Plaučių vėžys

Žingsniai, mažinantys plaučių vėžio riziką

1-as žingsnis: Meskite rūkyti. Mesti rūkyti nėra lengva, nes tabako rūkymas sukelia priklausomybę, kuri gali būti:

  • psichologinė, kai traukia įprastas rūkymo ritualas bendraujant su aplinkiniais, nuolat atliekami rūkymo veiksmai, kyla noras rūkyti, kai rūko aplinkiniai ir pan.
  • fizinė, kai atsiranda poreikis nikotinui, kurio nepatenkinus, sutrinka normali nervų sistemos veikla ir savijauta.

Nustoti rūkyti ir išlikti nerūkančiu įmanoma tiems, kurie laikosi dviejų pagrindinių sąlygų. Pirmiausia rūkantis žmogus turi pats sau aiškiai įvardyti priežastis, kodėl jis nusprendė neberūkyti. Tos priežastys jam turi būti tokios svarbios, jog pasiryžimas mesti rūkyti taptų tvirtu siekiu ir tikslu. Antra, žmogus, žengdamas šį žingsnį, privalo būti tvirtai apsisprendęs, sukaupęs valią ir suvokęs, kad niekas kitas už jį to nepadarys, padėti sau gali tik jis pats. Tuomet, atsižvelgdamas į savo charakterio ypatybes, žmogus gali spręsti, kaip, kokiu būdu - staiga ar palaipsniui - mesti rūkyti.

Jei nusprendėte mesti rūkyti staiga, nuo pasirinkto momento imkite ir neberūkykite nė vienos cigaretės. Iš pradžių, pirmomis dienomis be rūkalų galite jausti stiprų norą užtraukti dūmą. Jei atsilaikysite, pamažu potraukis silpnės ir galų gale liausis kankinęs.

Šiam norui malšinti geriausiai tinka mėgstamas, prasmingas užsiėmimas. Jei jo neturite, susiraskite! Galbūt tai bus sportas, darbas sode, iškyla su vaikais, anūkais, žvejyba, grybavimas ar kita.

Apie tai, kad neberūkote, praneškite savo pažįstamiems, venkite tokių draugijų, kuriose rūkoma, nevartokite alkoholio, nes tai sustiprins norą rūkyti ir susilpnins valią.

Kartais imkitės visai paprastų noro parūkyti slopinimo priemonių: išgerkite šalto vandens, kramtykite kramtomosios gumos ar sučiulpkite saldainį, pasimankštinkite, išsimaudykite po šaltu dušu, paskambinkite draugui.

Jei nujaučiate, kad iš karto, staiga mesti rūkyti neįstengsite, nustokite rūkę palaipsniui. Kasdien surūkykite 1 – 2 cigaretėmis mažiau, taip organizmas pamažu pripras mažėjančio nikotino kiekio. Visai mesti rūkę turėtumėte per ne ilgesnį kaip mėnuo laiką.

Ne visiems mesti rūkyti pavyksta iš pirmojo bandymo. Tokiu atveju nepraraskite vilties, nenumokite ranka, bet vėl sukaupkite ryžtą ir bandykite iš naujo. Galite pagalbos kreiptis į gydytoją. Įsidėmėkite, sėkmė tik jūsų rankose ir priklauso tik nuo Jūsų valios. Meskite rūkyti ir pajusite  savo valios pergalės prieš silpnybę, kuriai taip nuolankiai pataikavote, džiaugsmą.

2-as žingsnis: Venkite pasyvaus rūkymo: nebūkite prirūkytoje patalpoje, primygtinai reikalaukite, kad rūkoriai, su kuriais esate vienoje patalpoje, rūkytų lauke ar specialiai tam skirtoje patalpoje. 

3-as žingsnis: Keiskite savo mitybos įpročius, bandydami kuo daugiau vartoti augalinio maisto. Pasistenkite kasdien bent 5 kartus valgyti vaisių ar daržovių.                     

4-as žingsnis: Venkite riebaus maisto, mažiau vartokite keptos mėsos, mažiau valgykite pyragaičių, saldumynų.                     

5-as žingsnis: Būkite fiziškai aktyvūs. Fizinis aktyvumas yra teigiamas sveikatai ir gali sumažinti riziką susirgti plaučių vėžiu. Specialistai rekomenduoja bent valandą per dieną mankštintis.                     

6-as žingsnis: Visai nevartokite alkoholio. Jei negalite visiškai atsisakyti, vartokite saikingai. Žinokite, kad įkaušę žmonės jaučia padidėjusį norą rūkyti, todėl rūko gerokai daugiau, nei būdami blaivūs.


Tinkama mityba mažina plaučių vėžio riziką

Mitybos  įtaka plaučių vėžiui išsivystyti nėra tokia didelė, lyginant su tabako rūkymo poveikiu,  tačiau yra kai kurių  dietos veiksnių, didinančių plaučių vėžio riziką. Tai gausus riebalų, ypač gyvulinių, kiekis maisto racione ir alkoholis.                     

Gera žinia yra ta, kad dieta, kurioje gausu  vaisių ir daržovių, gali padėti sumažinti plaučių vėžio riziką. Iš tiesų, mokslininkų duomenimis, tokia dieta gali sumažinti sergamumą plaučių vėžiu  20–33 proc. tiek  tarp rūkalių, tiek ir tarp nerūkančiųjų.

Todėl patartina valgyti:

  • maistą, turintį vitaminų, žinomų kaip karotinoidai. Daugiausia jų yra morkose, pomidoruose, raudonosiose paprikose, figose ir abrikosuose
  • maistą, turintį vitamino C – citrusinius vaisius, paprikas, brokolius (žiediniai kopūstai), špinatus, Briuselio kopūstus
  • maistą, turintį vitamino E – daržovių aliejų, grūdus, riešutus, sėklas
  • maistą, turintį seleno – žuvį, kiaušinio trynius, nelukštentus grūdus

 D ė m e s i o !  Vartokite daugiau augalinių maisto produktų, daržovių ir vaisių. Mažiau valgykite gyvulinės kilmės produktų, ypač gyvulinių riebalų. Venkite viršsvorio. Daugiau sportuokite.




Atnaujinta 2018-03-21 12:24