Gydymo planavimas

Kiekvieno paciento gydymas planuojamas individualiai, kiekvienam parenkama optimaliausia gydymo būdų kombinacija bei jų eiliškumas.

Gydymas suplanuojamas gydytojų specialistų konsiliumo metu. Konsiliume paprastai dalyvauja gydytojas chirurgas, onkologas chemoterapeutas bei onkologas radioterapeutas. Jei reikia, dalyvauti konsiliume gali būti pakviesti ir kiti specialistai, pvz., anesteziologas, fizioterapeutas, terapeutas, gydytojas dietologas, psichologas ar kt.

Parinkdami gydymą specialistai atsižvelgia į daugelį veiksnių – paciento amžių, bendrąją sveikatos būklę, naviko dydį, jo tipą bei išplitimą, kitas svarbias ligas, kuriomis serga pacientas. Aptarę visus veiksnius, gydytojai parenka optimaliausią gydymo taktiką. Jei keli gydymo variantai yra lygiaverčiai, gydytojai gali leisti pačiam pacientui apsispręsti, koks gydymas jam priimtinesnis. Suprantama, tam pacientas privalo turėti pakankamai informacijos apie kiekvieną gydymo būdą bei jo sukeliamus šalutinius reiškinius

Prieš gydymą gydytojas aptaria su pacientu gydymo apimtį, kuri priklauso nuo naviko tipo, dydžio, išplitimo. Gydymas pradedamas tik tada, kai pacientas parašu patvirtina savo sutikimą. Prieš pasirašydamas sutikimą pacientas turėtų išsiaiškinti visus rūpimus klausimus, susijusius su gydymu (koks gydymas bus taikomas, kokia jo apimtis, privalumai bei nepageidaujamas poveikis, alternatyvūs gydymo būdai, galima rizika). Kartais pacientui reikalingas kombinuotas gydymas, susidedantis iš kelių gydymo rūšių. Šiuo atveju gali tekti aptarti gydymą su keliais specialistais.

Jei pokalbio metu iškyla neaiškumų, reikėtų nesidrovėti pakartotinai paprašyti gydytojų atsakyti į rūpimus klausimus, net jei atrodo, kad medicinos personalas labai užimtas. Žinios apie gydymą suteikia pacientui pasitikėjimo tiek savimi, tiek ir medicinos personalu. Kartais pravartu sudaryti dominančių klausimų sąrašą- pokalbio su medikais metu tai padės nepamiršti net ir menkiausių smulkmenų. Kartais pacientus baugina gydymas, ypač šalutiniai jo reiškiniai.

Apsisprendžiant nereikia pamiršti, kad nepageidaujamus gydymo reiškinius galima susilpninti arba visai jų išvengti vartojant tam tikrus medikamentus.

Diagnozavus ankstyvųjų stadijų vėžį, dažniausiai atliekama tik operacija, kurios tikslas – išgydyti pacientą. Kartais skiriamas papildomas gydymas, kuriuo siekiama apsaugoti nuo ligos recidyvo.

Jei diagnozuojamas vėlyvųjų stadijų vėžys, gydymo tikslas – kontroliuoti ligą, pagerinti paciento gyvenimo kokybę bei palengvinti tam tikrus simptomus.

Visada lengviau priimti siūlymą, kai gydymo tikslas – visiš­kas pasveikimas. Daug sunkiau susitaikyti su žinia, kad siūloma tik ligos kontrolė, t.y. paliatyvusis gydymas. Atsižvelgiant į tai, būtina išsiaiškinti su gydančiu gydytoju apie planuojamo gydymo apimtį.



Atnaujinta 2018-04-18 08:40


Svarbu žinoti: