paėmus odos lopą. Paprastai, jei abi žaizdos gyja gerai, pacientas gali grįžti namo maždaug po dešimties dienų nuo operacijos. Iš pradžių gyjančios žaizdos neatrodo gražiai, tačiau laikui bėgant, randai nyksta ir tampa vis mažiau pastebimi.  

Limfmazgių šalinimas

Jeigu nustatytas plokščiųjų ląstelių odos vėžys, išplitęs į artimuosius limfmazgius, gydytojas gali rekomenduoti operaciniu būdu pašalinti ne tik naviką, bet ir juos. Taip užkertamas kelias toliau plisti ligai. Ši operacija vadinama limfadenektomija ir yra atliekama bendrosios nejautros sąlygomis.

Kartais, pašalinus kirkšnies ar pažasties limfmazgius, po operacijos galūnė ima tinti. Tai vadinama limfedema. Jei galūnė tinsta, apie tai reikia pranešti gydytojui, jis rekomenduos gydomąjį masažą bei gydomąją gimnastiką ar skirs, jei reikės, kitokį gydymą. Galūnė nuolat turi būti apvyniota elastingais tvarsčiais. 

Gydymas šalčiu (kriochirurgija)

Jei odos navikas labai mažas ir paviršinis, jį įmanoma pašalinti pasitelkiant tam tikrą audinių šaldymo techniką – kriochirurgiją. Ant naviko užpurškiama skysto azoto, kuris jį nušaldo. Procedūra gali būti šiek tiek nemaloni dėl šalčio, todėl atliekama vietinės nejautros sąlygomis. Po procedūros gydoma vieta aptvarstoma, kol susiformuos šašelis. Galiausiai, maždaug po mėnesio, šašelis nukrenta, o po juo būna užaugusi nauja, švelni, sveika odelė. Navikas turėtų būti išnykęs. Gali likti baltas randelis. Kartais tam, kad navikas visiškai išnyktų, reikia daugiau nei vienos gydymo šalčiu procedūros.  

Gydymas lazeriu 

Dabartiniu metu odos vėžiui gydyti šis gydymo būdas taikomas gana dažnai. Paprastai lazeriu vietinės nejautros sąlygomis šalinami nedideli navikai. Procedūra nesutrikdo bendros sveikatos būklės, į namus galima eiti tuoj po procedūros. Navikas, veikiamas lazerio spinduliu, staiga lyg išgaruoja, dingsta, jo vietoje užsideda rusvas šašelis, kuris nukrenta, kai po juo esantys audiniai sugyja, pasidengia nauja odele.  

Fotodinaminė terapija (FDT) 

Naudojant šį metodą į veną suleidžiama šviesai jautrių medžiagų hemoporfirinų. Jie turi savybę kauptis navikiniame audinyje. Kai jų prisikaupia odos vėžio ląstelėse, šios tampa labai jautrios šviesai. Tuomet navikas apšviečiamas lazerio šviesa, vėžinėse ląstelėse prasideda fotocheminės reakcijos, sukeliančios jų žūtį.   

Radioterapija (gydymas spinduliais) 

Radioterapija yra seniai naudojamas efektyvus bazoceliulinio ir plokščialąstelinio odos vėžio gydymo metodas, ypač naudingas, kai vėžys atsiranda tokiose vietose, kurias būtų sunku operuoti arba kai operacijos gali sudarkyti veidą.

Odos vėžio navikams gydyti, atsižvelgiant į jų dydį ir įsiskverbimo į odą gilumą, naudojama didesnės ar mažesnės energijos jonizuojančioji spinduliuotė (rentgeno, gama ir kt.), dėl kurios poveikio žūva piktybinės ląstelės ir navikas sunaikinamas.

Dauguma pacientų į gydytoją kreipiasi dar tada, kai odos vėžys yra mažų matmenų ir negilus. Tokie navikai išgydomi apšvitinus juos nedidelio skvarbumo jonizuojančiąja spinduliuote, kurią skleidžia trumpažidininės rentgenoterapijos aparatas. Procedūros dažniausiai atliekamos pacientui sėdint kėdėje. Pagal naviko dydį parenkamas atitinkamo diametro (1, 2, 3 ar daugiau cm) vamzdelis, kurio vienas galas prispaudžiamas prie norimo apšvitinti naviko, kitas prijungiamas prie aparato. Tada aparatas įjungiamas ir atliekama apšvitinimo procedūra. Ji neskausminga ir trunka apie 1 minutę.

Didesni ir giliai į odą ar net į gilesnius kūno sluoksnius įsiskverbę odos vėžio navikai gydomi apšvitinant juos daug skvarbesne jonizuojančiąja spinduliuote. Tais atvejais naudojamasi kito tipo aparatais, kur jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiantis šaltinis yra tam tikru atstumu nutolęs nuo norimo  apšvitinti objekto. Procedūros atliekamos pacientui gulint. Ant paciento odos pažymimos žymės tam, kad gydytojas kiekvieną kartą pacientą paguldytų vienodai ir nukreiptų spindulių pluoštą būtent į tą vietą, kurią reikia gydyti. Šie paženklinimai turi išlikti viso gydymo metu, juos galima nusiplauti, kai gydymas bus baigtas. Prieš kiekvieną gydymo seansą, gydytojas patogiai paguldo pacientą  ant gulto. Seanso metu (jis trunka kelias minutes) pacientas paliekamas kambaryje vienas, bet gali bendrauti su gydytoju, kuris yra gretimame kambaryje ir stebi procedūrą.

Radioterapija yra visai neskausminga, tačiau šiokių tokių nepatogumų gali kilti dėl to, kad seanso metu reikia gulėti visiškai ramiai. Gydymas jonizuojančiąja spinduliuote gali būti taikomas ambulatorinėmis arba stacionaro sąlygomis. Gydymo procedūros atliekamos kasdien, išskyrus šeštadienį ir sekmadienį. Kaskart navikas gauna tam tikrą jonizuojančiosios spinduliuotės dozę, o visas gydymo kursas trunka apie mėnesį. Gydytojas su pacientu aptaria numatomo gydymo eigą ir trukmę.  

Nepageidaujamas radioterapijos poveikis

Odos navikų radioterapiją pacientai toleruoja gana lengvai, šalutinis poveikis neryškus. Gydoma vieta maždaug po savaitės švitinimo parausta ir kelias savaites būna paraudusi. Tuo metu gydomoje odos vietoje pacientas gali jausti lengvą perštėjimą, niežulį ar veržimą. Paprastai gydytojas paskiria tepalą, kuris turi būti tepamas ant švitinamos vietos, pacientas pasijunta daug geriau.

Į gydymo pabaigą švitinama vieta pradeda šlapiuoti, sekretas sudžiūva ir užsideda šašas. Baigus gydymą spinduliais, šašas laikosi apie mėnesį laiko, kol po juo užauga nauja sveika, rausvos spalvos oda. Tada šašas nukrenta. Ilgainiui švitintos srities odos spalva pasidaro tokia pat kaip visos kūno odos, bet būna atvejų, kai ta vieta visam laikui lieka balzgana.

Jei radioterapija taikoma plaukuotoje kūno vietoje, nuo tos vietos, kuri buvo paveikta jonizuojančiąja spinduliuote, gali nuslinkti plaukai. Nuslinkę plaukai atauga praėjus 6–12 mėnesių po gydymo priklausomai nuo to, kokios radioterapijos dozės buvo realizuotos.

Radioterapija nepadaro žmogaus radioaktyvaus, todėl gydymo metu be baimės galima bendrauti tiek su suaugusiais žmonėmis, tiek su vaikais. 

Chemoterapija 

Chemoterapija yra gydymas priešvėžiniais vaistais, kurie naikina vėžines ląsteles. Tačiau kaip savarankiškas odos vėžio gydymo metodas chemoterapija neskiriama. Ji gali būti taikoma esant išplitusiam, į kitus organus metastazavusiam odos vėžiui gydyti.



Atnaujinta 2018-03-21 11:57