Atgal

Kuria planą, kaip per 10 metų suvaldysime vėžį: prisidėti gali kiekvienas

   Spa. 06, 2020

Europoje kasmet vėžiu suserga 2,6 mln. žmonių ir šis skaičius kasmet didėja, tad Europa išsikėlė grandiozinį tikslą – iki 2030 m. mokslo ir inovacijų dėka papildomai išsaugoti 3 mln. gyvybių, padėti žmonėms gyventi ilgiau ir geriau.

Prie šio plano, vėžio Misijos, prisijungti gali kiekvienas – spalio 6 d. Vilniuje, simboliškai Europos aikštėje atidengta balsadėžė, į kurią vilniečiai ir miesto svečiai visą savaitę kviečiami mesti pasiūlymus dėl onkologijos raidos Lietuvoje.

Kas tos Misijos?

Europos komisija baigė formuoti 5 „Europos Horizonto“ programas, pavadintas Misijomis, kuriomis remiantis Europa (2021–2027 m.) skirstys finansus, skirtus mokslui ir ne tik. Misijos – tai ne tik mokslo raidos kelrodis, tai gairės, kaip mokslas ir inovacijos keis mūsų visų gyvenimą, gairės Europos raidai. Misijos skirtos kovai su vėžiu, klimato kaitos kontrolei, sveikų vandenų ir dirvos išsaugojimui bei sveikų, aplinkai draugiškų miestų kūrimui. Visos Misijos tarpusavyje labai glaudžiai susiję ir skirtos sukurti sveikesnę, žalesnę Europą.

Misijų mintis „pasiskolinta“ iš NASA „Apollo“ misijos – žmogaus kosmose programos, kurios įgyvendinime dalyvavo mokslininkai, politikai, verslininkai, buvo daug viešinimo renginių ir puikus finansavimas. „Europos Horizonto“ gairių kūrimas užtruko metus, procese dalyvavo Europos komisijos lyderiai, atsakingų institucijų atstovai, buvo kreiptasi į visuomenę. Dėl karantino daugelis viešųjų renginių persikėlė į virtualią erdvę, kurioje buvo teikiami siūlymai, pildomi klausimynai.

„Europoje kasmet vėžiu suserga pusketvirto milijono žmonių. Nuo vėžio Europoje kasmet miršta 1,2 mln. gyventojų ir ne vienoje Europos valstybėje vėžys jau tapo pagrindine mirtingumo priežastimi. Kadangi bent 40 proc. vėžio galima būtų išvengti, kuriant sveikesnę aplinką ir visuomenę, Vėžio misija tapo viena iš 5 Europos komisijos inicijuotų Misijų“, – pasakojo Nacionalinio vėžio instituto vadovė prof. Sonata Jarmalaitė, kuri kaip Lietuvos pilietė jau užpildė visuomenei skirtą viešai prieinamą klausimyną, taip pat turėjo galimybę teikti siūlymus kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kuri atstovauja mūsų šalį „Europos Horizonto“ programoje.

Misijos tikslas konkretus – iki 2030 m. mokslo ir inovacijų dėka papildomai išsaugoti 3 mln gyvybių, gyventi ilgiau ir geriau. Programoje, kurią rengiant aktyviai dalyvavo ir Lietuva, yra 13 rekomendacijų – 13 krypčių, kuriomis bus nukreiptas artimiausių metų Europos mokslo finansavimas. Šios kryptys apima vėžio tyrimus, naujų vėžio profilaktikos ir prevencijos priemonių kūrimą, individualizuoto gydymo plėtojimą ir geresnį prieinamumą visoje Europoje bei kokybišką gyvenimą su vėžiu.

Kaip pabrėžia prof. S. Jarmalaitė, šį kartą „Europos Horizonto“ programa netipiška, ji nėra skirta vien mokslo vystymui. Misijų tikslas įtraukti į bendrą veiklą mokslininkus, politikus, verslininkus, žiniasklaidą ir plačiąją visuomenę.

„Štai 8–oji Misijos rekomendacija skirta sukurti skaitmeninį Europos vėžio centrą. ES valdininkai ilgai laužė galvą, kaip klinikinius duomenis, pacientų diagnostinius vaizdus padaryti viešai prieinamus, naudotinus mokslui, o ši programa tiesiog siūlo galimybę pacientams patiems donuoti savo ligos istoriją mokslo labui. Tai tarsi donorystė, pasidalinant nuasmeninta savo ligos diagnozės ir gydymo istorija. Surinkus daugybę tokių klinikinių aprašų, mokslininkai galės daryti sistemines analizes, kurti dirbtinio intelekto priemones vėžio diagnostikai, tobulinti gydymo schemas“, – pasakojo NVI vadovė.

Planuojama įdiegti Europos sveikatos kortelę sergantiems vėžiu, kuri suteiktų platesnes gydymo galimybes bet kurioje ES valstybėje. Taip pat rengiamasi kurti Europos vėžio žinių centrą, kad naujausios mokslo žinios būtų prieinamos ir suprantamos kiekvienam ES piliečiui, nuo vaikų iki garbaus amžiaus piliečių.

Greitesniam naujų technologijų perdavimui siūloma kurti Onkologijos gyvąsias laboratorijas, kur mokslininkai dirbtų kartu su verslo atstovais, o sveikatos paslaugų kokybės gerinimui ketinama sukurti ES akredituotų vėžio kompetencijos centrų infrastruktūrą kiekvienoje ES valstybėje. Belieka pasidžiaugti, kad Lietuvos sveikatos sistemoje tokių Europos profesinių draugijų akredituotų kompetencijos centrų yra ne vienas, o Nacionalinis vėžio institutas yra Europos vėžio institutų organizacijos akredituotas klinikinis vėžio centras.

„Valstybės narės aktyviai dalyvavo programos kūrime, tad neabejotinai turės įsitraukti į vėžio misijos vykdymą. Tikėtina, kad Lietuvos vėžio kontrolės politika orientuosis į ES gaires ir perims daugybę pacientui svarbių inovacijų. Lietuvos mokslininkai galės įsitraukti į „Europos Horizonto“ programą ir kartu su kolegomis iš kitų ES valstybių kurti vėžio kontrolei svarbias inovacijas. Sergančiųjų vėžiu organizacijos ir visi suinteresuoti galės aktyviai dalyvauti Vėžio misijos įgyvendinime, sprendimų priėmime, bendrai kurti sveikesnę visuomenę. Kaip sakė Vėžio misijos vadovas prof. Walter Ricciardi – ši Misija skirta paremti ES valstybes nares, pagerinti kiekvieno ES piliečio gyvenimą“, – įsitikinusi prof. S. Jarmalaitė.

V. P. Andriukaitis tikisi pažangos jau po 5 metų

Atidarymo renginyje dalyvavęs buvęs Europos komisaras, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis pabrėžė, kad net 40 žmonių iš 100 gali gyventi be vėžio.

„Reikia pabudinti visuomenę, kad nebūtų taip skaudu palydėti per anksti išeinančiųjų. Tad šis planas yra tolimesnė eiga visų iniciatyvų, visų darytų darbų, kuriuos per penkerius metus Europos Komisija ir visų šalių vyriausybės vykdė. Įvertinus ankstesnį Europos prieš vėžį planą akivaizdu, jog reikia sinergijos tarp skirtingų sektorių, būtina ir vienijanti jėga.  Svarbu įvertinti per praėjusius metus pasiektus pokyčius, o po penkerių metų turi matytis pažanga“, – įsitikinęs V.P. Andriukaitis.

Pasak buvusio eurokomisaro, siekiant užsibrėžtų tikslų labai svarbus bendruomeniškumas.

„Tad pasiraitokime rankoves ir imkimės darbo“, – ragino jis.

Eurokomisaro mintį pratęsė Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė, retoriškai klausdama, kas turi įvykti, kad mes pasakytume „stop“ vėžiui?

„Mes vis dar nenorime išgirsti, kad mūsų artimasis ar mūsų kaimynas suserga vėžiu. Vis dar pirma mintis išgirdus diagnozę – mirties nuosprendis. Reikia suprasti, kad kiekvieno mūsų užduotis gyventi sveikai. Vilniaus miestas vykdo įvairias sveikos gyvensenos, prevencijos programas. Mūsų sveikatos biuras vykdo programas „Gyvenk sveikiau“, „Vilnius sveikiau“. Nepamirškime ir vieno iš prioritetinių dalykų – gydytojų paslaugų prieinamumo. Linkiu, kad tiek Vilnius, tiek visa Lietuva būtų sveikesnė“, – kalbėjo vicemerė.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovas Paulius Rakštys sveikino akcijos idėją ir ragino aktyviai joje dalyvauti.

„Pavadinčiau šią akciją kibirkštėle, kuri sugalvota ir pradėta labai laiku ir vietoje. Mes tikrai turėsime visi gerą progą parodyti, kad Lietuva nesnaudžia. Tikiu, kad šiandien pasakyti žodžiai nenueis nei į stalčius, nei į debesis. Mes tikrai turime galimybę pagerinti onkologiniams ligoniams teikiamą pagalbą“, – įsitikinęs POLA vadovas.

Opios problemos – vaikų onkologinės ligos ir medikų motyvacija

Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centro vadovė doc. dr. Jelena Rascon renginyje akcentavo, kad vaikų vėžys, palyginus su suaugusių onkologinėmis ligomis, yra labai reta liga. Tačiau vertinant mirtingumo rodiklius – vėžys yra dažniausia mirties priežastis vaikų amžiaus grupėje virš vienerių metų. Nors vaikų bendri išgyvenamumo rodikliai siekia 80 pproc. iki šiol apie 20 proc. vaikų negalime išgelbėti.

„Ir čia didelė problema – inovatyvių vaistų prieinamumas.  Taip pat mes nežinome, kaip mūsų buvę pacientai gyvena, kaip jiems sekasi mokytis, kokiomis ligomis jie serga, kaip klostosi jų likimai, kai jie suauga, ar jie susilaukia vaikų. Tai irgi svarbu“, – kalbėjo doc. dr. J. Rascon.

Pacientų bendruomenės įkūrėja, buvusi pacientė Vaiva Mickuvienė sveikino pastangas atkreipti dėmesį į šitą ligą.

„Visos sergančiųjų vėžiu bendruomenės vardu noriu padėkoti ir visai Europai, ir visiems Lietuvoje, kurie imasi tokių projektų. Kalbėdama visų onkologinių pacientų vardu, noriu pabrėžti, jog mums nepadėtų jokie inovatyvūs tyrimai ar vaistai, jeigu nebūtų motyvuotų medikų. Ačiū medikams. Valdžios atstovų labai prašome, kad mus gydantys medikai būtų motyvuojami. Kad jie galėtų oriai dirbti savo darbą“, – sakė V. Mickuvienė.

Kviečia prisidėti

Prisidėdamas prie Misijos viešinimo ir įgyvendinimo Lietuvoje Nacionalinis vėžio institutas drauge su partneriais – Santaros klinikomis ir Vilniaus miesto savivaldybe – organizuoja neeilinę akciją. Jos metu vilniečiai ir miesto svečiai galės demokratiškai išreikšti savo nuomonę ir pasiūlyti, ką ir kaip reikėtų keisti ne tik vėžio diagnostikoje ir gydyme, bet ir vėžio tyrimuose, tyrimų taikyme ir viešinime. Juk nepaprastai svarbu žinoti ir gyvenime taikyti sveikos gyvensenos principus, iš esmės pažinti ligą, laiku diagnozuoti bet kurios lokalizacijos vėžį ir jį gydyti šiuolaikiškai – taip, kaip kitose ES šalyse. Nepamirškime, daugiau nei 100 tūkst. Lietuvos piliečių gyvena su vėžio diagnoze – tik jie gali pasakyti, su kokiais iššūkiais susiduria išėję iš gydymo įstaigos.

Todėl spalio 6 d. 10 val. Vilniuje, Europos aikštėje buvo atidengta balsadėžė jūsų nuomonėms ir pasiūlymams onkologijos klausimais. Atidarymo renginyje dalyvauja NVI vadovė prof. Sonata Jarmalaitė, Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centro vadovė doc. dr. Jelena Rascon, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui, buvęs eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis ir Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

Į balsadėžę savo pasiūlymus galėsite mesti iki spalio 15 d.





Atnaujinta 2020-10-06 14:41