Atgal

Vėžio žymenų grupė

Vėžio žymenų grupė yra Genetinės diagnostikos laboratorijos sudėtyje. Grupėje dirba 4 darbuotojai, iš kurių 1 vyresnysis ordinatorius (medicinos mokslų daktaras), 1 medicinos biologas, 2 klinikiniai laborantai.

Vėžio žymenų grupės kokybės vadybos sistema suformuota ir nuolat atnaujinama vadovaujantis tarptautiniu standartu LST EN ISO 15189:2012 – „Medicinos laboratorijos. Kokybės ir kompetencijos reikalavimai“ ir kitais LR teisės bei norminiais aktais, reglamentuojančiais medicinos laboratorijų veiklą. Tyrimai atliekami pažangia, pasaulyje gerai žinoma laboratorinės įrangos gamintojo Roche technologija, leidžiančia užtikrinti tyrimų atlikimo kokybę, rezultatų tikslumą ir patikimumą. 

Vėžio žymenų grupėje tyrimai atliekami imunofermentiniu metodu (ECLIA). 

Mokamų paslaugų kainynas

 


Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)

 

1.      Ką vadiname vėžio žymenų tyrimu ir kada jis atliekamas?
Naviko ląstelės intensyviau gamina tam tikras baltymines medžiagas, kurių sveiko, nesergančio vėžiu asmens organizmo ląstelės gamina labai nedaug. Šios medžiagos vadinamos vėžio žymenimis ir jų kiekį galima išmatuoti kraujyje. Kuo didesnė vėžio žymens koncentracija kraujyje, tuo didesnė tikimybė, kad sergate onkologine liga. Laboratorinis vėžio žymens kiekio kraujyje ištyrimas leidžia anksti nustatyti tai, ko klinikiniais, instrumentiniais, rentgeniniais, skenavimo metodais kartais aptikti nepavyksta. Svarbu prisiminti, kad vėžio žymens kiekio kraujyje padidėjimą gali sukelti ne tik onkologinės ligos, bet ir kai kurios kitos nepiktybinės ligos.


2.      Ar vėžio žymuo gali būti pagrindinis rodiklis onkologinei ligai patvirtinti?
Labai svarbu prisiminti, kad vėžio diagnozei nustatyti nepakanka fakto, kad paciento kraujyje padidėjęs vieno ar kito vėžio žymens kiekis. Aptikus padidėjusį kokio nors žymens kiekį kraujyje, galima tik įtarti vieną ar kitą piktybinę ligą, kurios buvimą būtina įrodyti atlikus kitus reikiamus tyrimus. 


3.      Koks pagrindinis vėžio žymenų tyrimo tikslas?
Pagrindinis vėžio žymenų tyrimo tikslas – stebėti ar, užbaigus visą numatytą paciento gydymą, liga neatsinaujina ir įvertinti vėžio gydymo efektyvumą. Klinikoje vėžio žymenys yra naudojami:
- pooperaciniu periodu, kai siekiama laiku pastebėti ligos recidyvavimą ir metastazavimą;
- gydymo efektyvumui įvertinti;
- laiku pakeisti gydymo pobūdį, jei vėžio žymenų kiekis gydant nemažėja;
- patikslinti ligos stadiją ir klinikinę grupę;
- kaip pirminė vėžio diagnostikos priemonė – kartais.


4.      Kodėl sergant kai kurių rūšių onkologinėms ligoms siūloma tirti keletą vėžio žymenų?
Diagnozavus onkologinę ligą pirmą kartą, prieš atliekant chirurginį naviko pašalinimą gali būti naudinga ištirti visus žinomus šiai lokalizacijai būdingus vėžio žymenis. Tarkim, krūties vėžiui būdingi CA15-3 ir CEA žymenys. Dažniausiai kurio vieno kiekis kraujyje būna padidėjęs. Jeigu vieną kartą buvo rastas padidėjęs kurio nors žymens kiekis, tai tas žymuo toliau ir bus onkologinio proceso stebėjimo rodiklis.


5.      Kodėl kartais laboratorinis vėžio žymuo rodo spartų ligos progresavimą, o kitais atliktais tyrimais šio požymio nematyti?
Navikinės ląstelės gali būti išsisėjusios mažais daugybiniais židiniais, kurie iš pradžių negali būti aptinkami kitais metodais. Tokios mažos metastazės daugiau arba mažiau pasireiškia progresuojant beveik visiems piktybiniams navikams.


6.      Ar vėžio žymens tyrimas gali būti naudojamas kaip vienintelis tyrimas siekiant anksti nustatyti ligos recidyvą?
Ne, laboratorinis vėžio žymenų tyrimas negali būti vienintelis tyrimo metodas. Vėžio žymenų ir kiti medicininiai tyrimai vieni kitus papildo.


7.      Vėžio žymens rodiklis neviršija normos ribų. Ar išlieka tikimybė susirgti onkologine liga?
Vėžio žymenys – tai  ląstelėje vykstančių glikolizės ar ląstelei svarbių procesų baltymai. Nedidelis šių medžiagų kiekis visada būna kraujyje. Tačiau navikinėms ląstelėms pradėjus nekontroliuojamai daugintis, tokių baltymų kiekis žymiai padidėja. Jų gali padaugėti ir esant gerybinės kilmės procesams, todėl vėžio žymenų tyrimus reikėtų vertinti kompleksiškai su kitais tyrimais.


8.      Kiaušidžių vėžio žymuo viršija normos ribas, echoskopinio tyrimo metu patvirtinta endometriozė. Gal tai onkologinės ligos rodiklis?
Endometriozė yra panašaus į gimdos gleivinę audinio išvešėjimas už gimdos ribų. Tai viena dažniausių ginekologinių ligų. Esant šiai nepiktybinei patologijai, vėžio žymens Ca-125 kiekis kraujyje gali padidėti. Piktybinio proceso tikimybė tiksliau įvertinama atlikus kito vėžio žymens HE4 tyrimą. Remdamasis abiejų tyrimų rezultatais, gydantis gydytojas pagal formulę apskaičiuoja ROMA koeficientą (angl. Risk of Ovarian Malignancy Algorithm), pagal kurį sprendžia apie piktybinio proceso tikimybę.


9.      Kaip pasiruošti vėžio žymenų tyrimams?
Jokio specialaus pasiruošimo vėžio žymenų tyrimams nereikia. Tyrimo metu paimama paciento kraujo, bet galite būti pavalgę ir vartoti skysčius, tai įtakos tyrimų rezultatams neturės. Vyrams prieš atliekant PSA ir fPSA tyrimus negalima atlikti rektalinio, veloergometrinio tyrimo ir biopsijos. Moterims Ca-125 ir HE4 vėžio žymenų tyrimus rekomenduojama atlikti iš karto po menstruacijų iki ciklo vidurio.


10.  Per kiek laiko galima sužinoti tyrimų rezultatus po kraujo paėmimo?
Tyrimo atsakymas pateikiamas per 1 valandą nuo kraujo pristatymo į vėžio žymenų laboratoriją.


11.  Kada rekomenduojama atlikti ne tik PSA, bet ir laisvo PSA (fPSA) tyrimą bei įvertinti PSA/fPSA santykį?
Laisvo PSA (fPSA) tyrimą rekomenduojama atlikti po arba kartu su PSA tyrimu. Nustatyta, kad fPSA/PSA santykis, išreikštas procentais, pagerina pacientų, kurių PSA reikšmės yra 4–10 ng/mL tyrimų jautrumą ir specifiškumą. Šis santykis naudingas kaip pagalbinė priemonė atskiriant prostatos vėžį nuo gerybinių prostatos ligų. Kuo šis santykis mažesnis, tuo didesnė piktybinio proceso tikimybė.


12.  Vėžio žymens tyrimas, atliktas kitoje laboratorijoje, nežymiai skyrėsi nuo NVI laboratorijos pateiktų rezultatų. Kaip tai galima paaiškinti, kodėl skiriasi atsakymas tyrimą atliekant skirtingose laboratorijose?
Vėžio žymens tyrimo atsakymas atliekant tyrimą kitoje laboratorijoje gali skirtis, nes tyrimui atlikti gali būti naudojami skirtingi analizės metodai, kita medicininė įranga ar gamintojo reagentai. Todėl visada rekomenduojama tyrimus atlikti toje pačioje laboratorijoje. Tokiu būdu tyrimo atsakymą galima palyginti su ankstesniais rezultatais, stebėti ligos atkrytį ar išplitimą.

 

13.  Kur būtų galima daugiau sužinoti apie vėžio žymenis, jų normas ir kainas?
Daugiau informacijos apie vėžio žymenis ir jų normas galima sužinoti čia. Tyrimų kainos pateiktos Mokamų paslaugų kainyne.


14.  Ar galima sužinoti vėžinio žymens atsakymą telefonu?
Žodžiu (telefonu) informacija apie pacientą neteikiama. Atsakymo rezultatus būtina atvykti atsiimti patiems arba įgaliotiems asmenims. Daugiau informacijos apie paciento sveikatos duomenų teikimą galima rasiti  Vidaus tvarkos taisyklėse.

 




Atnaujinta 2018-10-12 14:32


Svarbu žinoti: