Profilaktika

Vėžio profilaktika – tai priemonių, padedančių išvengti vėžio ligos, visuma. Manoma, kad apie 50% visų piktybinių navikų būtų galima išvengti, jei būtų nuosekliai įgyvendinamos vėžio profilaktikos priemonės.  Dar gaji nuostata, kad vėžio profilaktika – gydytojų rūpestis. O iš tikrųjų tik suvienijus gydytojų  ir visuomenės pastangas atsiranda daugiau šansų nesusirgti vėžio liga, o susirgus – anksti ją nustatyti ir sėkmingai gydyti. Todėl būtina, kad visuomenė pakankamai žinotų apie vėžio profilaktiką, suprastų jos reikšmę sveikatai, sąmoningai šias žinias taikytų savo kasdieniniame gyvenime.

Pirminė (higieninė) profilaktika –  tai vėžio rizikos veiksnių įvardijimas, siekiant pašalinti juos iš žmogų supančios aplinkos ir iš jo gyvensenos.  Medikai, suprasdami rizikos veiksnių įtaką vėžiui išsivystyti, turi skleisti žinias visuomenei apie jų poveikį organizmui, mokyti, kaip jų išvengti, o visuomenė – jų vengti.

Europos kovos su vėžiu kodekso 2003 metų versijoje apie pirminę vėžio profilaktiką teigiama: „Bendra sveikatos būklė galėtų pagerėti ir daugelio mirčių nuo vėžio būtų išvengta, jei įdiegtume sveikesnę gyvenseną“.

Antrinė (klinikinė) profilaktika – tai ikinavikinių pokyčių organuose nustatymas ir jų išgydymas. Ši profilaktika artimai susijusi su ankstyvąja vėžio diagnostika. Žinoma, kad vėžys neatsiranda staiga – tai kelių ar keliolikos metų trukmės procesas. Onkologai cituoja sparnuotą frazę – „Nėra vėžio be ikivėžio“. Pirmiausia kuriame nors organe išsivysto vadinamieji ikinavikiniai ląstelių pokyčiai, kuriuos aptikus ir išgydžius užkertamas kelias šiems pokyčiams virsti vėžiu.

Ikinavikiniais pokyčiais laikytini kai kurie gerybiniai navikai: žarnyno, skrandžio ir kitų organų polipai, šlapimo pūslės papilomos. Burnos ertmės, stemplės gleivinėje tai leukoplakijos, gimdos kaklelyje – pseudoerozijos, diskeratozės, kiaušidėse – papilinės cistos bei daugelis kitų patologinių procesų įvairiuose organuose. Ne visų ikinavikinių pokyčių vienodos galimybės transformuotis į vėžį. Labiau supiktybėti linkę ikinavikiniai pokyčiai vadinami obligatiniais ikivėžiais. Tai skrandžio polipai, šlapimo pūslės papilomos, gimdos kaklelio diskeratozės ir kt. Retai supiktybėjantys ikinavikiniai pokyčiai vadinami fakultatyviniais ikivėžiais. Tai  gimdos lejomiomos, odos papilomos, atrofinis gastritas ir kt. Svarbu tai, kad ikinavikiniai organų pokyčiai ir net ankstyvasis vėžys dažniausiai nesukelia jokių simptomų ar sveikatos sutrikimų, kurie skatintų žmogų kreiptis medicininės pagalbos.

Europos kovos su vėžiu kodeksas apie antrinę vėžio profilaktiką sako: „Yra visuomenės sveikatos atrankinės patikros programų, kurios padeda išvengti vėžio ar padidina susirgusiųjų galimybę išgyti“.

Išsivysčiusiose šalyse jau keletą dešimtmečių, o pastaraisiais metais ir mūsų šalyje vykdomos specialios atrankinio gyventojų sveikatos tikrinimo programos siekiant atrinkti, nustatyti asmenis, turinčius ikinavikinių pokyčių ar ankstyvąjį, dar nesukeliantį juntamų simptomų vėžį. Lietuvoje jau vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, krūties, prostatos bei storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos.   

Tretinė (antirecidyvinė) vėžio profilaktika. Dalis piktybinių navikų ir po radikalaus gydymo gali atsinaujinti, t. y. recidyvuoti. Tretinės profilaktikos tikslas – stebėti gydytųjų dėl piktybinio naviko sveikatą, atlikti reikiamus kontrolinius tyrimus, kurie leistų dar nepasireiškus klinikiniams simptomams įtarti, kad vėžys atsinaujino ir, jei reikia, nedelsiant jį gydyti. Tretine vėžio profilaktika siekiama mažinti galimybę vėžiui recidyvuoti. Tinkamai koreguojant sirgusiųjų vėžiu mitybą, taikant chemoprofilaką, mažinama galimybė ligai atsinaujinti.

Chemoprofilaktika – tai pastangos natūraliomis ar sintetinėmis cheminėmis priemonėmis sustabdyti ląstelių supiktybėjimą. Ši vėžio prevencijos kryptis dar gana nauja. Praktika ir tyrimai rodo, kad vartojant daugiau šviežių vaisių ir daržovių, maistinių skaidulų rizika susirgti vėžiu mažėja. Manoma, kad vaisiuose, grūdinėse kultūrose bei daržovėse yra medžiagų, vadinamų antikancerogenais, kurie sugeba nutraukti ląstelės piktybėjimo procesą. Šią savybę turi ir kai kurios sintetinės medžiagos: vitaminai, mikroelementai, kai kurie vaistai. 

 


Atnaujinta 2018-06-22 09:38


Svarbu žinoti: