Vėžio registre – naujausia statistika

Vėžio registre – naujausia statistika

Sergamumas onkologinėmis ligomis Lietuvoje kasmet didėja 1 proc., tačiau panašiu tempu mažėja ir mirštamumas. Toks epidemiologinių kreivių išsiskyrimas yra pozityvi žinia, iliustruojanti gerėjantį išgyvenamumą bei vėžio suvaldymą naujausiomis diagnostikos ir gydymo priemonėmis. Tai buvo aptarta antradienį, spaudos konferencijos metu pristatant „atgimusį“ Vėžio registrą bei naujausius statistinius duomenis.

„Vėžio sergamumo ir mirštamumo statistika, pateikiama NVI tinklapyje kasmetiniame Vėžio registro leidinyje, ilgą laiką buvo  NVI vizitinė kortelė.  Tikėjome, kad Vėžio registras šiame IT amžiuje atgims lengvai ir greitai, tačiau realybė buvo kitokia. Be žmogiškojo faktoriaus – be visų grandžių specialistų, kurie teikia informaciją Vėžio registrui apie pirminį onkologinį susirgimą, be Vėžio registro specialistų, kurie patikrina visas registravimo formas ir įrašus, registras būtų nepilnavertis. Turime svertus kaip tikrinti duomenų patikimumą ir  šiuolaikiškai tai pateikti visuomenei, tuo pačiu padėdami finansinius sveikatos politikos sprendimus daryti remiantis aiškiais skaičiais“, – žurnalistams kalbėjo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, laikinai einanti direktorės pareigas prof. Sonata Jarmalaitė.

Tam, kad Vėžio registras įgautų teisinį statusą, teko įdėti daug darbo, pereiti biurokratinių, juridinių etapų, kurie ir buvo padaryti geranoriškai padedant visoms suinteresuotoms pusės – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai, informaciją teikiančioms gydymo įstaigoms.

„Labai džiugina žinia, kad Vėžio registras jau dirba pilna apimtimi. Itin svarbu stebėti sergamumo ir mirtingumo dinamiką, kad žinotume, kiek veiksmingi ankstyvos diagnostikos metodai ir gydymo procesai. Turėdami pilnus registro duomenis galime sistemingai analizuoti nacionalinies onkologinių ligų paplitimo tendencijas, rizikos faktorius. Galiausiai, šalis labai daug investuoja į prevencines programas, todėl svarbu žinoti, kiek jos yra efektyvios ir padeda mažinti mirtingumą“, – pabrėžė ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų generalinis direktorius Feliksas Jankevičius.

Su tuo sutiko Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyr. specialistė Jurgita Grigarienė, kurios teigimu kasmet apie 10 tūkst. žmonių – tiek, kiek gyvena Biržuose – sudalyvauja prevencinėse programose.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų vadovas prof., habil. dr. Renaldas Jurkevičius tęsė, kad „norint daryti pokyčius, skaičiai yra viskas“. Jis išsakė norą, kad Vėžio registras būtų kiek įmanoma skaitmeninis.

„Visi suprantame, kad gydytojams ir taip nelengva dirbti – jie apkrauti darbu, pervargę. Kai jų paprašai pildyti dar vieną formą, skepticizmo nemažai. Džiaugiamės, kad mūsų ligoninei pavyko informacinėje sistemoje įdiegti papildomą modulį, kuris palengvina, sutrumpina informacijos įvedimą. Labai svarbu, kad mūsų sveikatos sistemos formuotojai suprastų, jog šis registras turėtų būti pavyzdys ir kitoms sritims. Pavyzdžiui, tokios sistemos neturi nė kardiologai“, – pastebėjo įstaigos vadovas.

Vėžys nebėra nuosprendis

Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė komentuodama 2012-2015 m. statistines tendencijas pasakojo, kad Lietuvoje, palyginus su Europos Sąjungos šalimis, sergamumo rodikliai yra žemesni nei ES vidurkis – kasmet sergamumas vėžiu padidėja 1 proc, o tai reiškia 180 naujai išgirstų vėžio diagnozių.

„Lietuvoje sergamumas onkologinėmis ligomis didėja, tačiau ta pati tendencija stebima ir kitose pasaulio valstybėse. Vėžys yra su amžiumi susijusi liga, tad ilgėjant gyvenimo trukmei ir daugėjant vyresnio amžiaus žmonių populiacijoje, neišvengiamai daugėja ir onkologinių susirgimų. Taip pat prie sergamumo rodiklių didėjimo prisideda ir ankstyva vėžio diagnostika – naujų jautresnių diagnostikos metodų taikymas, profilaktinių programų vykdymas šalyje. Mirtingumo nuo visų lokalizacijų vėžio rodikliai Lietuvoje yra stabilūs tarp vyrų, o tarp moterų stebima mažėjimo tendencija. Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, mirtingumo nuo vėžio rodikliai išlieka vieni aukščiausių. Mirtingumas nuo vėžio yra tiesiogiai susijęs su sergamumo pokyčiais bei gydymo efektyvumu“, – sakė I. Vincerževskienė.

Vėžio registro vedėja tęsė, kad geroji naujiena – mirtingumas Lietuvoje pagaliau pradėjo mažėti.

„Kasmet papildomai išsaugoma gyvybė 65 žmonėms. Vėžys Lietuvoje nebėra nuosprendis“, – pabrėžė ji.

Vėžio registracija Lietuvoje pradėta 1957 m. Onkologijos instituto Epidemiologijos skyriuje. Populiaciniu vėžio registras tapo 1990 m. Nuo 1993 m. Lietuvos vėžio registras yra Tarptautinės vėžio registrų asociacijos narys.

Vėžio registre duomenys apie susirgimus vėžiu kaupiami nuo 1978 m., o mirtis – nuo 1990 m. Iš viso yra 550 tūkst. įrašų apie pirmą kartą nustatytą onkologinę ligą.

Duomenis gali peržiūrėti čia: https://www.nvi.lt/naujausi-duomenys/