Mityba

Sergančiųjų vėžiu mitybą nulemia onkologinė liga, jos stadija, vėžio lokalizacija ir priešvėžinis gydymas – chemoterapija, imunoterapija, radioterapija, chirurgija.
 
Pacientų, sergančių vėžiu ir besigydančių nuo jo, maistiniai poreikiai skiriasi nuo sveikų žmonių. Jų dietą  parenkama taip, kad maiste būtų subalansuotas baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų, mineralų, skaidulų santykis.
 
Nerekomenduojama laikytis specialios dietos, jei jos neskyrė gydytojas. 
 
Šiame skyriuje pateikiame NVI gyd. dietologės dr. L. Jasevičienės mitybos rekomendacijas skirtingiems ligos etapams.
 
Jei šiuo metu negaunate specifinio gydymo arba taikomas gydymas nesukelia jokių nemalonių virškinimo sutrikimų, maisto produktus dienos racionui patartina rinktis laikantys sveikos mitybos rekomendacijų. 
 
Teisinga mityba – svarbi pacientų gydymo dalis, kuri gali padėti įveikti priešvėžinio gydymo sukeltą blogą apetitą, liesėjimą, skonio pokyčius ir t.t. Mityba turi būti visavertė, valgymas turi teikti malonumą, maisto skonis teigiamai veikti psichiką, savijautą.


Maistinės medžiagos ir produktai, būtini dienos racionui:

– Baltymai reikalingi organizmo audiniams atsinaujinti ir stipriai imuninei sistemai palaikyti. Trūkstant baltymų ilgiau gyja žaizdos, mažėja atsparumas infekcijai, atsiranda silpnumas, netenkama apetito. Kai kuriems vėžiu sergantiems pacientams baltymų reikia daugiau negu įprastai. Geri baltymų šaltiniai: mėsa, žuvis, pienas ir jo produktai, riešutai, ankštinės daržovės.

– Angliavandeniai ir riebalai aprūpina organizmą reikalingu energijos (kalorijų) kiekiu. Kiekvienam pacientui reikalingas kalorijų kiekis priklauso nuo jo amžiaus, kūno sudėjimo, fizinio aktyvumo. Angliavandenių šaltiniai: vaisiai, daržovės, duona, grūdiniai produktai, makaronai, pupelės ir kt. Riebalų šaltiniai: sviestas, margarinas, aliejai, riešutai, pieno produktai, mėsa ir kt.

– Vitaminai ir mineralai reikalingi organizmui įsisavinti maiste esančią energiją (kalorijas). Vėžiu sergantysis, kaip ir sveikas žmogus, turi gauti vitaminų paros normą (tarp jų B grupės vitaminų). Valgant subalansuotą maistą paprastai gaunama pakankamas kiekis vitaminų ir mineralų. Tačiau kai esate gydomas nuo vėžio, valgyti ir gauti pakankamai energijos gali būti sunku, ypač jei šalutiniai reiškiniai tęsiasi ilgesnį laiką. Tokiu atveju jums gali būti reikalingi vitaminų ar mineralų papildai, kuriuos turėtų skirti gydytojas.

– Vanduo. Skysčiai yra būtini palaikyti gyvybei. Jeigu pacientas nevartoja pakankamai skysčių arba vemia ar viduriuoja, jo organizmui gali trūkti skysčių. 


Sveikos mitybos gairės

Žmogus, vartodamas augalinius ir gyvūninius maisto produktus, gauna visų jam reikiamų maistinių medžiagų. Pagrindinės maisto sudedamosios dalys yra baltymai, riebalai, angliavandeniai, mineralinės medžiagos ir vitaminai. Kiekviena iš pagrindinių maisto medžiagų turi savo funkcijas. Visus maisto produktus galima suskirstyti į 5 grupes:

  • pieno
  • mėsos
  • vaisių
  • daržovių
  • grūdų produktus

Iš pieno ir pieno produktų organizmas gauna vertingų baltymų ir kalcio, iš mėsos ir jos grupės produktų – baltymų, geležies, vitaminų bei mineralinių medžiagų. Vaisiai reikalingi dėl vitamino C bei folinės rūgšties, stiprinančių atsparumą infekcinėms ligoms ir stresui. Daržovėse yra daug mikroelementų ir maisto skaidulų. Grūdų produktai – B grupės vitaminų, angliavandenių, maisto skaidulų, mineralinių medžiagų ir baltymų šaltinis.

Dietos pagrindą turi sudaryti augalinis maistas (kruopos, rupaus malimo duonos gaminiai, makaronai, ankštinės daržovės).

Valgyti pakankamai vaisių ir daržovių. Jose yra daug vitaminų, mineralų, antioksidantų ir kitų medžiagų, kovojančių prieš vėžį bei apsaugančių sveikas ląsteles nuo pažeidimo chemoterapijos ar radioterapijos metu. Vaisiuose esanti fruktozė, vaisių cukrus, galimai mažina prostatos vėžio riziką.

Rekomenduojama valgyti kuo įvairesnes ir visų spalvų daržoves: špinatus, šparagus, pomidorus, morkas, salotas, saldžiasias paprikas ir kt.. Gūžinės daržovės – kopūstai, brokoliai, kalafijorai ir kt. padeda detoksikuoti organizmą. Kai kurie vitaminai organizmo įsisavinami tik ištirpę riebaluose, todėl daržoves sveika valgyti su užkandžiais, kurie turi ,,sveikų’’ riebalų.

Spalvotose uogose yra medžiagų, kurios gali sukelti vėžio ląstelių susinaikinimą. Ši medžiaga randama avietėse, braškėse, tamsiose vyšniose, mėlynėse, juoduosiuose serbentuose, spanguolėse.

Valgyti skaidulingą maistą (vaisiai, daržovės, nemaltų grūdų gaminiai (duona ir kt.), sėklos). Skaidulos suriša toksines medžiagas, kurios yra pašalinamos iš organizmo.

Mažiau vartoti riebalų (riebaus pieno, majonezo, sūrio, mėsos). Tačiau riebalai organizmui yra būtini. Jie yra raumenų ,,kuras’’ ir būtina ląstelių membranos sudėtinė dalis. Rekomenduojamas alyvų, linų sėmenų ar rapsų aliejus, nepakenks ir nedidelis kiekis sviesto . Riboti kukurūzų, saulėgrąžų, sojų aliejų. Daugiau vartoti omega-3 riebiųjų rūgščių (jų yra riebioje žuvyje – lašiša, upėtakis, silkė, sardinės – taip pat linų sėklose, žuvų taukuose, graikiškuose riešutuose). Venkite produktų (margarino), kurių etiketėse pažymėta: hidrogenizuoti riebalai.

Riboti perdirbtus ir rafinuotus angliavandenius: cukrų, tortus, saldainius, pyragaičius ir kt).

Be to, reikia gerti pakankamą kiekį skysčių ir pagal galimybes išlikti fiziškai aktyviems. Valgant skaidulingą maistą reikia gerti daugiau skysčių (atminkite, kad kava veikia diuretiškai – padidina skysčių išsiskyrimą iš organizmo, todėl geriant daug kavos reikia gerti daugiau skysčių). Sveika kasdien gerti žaliąją arbatą.

Mitybos problemos

Su mityba susijusios problemos onkologiniam pacientui gali atsirasti tiek ligos gydymo pasekoje, tiek dėl ligos išplitimo. Problemos, atsiradusios dėl ligos gydymo, paprastai praeina pasibaigus gydymui. 

Apetito stoka

Daugeliui pacientų sutrinka apetitas, kai kuriuos pykina. Šiuos simptomus sukelia liga ar jos gydymas, ypač chemoterapija bei spindulinė terapija. Kartais pykina vien nuo maisto vaizdo ar kvapo, o nerimas dėl ligos dar pablogina situaciją.

Paprastas maistas, patiekiamas dažnai ir po nedaug, yra kur kas naudingesnis už įmantrius, didelėmis porcijomis patiekiamus patiekalus.

Papildomos kalorijos kartais padeda išlaikyti svorį stabilų, tai svarbu, nes, jį praradus, būna sunku susigrąžinti.

Jei krinta svoris, gydytojas paskiria steroidų, kitų vaistų, kai antai: megestrolio apetitui pagerinti.

Daugumai žmonių svoris normalizuojasi baigus gydymą, tačiau kai kada svorio kritimas būna ženklus ir kelia nerimą. Kad geriau jaustumėtės, nusipirkite mažesnio dydžio drabužių.

Ypač sunkiais periodais reikėtų vartoti didelio kaloringumo gėrimus, kaip antai: Nutridrink, Ensure ir kt. Valgyti kietą maistą galėsite vėliau, kai geriau pasijusite. Pasitarus su dietologu, galima naudoti įvairius maisto papildus.

Pacientai, sergantys išplitusia liga, dažnai jaučia didelį silpnumą ir jų organizmas neįstengia gerai pasisavinti maisto. Tokioje situacijoje valgykite tai, kas jums patinka, ir negalvokite apie „sveiką“ maistą. 
 
REKOMENDUOJAMA:
– Valgyti malonaus skonio ir kvapnų maistą.
– Valgyti po nedaug ir lėtai – 6-10 kartų per dieną nedidelėmis porcijomis, dažnai užkandžiauti.
– Rinktis kaloringus ir baltymingus produktus- mėsa (paukštiena, jautiena, kiauliena ir kt.), žuvis, daržovės (bulvės, pupos, žirniai, alyvuogės ir kt.), pienas (jei toleruojama) ir jo produktai (pieno kokteiliai, plakta grietinėlė, jogurtas, ledai, saldūs varškės sūreliai), uogienės.
– Papildyti maistą kalorijomis  -pridėti sviesto, pieno miltelių, medaus.
– Tarp valgymų užkandžiauti kaloringais užkandžiais ir gėrimais (varškės sūrelis, riešutų sviestas, pieno kokteilis ir kt).

 

Pykinimas

Tiek pats navikas, tiek jo gydymas gali sukelti pykinimą ir vėmimą. Tai ne tik nemalonu, bet ir tampa didžiulio streso priežastimi. Pykinimą sukelia:

• Radioterapija
• Chemoterapija
• Skausmas
• Skausmą malšinantys vaistai
• Vidurių užkietėjimas
• Hiperkalcemija (kai iš kaulų į kraują intensyviai skiriasi kalcis)
• Skrandžio gleivinės dirginimas 
• Žarnų nepraeinamumas 
• Infekcijos

Gydytojas nustatys, nuo ko jus pykina, ir parinks tinkamiausią gydymą. Kai kurie sutrikimai (skausmas, hiperkalcemija, infekcijos, žarnų nepraeinamumas ir kt.) yra palengvinami arba išgydomi, pašalinus jų priežastį.

Jei pykinimas yra chemoterapijos ar radioterapijos šalutinis poveikis – paprastai skiriami antiemetikai (pykinimą malšinantys vaistai). Minėti vaistai skiriami tabletėmis, injekcijomis. Dažnai šie vaistai geriau veikia vartojant reguliariai – kad pykinimas „negrįžtų“. Kartais neįmanoma visiškai nuslopinti pykinimo ir vėmimo, kurį sukelia chemoterapija, tačiau visada įmanoma jį sumažinti ir palengvinti.

Kai kurios alternatyviosios medicinos priemonės: relaksacija, homeopatija, akupunktūra, taip pat  padeda sumažinti pykinimą ir vėmimą.


PATARIMAI:
• Jei įmanoma, kas nors kitas turėtų gaminti jums maistą.
• Valgykite, kai mažiau pykina.
• Riebūs, aromatingi, kepti maisto produktai pasunkina pykinimą. 
• Valgykite šaltą, drungną maistą, jeigu nuo karšto maisto pykina.
• Gerkite daug skysčių. Gerkite lėtai, mažais gurkšneliais.
• Valgykite mažais kiekiais ir gerai sukramtykite maistą.
• Negerkite daug prieš valgį.
• Imbieras gali būti naudingas – pamėginkite imbierinius sausainius, alų su imbieru.

 

Rėmuo

Rėmuo – tai deginimo ar graužimo jausmas už krūtinkaulio, kurį sukelia rūgštus skrandžio turinys, patekęs į stemplę. Kartais rėmuo būna labai skausmingas. Jo priežastimi gali būti kai kurie vaistai, maistas, tamprūs, pilvą spaudžiantys drabužiai. Rėmuo gali suintensyvėti gulint.

PATARIMAI:
• Venkite šokolado, alkoholio, mėtų, anyžiaus, gazuotų gėrimų, kramtomosios gumos, karamelinių saldainių.
• Nepersivalgykite.
• Rūbai turi būti laisvi ir nespausti pilvo.
• Negulėkite ant nugaros, ypač pavalgę.

 

Žagsulys

Žagsulys atsiranda dėl staigaus ir stipraus diafragmos susitraukimo, arba spazmo. (Diafragma – tai kvėpavimo raumuo, esantis po plaučiais.) Diafragmos susitraukimas yra refleksinis ir nuo žmogaus valios nepriklauso.

Lengvas žagsulys yra dažnas dalykas, tęsiasi kelias minutes ir jo gydyti nereikia. Tačiau jeigu žagsulys nuolat kartojasi ir tai trunka ilgiau negu 24 valandas, reikalingas gydymas.
 
PRIEŽASTYS:
• Stresas ir susijaudinimas.
• Išsipūtęs skrandis.
• Tam tikrų cheminių medžiagų koncentracijų pasikeitimas kraujyje.
• Kai kurie vaistai onkologinei ligai gydyti.
• Kai kurios būklės: padidėjus kepenims, jos dirgina diafragmą ir sukelia žagsulį.
• Kartais žmonėms žagsulys išsivysto dėl dirginimo smegenyse, kurio priežastis yra infekcija ar auglys.
 
PATARIMAI:
Dažniausiai žagsulys praeina be gydymo. Kai kuriems žmonėms padeda liaudiški metodai:
• greitai nuryti porą šaukštelių granuliuoto cukraus 
• suvalgyti sausos duonos kąsnį
• atsikąsti citrinos 
• atsigerti vandens 
• čiulpti ledo ar citrinos gabaliuką
• sulaikyti kvėpavimą 
• pritraukti kelius prie krūtinės

Jei žagsulys neišnyksta per 24 valandas ir vis kartojasi, turite apie tai pasakyti savo gydytojui, kuris išrašys tinkamų vaistų. Geriausias gydymas yra šalinti žagsulio priežastį.

Jeigu skrandis išpūstas:

  • Gerkite mėtų arbatos ar gėrimo, kuris atpalaiduos skrandžio ir stemplės raumenis ir galėsite atsirūgdami pašalinti oro perteklių.
  • Vartokite vaistus, mažinančius rūgštingumą ir pilvo pūtimą. Metoklopramidas mažina pykinimą ir palengvina skrandžio išsituštinimą. Nereikėtų vartoti mėtų ir metoklopramido tuo pat metu, nes jų poveikis priešingas vieno kitam: mėtos atpalaiduoja skrandžio raumenis, o metoklopramidas skatina juos susitraukinėti.
  • Baklofenas ar midazolamas atpalaiduoja raumenis.
  • Haloperidolis ar chlorpromazinas –  raminamieji.
  • Gabapentinas  veikia centrinę nervų sistemą.

Jei jums bus paskirtas gydymas nuo žagsulio, gydytojas paprastai po trijų dienų turėtų įvertinti, kaip jis veikia. Jei žagsulys nebus praėjęs, gali tekti didinti vaistų dozę ar išbandyti kitus vaistus.

 

Sutrikęs virškinimas

Dispepsija – virškinimo sutrikimas, jaučiamas kaip diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje, atsirandantis pavalgius. Jos priežastys gali būti:
• mažas skrandžio tūris 
• kai kurie vaistai (steroidai)
• skrandžio ir kitų virškinamojo trakto gleivinių dirginimas, sukeltas kai kurių gydymo metodų, kaip antai: chemoterapija ar spindulinė terapija
• sutrikusi skrandžio rūgšties sekrecija
• fizinio aktyvumo stoka
• nerimas
• per mažas suvalgomo ir išgeriamo maisto kiekis

PATARIMAI:
Geriausias būdas palengvinti dispepsiją yra šalinti jos priežastį.

Jeigu jūsų skrandis mažas, venkite gerti valgio metu. Patartina valgyti dažnai nedidelėmis porcijomis, o ne 2 – 3 kartus per dieną po daug.

Skrandžio gleivinės dirginimą sumažina antacidai (skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai). Juos  rekomenduos gydytojas. Vaistai, mažinantys skrandžio rūgštingumą, būtent – ranitidinas ar omeprazolis, sumažina virškinimo sutrikimus, atsiradusius dėl skrandžio rūgšties hipersekrecijos.

Jei žarnose kaupiasi dujos, padeda vaistai, mažinantys dujų susidarymą   (simetikonas). Vartojant  metoklopamidą, maistas greičiau pasišalina iš skrandžio.

Nusilpus visam organizmui

  

Energija ir baltymai, esantys maiste, reikalingi normaliai organizmo veiklai. Organizmas, kuriam netrūksta maisto medžiagų, greičiau sveiksta ir toleruoja gydymą.

Pacientui išsekus sulėtėja jo žaizdų gijimas, susilpnėja imunine sistema. Bet kokia mityba yra geriau negu badavimas. Net nedidelis maisto kiekis gali padėti atgauti jėgas jėgas ir geresnę savijautą. Tinkamai pasirinkdamas maistą pacientas gali sau padėti. Kuo ilgiau išlaikyti tinkamą svorį ypač svarbu sergant onkologine liga. Jei pacientas dėl įvairių priežasčių ima prarasti svorį, nusilpsta (dėl onkologinės ligos progresavimo, gydymo šalutinių poveikių ir pan.), reikia maitintis pakankamai kaloringu ir baltymingu maistu. Kalorijų organizmui suteikia riebalai, angliavandeniai ir baltymai. Svarbu valgyti įvairų, turinti vitaminų ir mineralų maistą. Daržovės nėra pakankamai kaloringos, todėl dažniau reikia valgyti mėsą, pieno produktus ir kt.

Onkologiniai pacientai svorį praranda dėl įvairių priežasčių, todėl dėl konkrečios mitybos rekomendacijų reikėtų kreiptis į savo gydytoją ar dietologą. VU Onkologijos institute pacientus konsultuoja gydytoja dietologė dr. L. Jasevičienė (tel 8-5-2786731)

Rekomenduojamos kai kurios bendros taisyklės:

  • Valgykite kaloringą ir baltymingą maistą. Tai neturi būti tik riebūs desertai ar keptas maistas, bet visaverčiai, baltymingi (mėsa, žuvis, riebus pienas ir jo produktai, riešutai, ankštinės daržovės), turintys vitaminų ir kaloringi produktai.
  • Į maistą pridėkite riebalų ir cukraus. Ant valgomo maisto užpilkite padažų. Gerkite daugiau kaloringų gėrimų. Taip padidinsite maisto kaloringumą.
  • Valgykite mėgstamus, patrauklaus kvapo patiekalus.
  • Užuot tradiciškai valgę tris kartus per dieną, stenkitės užkandžiauti dažnai ir nedideliais kiekiais. Išbandykite naujus maisto produktus, įvairius desertus. Dažnai užkandžiaujant kaloringu maistu greičiau priaugama svorio. Rinkitės užkandžius, kuriuose yra daug baltymų, vitaminų ir mineralų.
  • Valgykite įvairų maistą, kurį gerai toleruojate.

Rekomenduojami kaloringi ir baltymingi valgiai:

  • Mėsa: paukštiena, jautiena, kiauliena ir kt. Žuvis: skumbrė, lašiša, silkė ir kt.
  • Daržovės: avokadai, alyvuogės, bulvės, pupos, žirniai ir kt.
  • Kieti ir lydyti sūriai, sviestiniai sausainiai ir bandelės, biskvitai, sviestas.
  • Makaronai, košės su padažais, omletai.
  • Pieno kokteiliai, plakta grietinėlė, jogurtai, ledai, saldūs varškės sūreliai.
  • Riešutai, džiovinti vaisiai, konservuoti vaisiai sirupe, uogienės, šokoladai.


PATARIMAI, KAIP PADIDINTI KALORIJŲ KIEKĮ MAISTE:

Pienas ir jo produktai:

  • Per dieną išgerkite 2 ar daugiau puodelių riebaus pieno (jei toleruojate). Dažnai geriau už pieną toleruojama varškė, kefyras, sūriai, jogurtai, ledai ir kiti gaminiai su pienu (pieniškos sriubos, varškėčiai), kurie gali būti pieno pakaitalais.
  • Gerkite nenugriebtą riebų pieną, grietinėlę, valgykite riebią grietinę.
  • Varškę valgykite paskanintą grietine ir cukrumi.
  • Įpilkite riebaus pieno, riebios grietinės, grietinėlės į įvairius patiekalus, gėrimus, sriubas.
  • Valgykite ledus, užpiltus sirupu, vaisiais, riešutais, plakta grietinėle.

Mėsa ir jos produktai:

  • Ruošdami mėsos maltinukus, įdėkite grietinės.
  • Patiekalus valgykite su padažais.
  • Valgykite sumuštinius su sūriu, avokadais, dešra.
  • Į sriubas, troškinius, makaronų patiekalus pridėkite mėsos, pupų, žirnių, lydyto sūrio, sviesto, grietinės. Sriubas virkite riebiuose sultiniuose, valgykite kaloringas sriubas.
  • Į salotas, daržoves įdėkite mėsos, kietai virto kiaušinio, lydyto sūrio. valgykite kiaušinius.

Vaisiai:

  • Valgykite riešutus, džiovintus vaisius, vaisius šokolade.
  • Pridėkite cukraus į vaisių sultis ir gėrimus.
  • Pridėkite džiovintų vaisių į salotas, javainius, konditerinius gaminius ir kt.
  • Pridėkite vaisių į kremus, plaktą grietinėlę ir kt.

Daržovės:

  • Apkepkite daržovės svieste ar aliejuje su maltais džiūvėsėliais.
  • Ant daržovių užpilkite lydyto sūrio ir.ar grietinės padažo, majonezo (1 arbatinis šaukštelis majonezo pridės apie 10 kcal)
  • Pridekite į bulvių košę ir kitus gaminius riebalų: sviesto, grietinėlės ir kt.

Daržovės valgykite po pagrindinio patiekalo. Daržovės yra maistingos, bet jose esančios skaidulos suteikia sotumo jausmą, jeigu valgomos prieš kitą maistą. Rekomenduojama kasdien suvalgyti tris ir daugiau 1/2 puodelio dydžio daržovių porcijas. Tarp jų turi būti tamsiai žalios ir oranžinės spalvos daržovių.

jeigu netekote daug svorio, ar jis vis krenta, vietoj daržovių rekomenduojama valgyti mėsą, žuvį, pieno produktus.

Duona ir duonos gaminiai:

  • Keptos duonos riekeles, makaronus užpilkite lydytu sūriu.
  • Valgykite rupaus malimo miltų duoną su sėklomis, džiovintais vaisiais.
  • Makaronų, ryžių, bulvių ir daržovių patiekalus valgykite su padažais, grietine, sviestu bei lydytu sūriu.

Riebalai ir saldumynai:

  • Valgykite riebesnį maistą – sviestą, margariną, riebų majonezą, aliejų ir kt. Ištirpdyto sviesto ar margarino užpilkite ant daržovių, ryžių, kiaušinių, įpilkite į sriubas ir kt. (1 arbatinis šaukštelis pridės apie 45 kcal). Tepkite sviestą ant sumuštinių, sausainių. Valgykite riešutų sviestą – jame yra baltymų (1 arbatinis šaukštelis riešutų sviesto turi 95 kcal ir beveik 5 g  baltymų).
  • Užkandžiaukite saldainiais, į gėrimus (sultis) pridekite cukraus.
  • Valgykite marmeladą, uogienės, medų, sirupus. Su pyragais, vaisiais ir kitais desertais valgykite plaktą grietinėlę (1 arbatinis šaukštelis apie 77 kcal).
  • Gerti kaloringus gėrimus – pieno kokteilius, šokoladinius kokteilius ir kt.
  • Desertus, vaisius, pyragus, valgyti su ledų užpilu. Valgykite grietininius ledus.


PAVYZDINIS VALGIARAŠTIS 
(galintiems suvalgyti didesnį maisto kiekį) 

Dienos meniu

Kaloringumas (kcal)
Baltymai (g)

PUSRYČIAI

Varškė su pienu ir cukrumi
Arbata su grietinėle
Sviestas
Balta duona
Bananas

625 kcal, 24 g baltymų


100 g
200 ml
10 g 
40 g
100 g

PRIEŠPIEČIAI

Kepti obuoliai, įdaryti varške
Ledai

 

145 g (196 kcal, 16 g baltymų)
100 g (204 kcal, 4 g baltymų)

PIETŪS

Pertrinta ryžių ir daržovių sriuba
Gariniai mėsos kukuliai
Virti vermišeliai su sviestu
Morkų tyrė
Kisielius

728 kcal, 35 g baltymų

250 ml
100 g
150 g
100 g
200 ml

PAVAKARIAI

Salotos su krevetėm
Žalioji arbata

339 kcal, 21 g baltymų

200 g
200 ml

VAKARIENĖ

Omletas su daržovėmis
Pienas/kefyras
Balta duona

655 kcal, 30 g baltymų

130 g
200 ml
80 g

PRIEŠNAKČIAI

Jogurtas

84 kcal, 4.5 g baltymų

125 ml

Jei negalite valgyti pakankamai maisto, reikia vartoti specialius maisto papildus. Jų yra įvairių: turinčių padidintą baltymų, energijos kiekį, pritaikytų sergantiems cukriniu diabetu ir kt. Dėl maisto papildų vartojimo reikalinga gydytojo dietologo konsultacija.

Esant skausmingai burnos gleivinei

REKOMENDUOJAMA:

  • Maitintis maistu, kurį lengva kramtyti ir nuryti (susmulkintą, trintą, košės konsistencijos). Pavyzdžiui: įvairios košės su sviestu ar pienu, makaronai ir sūris, kiaušinienė, omletai, pudingai, pieno kokteiliai, bananai, persikai, kepti obuoliai ir kt.
  • Valgyti šaltą ar kambario temperatūros maistą, nes karštas ar šiltas maistas gali sudirginti burnos gleivinę.
  • Maistą valgyti su padažais.
  • Kruopščiai rūpintis burnos higiena, valyti dantis ir drėkinti burną bent 4 kartus per dieną (po kiekvieno valgio ir prieš miegą).
  • Gerti vandenį ir kitus burnos gleivinės nedirginančius (pieno kokteiliai) gėrimus.
  • Skysčių rekomenduojama išgerti 6-8 stiklines per dieną.
  • Rekomenduojama skysčius gerti pro šiaudelį.
  • Galima tirpdyti ledo gabaliukus burnoje, kad malšinti skausmą.
  • Labai svarbi burnos higiena, medikamentinės priemonės burnos priežiūrai.

VENGTI:

  • Vengti blogai toleruojamo maisto, nevirto, karšto, aštrių prieskonių, rupiai maltų miltų duonos.
  • Vengti sūraus, rūkyto, rūgštaus, šiurkštaus, sauso maisto (bulvių traškučių, kukurūzų spragėsių, skrebučių).
  • Maisto su rūgštimis: acto, rauginto, marinuoto.
  • Vengti labai karštų ar šaltų gėrimų.
  • Vengti gazuotų gėrimų, citrusinių vaisių sulčių (apelsinų, ananasų, greifruktų).
  • Tabako ir alkoholio.
Burnos problemos

Pati onkologinė liga ar jos gydymas gali sukelti burnos problemų: burnos sausumą, infekciją ar opas. Tai trukdo valgyti, gerti, taip pat ir kalbėti. Reguliari burnos priežiūra padeda išvengti ar palengvinti minėtas burnos problemas.

Burnos sausumas

Kai kuriems žmonėms, sergantiems onkologine liga, burna džiūsta dėl sumažėjusio seilių kiekio ar kvėpuojant pro burną dėl dusulio. Spindulinė terapija, kurios metu švitinama galvos ir kaklo sritis, bei chemoterapija taip pat būna burnos sausumo priežastimi. Burnos sausumas kartais atsiranda dėl nerimo. Burnos sausumas yra nemalonus, dėl sausumo gali pasikeisti maisto skonis. Jeigu dėl spindulinio gydymo jums sutriko seilių gamyba, vadinasi, padidėjo dantų gedimo rizika, todėl svarbu tinkamai prižiūrėti dantis. Reguliariai lankykitės pas dantų gydytoją.

Reguliariai skalaujant burną palaikomas jos drėgnumas, tačiau venkite alkoholio turinčių skalavimo priemonių, nes jos dar labiau išsausina burnos gleivinę. Norėdami palaikyti burnos drėgnumą, visą dieną gerkite mažais gurkšneliais vandenį ar gėrimus be cukraus. Burnos drėgmė geriau išsilaikys, jei gleivinę patepsite nedideliu kiekiu augalinio aliejaus, ypač nakčiai. Lūpų drėgnumą palaikysite ištepdami jas vazelinu ar lūpų balzamu. Yra ir dirbtinių seilių preparatų: gelių, purškiklių, pastilių. Juos išrašys gydytojas.

REKOMENDUOJAMA:

  • Valgant sausesnį maistą (pvz. sausa duona), jį užgerti skysčiu.
  • Valgyti grietinės tirštumo maistą – įvairias košes, sriubas, ypač kremines, mėsos ir žuvies maltinius.
  • Naudokite maistui įvairius padažus.
  • Gerkite pieną, pieno kokteilius, sultinius, sultis, gazuotus gėrimus
  • Gerkite mažais gurkšneliais; gėrimai, sultiniai turi būti nekaršti.
  • Dažnai gurkšnokite, geriausia per šiaudelį; rekomenduojama išgerti  6-8 stiklines skysčių per dieną.
  • Valgykite daug skysčių turinčius maisto produktus, kaip antai: drebučius, daržovių ir maisto tyres, minkštus putėsius.
  • Čiulpkite šviežio nesaldinto ananaso šerdies gabalėlius – tai palaikys jūsų burnos ertmę gaivią ir drėgną.
  • Prieš valgant burną suvilgykite lašeliu aliejaus arba sausą maistą (pvz. duoną) pamirkyti aliejuje.
  • Vaisius ir daržoves valgykite sutrintus arba valgyti tik jų minkštimą.
  • Rekomenduojama kramtyti nesaldžią gumą ar čiulpti nesaldžius ledinukus, tai gali padėti atsirasti seilėms ir laikinai sudrėkinti burną.
  • Valykite dantis ir skalauti burną bent 4 kartus per dieną (po kiekvieno valgymo ir prieš miegą).
  • Kai kuriais atvejais reikalingos specialios dirbtinės seilės, burnos drėkinimo priemonės.


VENGTI:

  • Vengti maisto ir gėrimų, turinčių daug cukraus.
  • Vengti sauso maisto.
  • Vengti šokolado ir miltinių patiekalų (jie limpa prie burnos ertmės sienelių).
  • Vengti aštraus ir sauso maisto.
  • Vengti burnos skalavimo priemonių, kurių sudėtyje yra alkoholio.

Skonio pokyčiai

Kartais gali atrodyti, kad pasikeitė jūsų valgomo maisto skonis ir kitaip jaučiate maisto tekstūrą. Pavyzdžiui, pradeda visiškai nepatikti kai kurie maisto produktai arba atrodo, kad visi jie vienodo skonio. Kartais po chemoterapijos burnoje atsiranda metalo skonis. Kai kada maistas atrodo visai beskonis.

  • PATARIMAI:
  • • Valgykite tą maistą, kuris patinka, ir atsisakykite to, kuris neskanus. Tačiau paragaukite jo vėl po kelių savaičių, nes maisto skonis jums gali vėl pasikeisti.
  • • Maistui pagardinti naudokite prieskoninius augalus, kaip antai: rozmarinus, bazilikus ir mėtas.
  • • Pabandykite marinuoti mėsą vaisių sultyse arba vyne, taip pat naudokite stipraus skonio, saldžiarūgščius padažus.
  • • Šalti mėsos patiekalai gali būti gardesni su marinuotais agurkėliais ar raugintais kopūstais.
  • • Aštraus skonio produktai, švieži vaisiai, vaisių sultys ar saldainiai (pastilės) turi gaivinamąjį poveikį.
  • • Jei nebeskani kava ir arbata, pamėginkite žaliąją arbatą, arbatą su citrina arba šaltus gazuotus gėrimus.
  • • Kai kuriems žmonėms šaltas maistas tampa priimtinesnio skonio nei karštas.
  • • Žuvį, vištieną ir kiaušinių patiekalus valgykite su padažais.

REKOMENDUOJAMA:

  • Dažnai skalauti burną sūriu tirpalu.
  • Jei burnoje jaučiamas metalo skonis, rekomenduojama kramtyti be cukraus kramtomąją gumą arba čiulpti kietus saldainius.
  • Jei atsiradęs kartumo pojūtis, rekomenduojama vengti mėsos (ypač jautienos). Vietoj mėsos reiktų valgyti žuvį, kiaušinius, pieno produktus.
  • Rekomenduojama naudoti plastmasines šakutes ir šaukštus.
  • Jei pakitęs skonis cukrui, vietoj cukraus pridėti vaisių, sirupo, uogienės.
  • Rekomenduojama valgyti kvapnų, patrauklų, išvaizdų, spalvingą, įvairios konsistencijos maistą
  • Patartina patiekalo kvapui pagerinti, naudoti prieskones žoles – krapai, melisos ir kt.
  • Valgyti nekarštą maistą ir šaltus gėrimus, ledus ar čiulpti ledo gabalėlį.
  • Valgyti reguliariai, po nedaug, užkandžiauti.

VENGTI:

  • Vengti blogai toleruojamo maisto: šokolado, mėsos.
  • Vengti maisto produktų, kurių kvapas nepatinka.
  • Vengti karšto maisto.
  • Vengti rūgščių maisto produktų, su actu gaminamų marinatų.
  • Vengti citrusinių vaisių, jų sulčių.

Burnos jautrumas 
Skausminga burna ir ryklė

PATARIMAI:

• Valykite dantis kiekvieną rytą ir vakarą naudodami nedidelį švelnų šepetėlį ir dantų pastą su fluoru.
• Jeigu neskauda, švelniai nuvalykite šepetėliu ir liežuvį.
• Po valgio vandeniu ar bealkoholiu burnos skalavimo skysčiu praskalaukite burną. Galite tai daryti ir dažniau, kad burnos kvapas būtų gaivus. Burną galite skalauti ir pačių pasigamintu skysčiu: ištirpinkite arbatinį šaukštelį druskos 250ml gėlo vandens.
• Prieš miegą išsiimkite (jeigu turite) dantų protezus. Juos išvalykite dantų šepetėliu su dantų pasta ar specialia protezų pasta. Pamerkite juos nakčiai į tirpalą su chlorheksidinu. Gerai praskalaukite protezus prieš įsidėdami juos į burną.
• Jei gydytojas išrašė specialų skalaujamąjį skystį, naudokite jį reguliariai.
• Kasdien naudokite tarpdančių valymo siūlą.

Turint stomą

Stoma vadinama chirurginiu būdu pilvo sienoje suformuota dirbtinė išangė (išeinamoji anga). Operacijos metu plonoji ar storoji (priklausomai nuo ligos) žarna perkerpama, jos kraštai prisiūnami prie pilvo sienos paviršiaus taip, kad žarnos spindis atsivertų į išorę. Po šios operacijos žmogus tuštinasi nebe per natūralią išangę (išeinamąją angą), bet per stomą į specialų prie pilvo sienos priklijuojamą išmatų surinktuvą.

Stoma reikalinga tada, kai natūralų tuštinimąsi sutrikdo žarnoje susidariusi kliūtis, pvz., navikas, arba kai yra pašalinta visa tiesioji žarna. Per stomą išsiskiriantis žarnų turinys skiriasi priklausomai nuo to, kurios žarnos stoma atlikta. Ileostomos (plonosios žarnos stomos) turinys yra skystas, jame gausu fermentų. Kolostomos (storosios žarnos stomos) turinys.

Pagrindiniai maitinimosi principai turint ileostomą ir kolostomą

• Tuoj po operacijos pacientui skiriama tik skysčiai, o būklei gerėjant – pustirštis švelnus maistas. Laipsniškai pereinama prie dietos, kurioje mažai skaidulinių medžiagų. 
• Po 2–4 mėn., atsižvelgiant į savijautą, dieta laipsniškai papildoma naujais produktais, tarp jų ir skaidulingu maistu. Rekomenduojama kas tris dienas racioną papildyti vis nauju maisto produktu ir stebėti, kaip šis produktas toleruojamas. Esant netoleravimui (pajutus pilvo pūtimą, pykinimą, sunkumą ar kt.), šio produkto reiktų vengti. Pavyzdžiui, labai dažnas reiškinys yra pieno baltymo (laktozės) netoleravimas. Jei suvalgius pieno produktų pučia vidurius, kaupiasi dujos, viduriuojama, vadinasi, pieno reiktų atsisakyti. Paprastai dažniausiai netoleruojamas saldus pienas, o suvalgius rūgščių pieno produktų (jogurto, rūgusio pieno, varškės gaminių) jaučiamasi gerai, todėl šių produktų atsisakyti nereikia. 
• Laikui bėgant tolerancija maistui gali keistis, todėl po kelių mėnesių rekomenduojama tą ar kitą produktą pabandyti vėl. Reikia turėti kantrybės atsirinkti mitybai tinkamus produktus – vieno recepto nėra, nes vieniems tinka vienoks, kitiems kitoks maistas. 
• Maitintis rekomenduojama reguliariai, mažesnėmis porcijomis, bet dažniau, pvz., šešis kartus per dieną. Rekomenduojama, kad tarpai tarp valgymų būtų vienodi. Maitinimosi tvarkos nepatariama sutrikdyti, nes tai daro įtaką išmatų konsistencijai ir dujų susidarymui žarnyne. Po kelių mėnesių tvarkingo maitinimosi išmatų konsistencija sutirštėja, keičiasi jų kiekis ir tuštinimųsi skaičius. 
• Valgyti patariama įvairų toleruojamą visų grupių maistą. Taip organizmas gaus būtinų maisto mežiagų, vitaminų, mineralų, pakankamai kalorijų. Jeigu tam tikros grupės maistas, pavyzdžiui, vaisiai, daržovės ar mėsa, nėra toleruojamas (savijauta pavalgius bloga), kurį laiką gali tekti vartoti maisto papildus ar vitaminus.

Rekomenduojama:

• valgyti reguliariai, neskubant, labai gerai sukramtyti maistą
• valgyti dažnai, nedidelėmis porcijomis
• nepraleisti numatytų maitinimų – tuščios žarnos gamina dujas
• valgyti virtą ar troškintą maistą
• papildant maisto racioną nauju produktu, jo iš pradžių dėti nedaug, valgyti su kitu maistu
• išgerti ne mažiau kaip 6–8 stiklines skysčių per dieną, gerti tarpuose tarp maitinimų
• vartoti maisto produktų, padedančių reguliuoti išmatų kvapą – šviežių petražolių, pasukų, spanguolių, apelsinų, pomidorų sulčių, jogurtų

Vengti:

• daug skaidulų turinčio maisto – šviežių daržovių ir vaisių (kopūstų, obuolių, slyvų, rabarbarų) kruopų (perlinių, kvietinių, miežinių), makaronų, rupios duonos – šie produktai laisvina vidurius
• pieno ir jo gaminių, jei netoleruojama laktozės turinčių produktų
• produktų, galinčių užkimšti stomą – riešutų, nemaltų grūdų ir maisto gaminių su jais, kokosų, pupų, žalių vaisių ir daržovių, turinčių kietą žievelę ir kt.
• produktų, skatinančių dujų susidarymą – vaisių (žalių obuolių, kriaušių, slyvų, vynuogių), daržovių (pupelių, žirnių, lęšių, kukurūzų, svogūnų, ridikėlių ir kt.)
• produktų ir gėrimų, kurie intensyvina išmatų kvapą –pupelių, svogūnų, baltagūžių kopūstų, raudonųjų burokėlių, Briuselio kopūstų, ridikėlių, česnako; žuvies, kiaušinių; alkoholio, ypač alaus
• riebaus, aštraus, sūraus maisto; keptų, rūkytų produktų

Rekomenduojamų ir vengtinų maisto produktų lentelė

PRODUKTAI

VENGTINI

REKOMENDUOJAMI

Duonos ir pyrago gaminai, grūdai 

Nemalti grūdai, rupių miltų kepiniai, javainiai, apibarstyti sėklomis duonos gaminiai, duona su riešutais ir džiovintais vaisiais

Džiūvėsėliai, balta duona, batonas (geriau padžiovintas), sausainiai

Kruopų ir makaronų gaminiai

Kvietinių, miežinių, perlinių kruopų patiekalai

Grikių, avižinių dribsnių, ryžių kruopų, makaronų (spagečių, vermišelių) patiekalai

Mėsa, žuvis

Riebios, keptos, sūdytos, rūkytos mėsos, žuvies gaminiai ir patiekalai Patiekalai iš galvijų, naminių paukščių vidaus organų ( kepenų, širdžių, inkstų ir kt.), paukštienos ir žuvies odelės

Liesos mėsos (jautienos, paukštienos, triušienos kiaulienos, veršienos)  ir žuvies patiekalai Paukštiena be odelės

Sriubos

Sriubos iš vengtinų maisto produktų

Trintos, pieniškos, skaidrios kruopų (manų, ryžių, grikių, avižinių), daržovių (morkų, bulvių, burokėlių ir kt.) sriubos. Gali būti pagardintos grietinėle, aliejumi

Pienas ir jo produktai

Pienas, jei blogai toleruojamas

Rūgštūs pieno produktai (vartoti atsargiai); gaminiai iš pieno produktų, sūris

Kiaušiniai

Kepti

Virti, omletas

Riebalai

Gyvuliniai riebalai, daug kartų kepti naudotas aliejus

Augaliniai riebalai – alyvuogių, linų sėmenų, saulėgrąžų, rapsų aliejus; sviestas ir margarinas (vartoti saikingai)

Daržovės

Turinčios kietą luobelę, skatinančios dujų susidarymą: pupos, ridikai, žirniai, brokoliai, kopūstai, svogūnai, česnakai, pomidorai

Morkos, bulvės, burokėliai, cukinijos, aguročiai ir kt., šių daržovių troškiniai

Vaisiai

Žali ir konservuoti vaisiai bei uogos su luobele ir sėklomis

Džiovinti vaisiai: razinos, figos, datulės

Vaisiai, didinantys dujų kiekį žarnose: žali obuoliai, vynuogės, avokadai, kriaušės, slyvos

Visi saldūs be odelės vaisiai (bananai ir kt.); kepti ir virti vaisiai (obuoliai, kriaušės ir kt.)

Gėrimai

Kava, alkoholis, gazuoti gėrimai

Kisieliai iš vaisių, uogų, saldžios uogų ir vaisių sultys, per pusę skiestos vandeniu. Arbata, negazuoti gėrimai

Prieskoniai

Aštrūs, suteikiantys sūrumo

Petražolės ir kiti lapiniai prieskoniai, nesuteikiantys aštraus ir sūraus skonio patiekalui

Kiti

Riešutai, sėklos (moliūgų, saulėgrąžų ir kt.), džiovinti vaisiai, šokoladas

Želė, džemai, uogienės, medus, cukrus, karamelė, pyragaičiai(vartoti saikingai)

 

Žarnyno ir stomos veiklą įtakojančių maisto produktų lentelė

Dujų susidarymą skatinantys produktai

Pupos, sojų pupelės ir jų gaminiai, baltagūžiai kopūstai, žiediniai kopūstai, agurkai, svogūnai, ridikėliai, žirniai, lęšiai, kukurūzai, žali obuoliai, slyvos, kriaušės, vynuogės

Pienas, pieno produktai

Kramtomoji guma, alkoholis

Dujų kvapą intensyvinantys maisto produktai

Šparaginės pupelės, brokoliai, baltagūžiai kopūstai, česnakai, svogūnai

Žuvis, kiaušiniai, aštrus sūris, riešutų sviestas

Išmatų kiekį didinantys produktai

Visi grūdai, sėlenos

Švieži vaisiai, žalios daržovės

Virti kopūstai

Džiovintos slyvos, razinos, prieskoniai;

Pienas

Maisto produktai, galintys užkimšti stomą

Obuoliai su žieve, šviežių baltagūžių kopūstų, salierų salotos, greipfrutai, apelsinai, ananasai, kiti vaisiai ir daržovės su kieta luobele

Džiovinti vaisiai, razinos, figos, datulės; kukurūzų spragėsiai

Grybai

Nemalti grūdai, gaminiai iš jų,

Riešutai, kokoso riešutai, sėklos

Išmatų spalvą keičiantys maisto produktai

Šparaginės pupelės, burokėliai, žemuogės, braškės, pomidorų padažas, maistiniai dažai

Išmatų kvapą reguliuojantys maisto produktai

Pasukos, jogurtas

Spanguolių, apelsinų, pomidorų sultys

Petražolės

 

Pavyzdinis valgiaraštis prisitaikius prie įprastinio maisto

VALGYMAI IR PATIEKALŲ PAVADINIMAI

IŠEIGA (gramais)

PUSRYČIAI

Tiršta grikių kruopų košė
Žalia arbata
Balta duona

287, 904kcal

200g
200ml
40g

PRIEŠPIEČIAI

Apelsinų sultys
Sausainiai

257, 600kcal

200ml
40g

PIETŪS

Bulvienė su makaronais 
Vištienos maltinis
Ryžių kruopų košė
Šutintos morkos
Balta duona
Kmynų arbata

706, 705kcal

250g
100g
150g
50g
40g
200ml

PAVAKARIAI

Ryžių salotos su krabų lazdelėmis
Balta duona
Arbata

221,518kcal

60g
40g
200ml

VAKARIENĖ

Garuose virtas omletas
Balta duona 
Čiobrelių arbata

271,239kcal

115g
40g
200ml

PRIEŠNAKČIAI

Džiūvėsiai
Arbatos antpilas

140kcal

40g
50ml

 Iš viso – 2384,766kcal, baltymų – 90,912g, riebalų – 50,401g, angliavandenių – 289,854g 




Atnaujinta 2018-04-19 11:18