Krūtų vėžys

Tai daug retesnė krūties liga nei duktalinė karcinoma in situ. Vėžiniai pokyčiai yra tik pieno liaukų epitelinėse ląstelėse. LCIS dažniau nustatoma moterims, esančioms iki menopauzės, tarp 40–50 metų amžiaus. Dažnai LCIS židiniai būna abiejose krūtyse iš karto.

LCIS pakitimai krūtyje nematomi mamogramose, nesudaro naviko. Paprastai LCIS nustato gydytojai patologai, atlikdami kito išoperuoto krūties darinio mikroskopinius tyrimus.

Nustatyta, kad per 15–20 metų 25–30% visų LCIS atvejų gali virsti invaziniu krūties vėžiu.

LCIS nėra gydoma kaip krūties vėžys. LCIS rodo padidėjusią krūties vėžio riziką. Nustačius šiuos krūties pakitimus, galimas pacientės stebėjimas, kasmet atliekant abiejų krūtų mamografinius tyrimus. Siekiant išvengti invazinio krūties vėžio, galima profilaktinnė abiejų krūtų pašalinimo operacija, ypač, kai moters šeimoje yra krūties vėžio atvejų.

Kai, mikroskopu ištyrus krūties biopsijos medžiagą gaunama išvada „duktalinė karcinoma in situ (DCIS)“, tai reiškia, kad vėžiniai pokyčiai yra tik pieno latakėlius išklojančiose epitelinėse ląstelėse, neperžengę šių ląstelių išorinės membranos, nėra vėžio invazijos už epitelinių ląstelių ribų į gilesnius krūties audinius. Gali būti vienas DCIS židinys krūtyje, bet gali būti ir keli židiniai skirtingose krūties vietose vienu metu. Labai retai DCIS židinių būna abiejose krūtyse. DCIS gali būti vadinama neinvaziniu krūties vėžiu, ikivėžine krūties liga, nuline vėžio stadija. Jei DCIS negydoma, ji, laikui bėgant, gali virsti invaziniu vėžiu, bet nebūtinai kiekvienu atveju. Manoma, kad invazinio vėžio išsivystymo rizika yra 30–50% iš visų DCIS atvejų per 10–18 metų.

DCIS išsivystyti didesnę riziką turi negimdžiusios arba moterys, pirmą kartą gimdžiusios būdamos vyresnio amžiaus. Didesnė rizika toms moterims, kurioms menstruacijos prasidėjo pernelyg anksti, o menopauzė pernelyg užsitęsė. Reikšmės turi ir krūties vėžio atvejai šeimoje. Dažniau suserga menopauzės būklės moterys, kai jų amžius 50–60 metų.

DCIS nesukelia jokių simptomų –dažniausiai aptinkama atliekant mamografines atrankines programas. Paprastai tai labai mažos apimties pokyčiai krūties audinyje, žinomi, kaip mikrokalcinatai. Tačiau ne visi krūtyje aptinkami mikrokalcinatai reiškia DCIS ar krūties vėžį. Rečiau DCIS pasireiškia kaip krūties mazgas.

Jei mamogramose aptinkami pakitimai, keliantys įtarimą dėl DCIS, diagnozei patikslinti būtinai atliekama biopsija, medžiaga ištiriama mikroskopu.

DCIS gydoma iš pradžių atliekant didesnės ar mažesnės apimties krūties operaciją. Jei DCIS židinys yra vienas ir nedidelės apimties, dažniausiai atliekama plati vietinė naviko ekscizija (išpjovimas). Pašalinamas židinys kartu su aplinkiniais audiniais. Visa pašalinta medžiaga ištiriama mikroskopu ir įsitikinama, ar viskas, kas reikia, išoperuota. Jei DCIS židinys yra didelės apimties ar jei yra keli židiniai skirtingose krūties vietose, gali būti šalinama ir visa krūtis.

Paprastai esant DCIS pažasties limfmazgiai nėra šalinami, tačiau kartais, kai DCIS yra didelės apimties, pažasties limfmazgiai gali būti šalinami ir ištiriami mikroskopu. Tai atliekama todėl, kad DCIS mazgo gilumoje gali būti ir tikro invazinio vėžio salelių, ir vėžio ląstelės jau galėjo metastazuoti į limfmazgius.

Kai DCIS ląstelės turi estrogenų receptorių, taikoma hormonoterapija.

Kai DCIS ląstelės yra žemos diferencijacijos, gali būti atliekama pooperacinė krūties radioterapija.

Kai atlikta tausojanti krūtį operacija, lieka nedidelė rizika, kad liga gali pasikartoti kitoje krūties vietoje – būtina reguliariai atlikti krūties tyrimus. 5 metus po operacijos lankytis pas gydytoją reikia 2 kartus per metus, po to kasmet. Mamografinį ktūties tyrimą reikia atlikti kasmet. Be to, jei jau buvo nustatyta vienos krūties DCIS, būtina stebėti ir sveikąją, atlikti mamogramas bent 1 kartą per dvejus metus.