Atgal

Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną aktorius Giedrius Savickas: liga kartais greičiau progresuoja, negu mūsų smegenys dirba

   Rgs. 15, 2020

Rugsėjo 15-ąją Nacionalinio vėžio instituto sode buvo pasodintos obelaitės ir pastatyti vardiniai suoleliai garbiems Instituto profesoriams atminti: Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu žinomumo dieną NVI bendruomenė – medikai ir jų pacientai, taip pat Instituto partneriai, žiniasklaidos atstovai, kolegos, susirinko į tradicinį renginį „Nerk į žydrą 2020“.

Rugsėjis visame pasaulyje pažymimas intensyviau kalbant ir skleidžiant informaciją apie prostatos vėžį, šios ligos diagnostiką ir gydymą, vyrai raginami tikrintis, nepamiršti apie savo sveikatą. Kasmet prostatos vėžys nustatomas daugiau kaip 2 tūkst. Lietuvos vyrų.

„Pasaulyje kasmet nustatoma beveik pusantro milijono naujų prostatos vėžio atvejų. Prostatos vėžys yra viena dažniausių vyrų onkologinių ligų pasaulyje ir viena iš pagrindinių vyrų mirties nuo vėžio priežasčių. Lietuvoje kasmet prostatos vėžiu suserga apie 2500 vyrų, netenkame apie 500–600, – pasakė NVI laikinoji vadovė prof. Sonata Jarmalaitė. – Kadangi sergamumas prostatos vėžiu nemažėja, o diagnostinių tyrimų apimtys dėl prevencinių programų sustabdymo karantino metu pastarąjį pusmetį ženkliai sumažėjo, su baime laukiame užleistų ligos atvejų skaičiaus didėjimo. Niekam ne paslaptis, jog gerų prostatos vėžio gydymo rezultatų galima pasiekti tik anksti nustačius ligą“. 

Liga ateina netikėtai ir nelauktai, yra sunki ir pavojinga, bet laiku ją diagnozavus ir tinkamai gydant, žmogus gali gyventi ilgai. Kiekvienam 50-ies sulaukusiam vyrui labai svarbu periodiškai tikrintis – vėžys turi būti nustatytas kuo anksčiau, o nustačius – gydomas šiuolaikiniais inovatyviais metodais. Jei šeimoje prostatos vėžiu sirgo ar serga artimiausi giminaičiai, tikrintis reikėtų jau nuo 45-erių.

Aktorius Giedrius Savickas savo video palinkėjime vyrams Pasaulinės kovos su prostatos vėžiu dieną pasakė:

„Man šiemet suėjo 40 metų, esu sveikas žmogus. Tiksliau sakant, aš taip galvoju, kad esu sveikas, bet jau kartais ryte prabudęs pajaučiu, kad reikia pradėti rūpintis sveikata. Iš tos vyriškos pusės tikrai yra apsileidimo. Mes vyrai, daug visko žinome apie automobilius, kompiuterius, bet kaip veikia tulžis, kur yra inkstai ar kepenys gal tik 10 porc. vyrų ir pasakys... Noriu priminti, kad liga kartais greičiau progresuoja, negu mūsų smegenys dirba. Liga gali ateiti greičiau, nei mes susimąstome apie tai. Taigi kompiuterį reikia prižiūrėti ir savimi taip pat reikia rūpintis. Ir savo artimaisiais. Mano sveikata rūpinasi mano žmona: kai man suėjo 40, ji pasakė: „Kiekvienais metais aš tau dovanosiu sveikatos patikrinimą. Kad aš žinočiau, kad mano vyras sveikas ir gali toliau dirbti kaip arklys." Daug profilaktinių programų veikia, sako, kad trūksta švietimo, bet, manau, ir patiems reikia daugiau smalsumo ir domėjimosi. Galima susikaupti ir būsime sveikesni.“

Prostatos vėžys – dažniausia vyrų onkologinė liga, o Lietuvos vyrai ja serga dažniau nei kitų Europos šalių gyventojai. Šiuolaikinis gydymas leidžia įveikti šią klastingą ligą – laiku ją nustačius, daugelis vyrų pasveiksta, o dalis jų dėka inovatyvių gydymo metodų ilgus metus gyvena net sirgdami išplitusiu vėžiu.

Vis dėlto prostatos vėžys kasmet nusineša apie pusę tūkstančio mūsų vyrų. Šis skaičius kelia nerimą onkologams.

Renginio metu taip pat  kalbėjo urologai dr. Albertas Ulys,  NVI Onkourologijos skyriaus vedėjas, ir doc. Arūnas Želvys, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Urologijos centro vadovas, taip pat nenuilstantis prostatos vėžio prevencijos propaguotojas Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Paulius Rakštys. 

Buvo paliesti pandemijos sąlygoti onkologų darbo pokyčiai, kurių tikslas užtikrinti medikų ir pacientų saugumą. Kita vertus, onkologinių ligonių įsibaiminimas neretai priverčia juos delsti dar ilgiau, neiti  pas specialistus. Onkologai akistatoje su Covid-19 pandemija baiminasi, jog daugės ligonių, kurių vėžys užleistas, o karantino mėnesiais sustabdyta profilaktinė programa, onkologų nuomone, turi būti suaktyvinta. Mūsų pacientams taikomas šiuolaikinis gydymas ir inovacijos bei profesionalių medikų darbas leidžia tikėtis ilgesnio gyvenimo metų.

Pagerbti iškilūs onkologai

Sode pastatyti du memorialiniai suoliukai iškiliems mokslininkams onkologams, profesoriams, buvusiems Instituto vadovams – prof. Liudvikai Laimai Griciūtei (1926–2018) ir prof. Albertui Telyčėnui (1928–1990). 

Prof. A. Telyčėnas – mokslininkas onkologas bei onkologinės tarnybos Lietuvoje organizatorius, 1957–1981 m. Onkologijos mokslinio tyrimo instituto direktorius. 

1957 m. jaunam, neseniai aspirantūrą Peterburge baigusiam ir sėkmingai daktarinę disertaciją apsigynusiam, grįžusiam į Lietuvą vyresniajam moksliniam bendradarbiui dr. Albertui Telyčėnui buvo patikėta įkurti Onkologijos mokslinio tyrimo institutą. Turėdamas organizacinių sugebėjimų dr. A. Telyčėnas subūrė jaunus gydytojus ir mokslininkus, kurie sudarė minėto instituto branduolį. Buvo ieškoma naujų onkologinės pagalbos organizavimo formų, atliekami vėžio epidemiologiniai tyrimai. Jo pastangomis 1975 m. Onkologijos mokslinio tyrimo institutas buvo sujungtas su Respublikiniu onkologijos dispanseriu.

Prof. A. Telyčėno iniciatyva pradėta ir 1979 m. baigta naujo instituto bei klinikos pastato Santariškėse, Vilniuje, statyba. Onkologai buvo pirmieji naujakuriai Santariškėse. Prof. A. Telyčėnas ne tik rūpinosi materialine technine instituto baze, bet ir nuolat būrė onkologų kolektyvą – aktyviai kvietė gabius, onkologija besidominčius jaunus gydytojus iš visos Lietuvos pasukti į onkologiją. Ir jam tai sekėsi.

Onkologijos mokslinio tyrimo institutas tapo didžiausia Lietuvoje onkologijos įstaiga, kurioje buvo konsultuojami ir gydomi pacientai bei vykdomi moksliniai tyrinėjimai.

Pagerbta bene garsiausia Lietuvos onkologė prof. Liudvika Laima Griciūtė – Lietuvos eksperimentinės onkologijos kūrėja ir puoselėtoja, vėžio prevencijos Lietuvoje iniciatorė, vėžio kontrolės Lietuvoje organizatorė, sveikos gyvensenos propaguotoja ir nenuilstanti kovotoja prieš tabako rūkymą.

1982–1990 m. – Onkologijos mokslinio tyrimo instituto direktorė. Jos pastangomis Onkologijos mokslinio tyrimo institute įkurta Vėžio profilaktikos laboratorija, vėliau pavadinta Aplinkos kancerogenų laboratorija.

Profesorė L. L. Griciūtė buvo tarptautinio bendradarbiavimo vėžio tyrimų srityje pradininkė Lietuvoje. 1974–1980 m. dirbo Tarptautiniame vėžio tyrimo centro Lione (Prancūzija) Aplinkos kancerogenų skyriaus vedėja, nuo 1988 m. – šio centro Mokslinės tarybos nare.

Profesorės darbai sveikos gyvensenos klausimais pažadino ir sustiprino dėmesį vėžio prevencijai Lietuvoje. Profesorės erudicija buvo įvertinta ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje - profesorė dirbo koreguojant 2003 m. „Europos kodeksą prieš vėžį“. Prof. L. L. Griciūtės ilgų metų darbas sveikos gyvensenos klausimais ir jų nuolatinis populiarinimas paskatino vėžio profilaktinių programų atsiradimą Lietuvoje.

Kulinarinis finalas

Dar vienas, visų nekantriai laukiamas prostatos renginio svečias – charizmatiškasis kulinaras, virtuvės šefas Gian Luca Demarco atvirai dėstė, jog vyrai yra patys didžiausi bailiai ir jiems pasitikrinti sveikatą yra labai sunku. Dar sunkiau – laikytis sveikos gyvensenos, taisyklingai maitintis. „Bet čia daug gali mūsų žmonos. Aš visiškai pasitikiu savąja – ji visada į mano lėkštę prideda daržovių, kad nesimaitinčiau vien tik mėsa,– kalbėjo Gian Luca. – Tačiau neabejoju, jog gera nuotaika, šypsenos visada gali  padaryti mūsų gyvenimą laimingesniu. Taip pat linkiu vyrams, kurie jau pasiryžo nukeliauti pas gydytoją, sutikti besišypsantį daktarą.“

Kalbėdamas apie tinkamą maistą šefas pabrėžė saiko laikymosi principą. „Neatsisakykime deserto, kuriame didžiulė kalorijų bomba, jis suteiks jums didelio malonumo. Bet – nepadauginkime,“ – patarė kulinaras.

Kaip ir kasmet, Nacionalinio vėžio instituto Amžinai žydinčiame sode pasodintos naujos obelaitės. Šalia sodo „senbuvių“, šiemet gana gausiai aplipusių vaisiais.

 

 

 

 

 

 

 

 

 





Atnaujinta 2020-09-16 09:00