Atgal

Tikslas – išgydyti nuo vėžio tris iš keturių pacientų

   Kovo 28, 2018

Profesorius F. Jankevičius, duodamas interviu lrytas.lt žurnalistei Danutei Jonušienei, teigia, kad be šiuolaikinių mokslo žinių taikymo  neįmanoma pasiekti Europos komisijos iškeltą strateginį tikslą – išgydyti 3 iš 4 sergančiųjų piktybiniais navikais.

Onkologinės ligos kelia daug pesimistinių minčių – 2012 m. Europos Sąjungoje registruota 1,28 milijono mirčių dėl vėžio, o 2030 m., tikėtina, jų bus trečdaliu daugiau – apie 1,67 milijono. Neseniai dalyvavęs tarptautinėje konferencijoje Porto universitete Nacionalinio vėžio instituto direktorius profesorius Feliksas Jankevičius pasakojo, kad sergamumas vėžiu didėja visame pasaulyje. Todėl tema apie vėžio mokslinius tyrimus artimiausiu dešimtmečiu jaudina ne tik Europos medikų bendruomenę, bet ir politikus, visuomenės sveikatos ekspertus, farmacijos pramonės gigantus.  

Kodėl konferencijai surengti buvo pasirinkta Portugalija?

Portugalijoje esantis Porto universitetas – vienas žinomiausių mokslo židinių, o tai buvo pirmoji Jose Mariano Gago vardo konferencija.J.M. Gago – Portugalijos mokslininkas, politikas, buvęs ministras, atsakingas už mokslinius tyrimus, kuris sukūrė rimtą į praktiką orientuotų mokslo tyrimų tinklą savo šalyje. Jis daug prisidėjo kurdamas mokslinių tyrimų viziją visoje Europoje.

2015 m. mirusio J. M.Gago garbei skirtoje konferencijoje taip pat dalyvavo Europos komisaras Carlosas Moeda, Portugalijos parlamentarai, ministrai, bei atstovai iš pagrindinių vėžio centrų bei institutų visoje Europoje.

Moksliniai tyrimai trunka ilgai, o pacientai nori šiuolaikinio gydymo artimiausiu metu. Kokią išeitį siūlė konferencijos dalyviai?

Europarlamento atstovai nekart išsakė kritišką nuomonę apie tai, kad daug lėšų, išleidžiamų moksliniams vėžio tyrimams, neatneša tokios naudos, kokios tikisi visuomenė. Tačiau nėra jokių abejonių, kad vėžio gydymo efektyvumas tiesiogiai susijęs su mokslinių tyrimų rezultatais.

Moksliniai tyrimai vėžio srityje sudaro sąlygas ne tik sėkmingiau diegti ankstyvąją diagnostiką bei gydyti šią ligą, bet ir taikyti efektyvias prevencijos priemones. Jei norime mažinti sergamumą vėžiu ir mirštamumą nuo jo, vienintelis būdas pasiekti šį tikslą – moksliniai tyrimai. Be tyrimų negali būti jokios kalbos apie tai, kad pavyks suvaldyti vėžį. Vadinasi, būtina dar daugiau investuoti į vėžio tyrimus. Tačiau moksliniai tyrimai negali duoti atsakymo per vieną dieną, juos organizuojant sugaištama daug laiko, o visuomenė nori žinoti atsakymą jau rytoj.

Atsakingas už tyrimus, inovacijas moksle Europos komisaras Carlosas Moeda išsakė esminę nuostatą – moksliniai vėžio tyrimai turi būti orientuoti į aiškų tikslą. Pavyzdžiui, artimiausio dešimtmečio tikslas – išgydyti 3 iš 4 pacientų, sergančių vėžiu, sustiprinti vėžio prevencijos priemones ir sumažinti sergamumą vėžiu maždaug 30–40 procentų.

Norint tai padaryti, reikia dar daugiau investuoti į mokslinius tyrimus, stiprinti tyrimų bazę. Svarbi idėja – sukurti ES tokią infrastruktūrą, kuri paskatintų naujų veiksmų ir politinių sprendimų atsiradimą, kas padėtų plėtoti mokslinius tyrimus.

 Jei būtina koncentruoti lėšas, kokia tai galėtų būti institucija?

Iki šiol buvo įvairių siūlymų, pavyzdžiui, buvo siekiama sudaryti Europoje veikiančių vėžio institutų platformą. Pastaruoju metu buvo prieita prie nuomonės, kad efektyviausiai veikianti struktūra galėtų būti sudaryta iš septynių pagrindinių vėžio gydymo centrų ES. Tai būtų branduolys, kuriam priklausytų Nacionalinis vėžio centras Heidelberge (Vokietija), Barselonos (Ispanija) vėžio institutas, Karolinska institutas Stokholme (Švedija), Nacionalinis vėžio institutas Italijoje, taip pat Kembridžo vėžio centras iš Jungtinės Karalystės, Gustave Roussy vėžio centras (Prancūzija) ir Nyderlandų vėžio institutas.

 Tai elitiniai vėžio gydymo ir tyrimų centrai. O kas liks kitiems vėžio centrams? Kas jiems duos lėšų? Konferencijoje buvo pripažinta, kad naudingiausia būtų kurti nacionaliniu lygmeniu vėžio centrus, kurie vykdytų mokslinius tyrimus ir sutelktų pacientus. Yra svarbu, kad nacionaliniai vėžio centrai būtų akredituoti. Europoje veikia kelios tokios akreditavimo programos, nes toli gražu ne visos ES šalys turi aukšto lygio centrus. Porto konferencijoje buvo pripažinta – kiekvienoje ES valstybėje privalome turėti tokį nacionalinį vėžio centrą, kuris būtų akredituotas. Džiaugiuosi, kad Nacionalinis vėžio institutas Lietuvoje atitinka europinius reikalavimus.

 Be pinigų neįmanoma atlikti šiuolaikinių vėžio tyrimų. Kokie bus šių tyrimų finansavimo šaltiniai?

Porto konferencijoje buvo pabrėžta, kad ilgainiui vis daugiau nacionalinių vėžio centrų bus įtraukti į bendrus tyrimus. Kad tokie centrai galėtų sėkmingai veikti, būtina stiprinti jų mokslinių tyrimų bazę. O ES šalys nėra vienodos. Kad atskiros šalys nebūtų diskredituojamas šiuo požiūriu, būtina surasti būdą, kaip jas integruoti.

Kuo Lietuvai svarbios šios išvados? Ar mes neatsidūrėme užribyje?

Porto konferencijos pagrindu bus formuojama artimiausio dešimtmečio mokslinių vėžio tyrimų politika. Tai – svarbios gairės, todėl Lietuva taip pat turi į jas atsižvelgti. Mūsų situacija dėl sergamumo vėžiu ir mirštamumo nuo jo vis gerėja, tačiau nuo ES vidurkio dar atsiliekame pagal daugelį rodiklių. Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė nėra didelė, taip pat kuklūs išgyvenamumo susirgus vėžiu rodikliai.

Kad galėtume pasivyti kitas ES šalis, turime vystyti mokslinius vėžio tyrimus. Esame teisingame kelyje, nes turime Nacionalinį vėžio institutą, kuris jau yra pelnęs europinę akreditaciją. Numatyta, kad plečiantis moksliniam bendradarbiavimui kiti Europos vėžio centrai palaipsniui jungsis prie septynių pagrindinių vėžio centrų branduolio. Tačiau kvietimas bendradarbiauti bus grindžiamas moksliniu pranašumu, taip pat mokslo atradimų integravimo į klinikinę praktiką lygiu. Numatomi kandidatai – akredituoti šalių vėžio centrai, kurie pasitelkę kitas institucijas galėtų nacionaliniu mastu plėtoti vėžio mokslinių tyrimų ir vėžio kontrolės tinklą.

Tačiau norint žengti koja kojon su žymiausiais Europos vėžio gydymo centrais infrastruktūros plėtrai reikalingos papildomos investicijos. Tai galėtų būti ES struktūrinių fondų parama, kuria siekiama mažinti regionų išsivystymo skirtumus ir skatinti menkiau išsivysčiusių šalių narių mokslo inovacijas. Deja, mūsų institutas kasdien turi kovoti už būvį, turime stengtis įrodyti, kad esame viena naudingiausių Lietuvai vėžio gydymo įstaigų. Akivaizdu, kad, norint gerinti vėžio gydymo rezultatus, būtina stiprinti mokslinę tyrimų bazę, mums reikalingos papildomos investicijos, struktūriniai fondai turi kryptingai pasiekti tas gydymo įstaigas, kurios turi europinę akreditaciją.





Atnaujinta 2018-03-16 12:09