Atgal

Onkologinės ligos

Ne vienam gyvenime teko slaugyti sergantį vėžio liga giminaitį, draugą ar net patirti skaudžias netektis.

Deja, kasmet vis daugiau žmonių suserga šia klastinga ir sunkia liga. Kita vertus, nepaliaujamai vystantis mokslui nuolat randasi daugiau prielaidų tam, kad ši žmonijos rykštė būtų pažabota: apie tai byloja naujos vėžio profilaktikos, ankstyvosios diagnostikos, modernaus gydymo galimybės. Kad kova su vėžio liga būtų sėkminga, būtina dar viena sąlyga – sąmoningas, aktyvus visuomenės dalyvavimas joje.

Šią svetainę parengėme norėdami, kad Jūs, mielieji, išplėstumėte savo žinias apie vėžio ligą, jos eigą, gydymo principus, naujausius tyrimų ir gydymo būdus, būtumėte supažindinti su veiksniais, didinančiais šios ligos riziką, suprastumėte vėžio profilaktikos svarbą. Onkologinę problematiką išmananti visuomenė gali atlikti svarbų vaidmenį įveikiant vėžio ligą.

Žmogaus kūno audiniai sudaryti iš mažiausių struktūrinių dalelių – ląstelių. Vieno organo ląstelės skiriasi nuo kito organo ląstelių savo išvaizda bei atliekama funkcija, tačiau jų dalijimosi, dauginimosi procesai panašūs. Sveikų ląstelių dalijimasis vyksta tvarkingai, nes organizmas jį kontroliuoja. Kartais, veikiant kenksmingiems veiksniams, kurio nors organo ląstelės ilgainiui pažeidžiamos taip, kad ima nebepaisyti organizmo kontrolės – nepaliaudamos dalijasi. Susidaro pakitusių ląstelių sankaupa, t.y. navikas.

Nepiktybiniai ir piktybiniai navikai.
Pagal naviko augimo pobūdį, jo plitimą, įtaką organizmui navikai gali būti piktybiniai ir nepiktybiniai (kasdienybėje dar vadinami gerybiniais).

Nepiktybiniai navikai didėja neįsiskverbdami ir neišplisdami į gretimus bei tolimesnius organus. Didėdami nepiktybiniai navikai gali spausti šalimais esantį organą ir taip sukelti sveikatos problemų. Dažniausiai jie sėkmingai pašalinami operacijos būdu, pakartotinai atauga retai. Nepiktybinio naviko ląstelės mažai kuo skiriasi nuo tų, iš kurių išsivystė, jos tik neįprastai išsidėsčiusios.

Piktybinių navikų ląstelės daug labiau skiriasi nuo sveikojo audinio ląstelių, iš kurių išsivystė: jos nesubrendusios, nevisiškai diferencijuotos. Naviko augimo pobūdis kitoks – ląstelės skverbiasi vis gilyn į organo, iš kurio išsivystė, audinį, įauga į gretimus organus. Pažeidžiama organų sandara, sutrinka jų veikla, atsiranda didelių sveikatos sutrikimų. Be to, piktybinio naviko ląstelės turi savybę atskilti nuo naviko ir limfos ar kraujo keliu išplisti į sritinius limfmazgius, kitus kūno organus neretai atokius nuo pirminio židinio. Pasiekusios naują vietą, šios ląstelės ten „prigyja“, dauginasi, susidaro nauji dukteriniai navikai, vadinami metastazėmis. Metastazės ypač sunkina ligos eigą.

Griežtos ribos tarp nepiktybinių ir piktybinių navikų nėra – kai kurie nepiktybiniai navikai gali virsti piktybiniais.

Piktybinių navikų tipai

Kasdieniame gyvenime visus piktybinius navikus įprasta vadinti vėžiu. Tačiau iš tikrųjų yra ne visai taip.

Daugiausia (apie 90%) suaugusio žmogaus piktybinių navikų kilę iš epitelinių ląstelių. Jie vadinami vėžiu (karcinoma). Epitelinės ląstelės sudaro viso kūno odos paviršinį sluoksnį, virškinamojo trakto, kvėpavimo takų, šlapimo takų, lyties organų gleivinių paviršinį sluoksnį, iškloja liaukų (kasos, krūties, kepenų ir kt.) ištekamuosius latakėlius. Kai sakoma „krūties vėžys“, tai reiškia, kad kalbama apie piktybinį naviką, išsivysčiusį iš krūties pieno latakėlių epitelio, kai sakoma „storosios žarnos vėžys“, tai reiškia, kad kalbama apie piktybinį storosios žarnos naviką, išsivysčiusį iš žarnos gleivinės epitelio ir pan.

Kito tipo piktybiniai navikai, išsivystę ne iš epitelinių ląstelių, bet iš kremzlinio, kaulinio, riebalinio, raumeninio audinio ląstelių, kraujagyslių sienelių audinio ląstelių, vadinami kitaip – sarkomomis. Kai sakoma osteosarkoma, liposarkoma ar chondrosarkoma, kalbama apie kaulo, riebalinio ar kremzlinio audinio piktybinius navikus. Angiosarkoma, limfangiosarkoma reiškia, kad šie piktybiniai navikai išsivystę iš kraujagyslių ar limfagyslių sienelių audinio. Lejomiosarkoma, rabdomiosarkoma – tai navikai kilę iš raumeninio audinio.

Iš kraują gaminančių kaulų čiulpų ląstelių išsivystę piktybiniai navikai vadinami leukemijomis(leukozėmis), iš limfoidinio audinio (limfmazgių čiobrialiaukės, blužnies) – piktybinėmislimfomomis (seniau vadinta limfosarkomomis). 

Ligos eiga, jos gydymas labai susiję su piktybinio naviko tipu, navikinių ląstelių diferenciacijos laipsniu bei vėžinio proceso išplitimu. Kokio tipo yra piktybinis navikas, nustatoma naviko ląsteles ištyrus mikroskopu. Tyrimui naviko ląstelių gaunama atlikus biopsiją.

Vėžio stadijos, diferencijacijos laipsnis

Vėžio išplitimui apibūdinti onkologijoje vartojama sąvoka “vėžio stadijos“. Paprastai skiriamos 4 vėžio stadijos: maži ar neišplitę už organo ribų navikai – pirma arba antra stadija, išplitę į gretimas struktūras – trečia, išplitę į kitus, toli nuo pirminio židinio esančius organus navikai – ketvirta stadija.

Ligos stadija nustatoma, kai pacientą ištyrus, įvertinama, kokio dydžio navikas, ar yra metastazių sritiniuose limfmazgiuose ir kituose organuose.

Piktybinių ląstelių diferencijacijos laipsnis parodo, kiek jos pakitusios, palyginti su sveikomis ląstelėmis, iš kurių išsivystė. Kuo vėžio ląstelė artimesnė sveikai, t. y. labiau diferencijuota (sveikos ląstelės yra diferencijuotos), tuo ji mažiau piktybiška, vadinasi lėčiau auga navikas, ne taip greitai vystosi metastazės – ligos eiga švelnesnė. Kuo vėžio ląstelė labiau skiriasi nuo sveikos ląstelės, t. y. mažiau diferencijuota, tuo ligos eiga agresyvesnė. Aukšto laipsnio, t. y. geros diferenciacijos, navikas žymimas simboliu G1, vidutinio G2, žemo – G3-4.  

 



Atnaujinta 2018-04-17 12:47


Svarbu žinoti: