Vėžio patikros programų naujienos, diagnostikos ir gydymo aktualijos: diskusija su šeimos gydytojais V prof. Laimos Liudvikos Griciūtės konferencijoje

Į tradicinę Nacionalinio vėžio instituto (NVI) ir Lietuvos onkologų draugijos (LOD) organizuojamą konferenciją šeimos gydytojams dalyviai vėl pirmą kartą po pandemijos susirinko gyvai – dalyviai ne tik klausė pranešimų, jie pateikė daug klausimų, išsakė pirminės grandies problemas, kilo diskusijos.

Kad bendradarbiavimas su šeimos gydytojais labai svarbus siekiant kuo anksčiau nustatyti onkologines ligas ir jas laiku pradėti gydyti, priminė atidarydamas konferenciją NVI vadovas dr. Ernestas Janulionis. „Tikiuosi, kad šioje edukacinėje konferencijoje išgirsite tas onkologijos naujienas, kurios bus naudingos Jūsų kasdieniame darbe, nes Jūs ir esate pirmas gydytojas, pas kurį ateina žmogus su onkologinės ligos požymiais arba žmogus, kuriam reikėtų prevenciškai tirtis“, – pasakė dr. E. Janulionis.

Doc. dr. Rūta Briedienė pristatė Nacionalinio vėžio kontrolės plano naujienas ir prevencinių programų aktualijas. „Paprastai kalbant, tai informacija šeimos gydytojams apie tai, ką planuoja daryti sveikatos politikos atstovai. Šis planas remiasi Europos Sąjungos iniciatyva. Visose ES šalyse išlieka senas klausimas – kodėl mes bijome vėžio? Sveiko žmogaus baimė, kad nesusirgtų, išlieka vis dar didelė problema. Bet bijome ir tikrintis. O gydytojas vis dar bijo, kad negalės suteikti to gydymo, kuris bus reikalingas pacientui. Su tuo susiję daug stigmų ir mitų. Visa tai reikia griauti pirmiausia. Juk mes visi turime riziką susirgti vėžiu, turime patirtis šeimoje, kai serga artimieji. Europos kovos su vėžiu planas ir sako, jog viena iš dviejų moterų ir vienas iš trijų vyrų susiduria su vėžiu savo gyvenimo eigoje“, – kalbėjo NVI prevencinių programų koordinatorė dr. R. Briedienė.

Pasak dr. R. Briedienės, pakankamai plačiai žinomas faktas, jog sveika gyvensena gali padėti išvengti 40 proc. vėžio atvejų, taip pat aplinkos taršos mažinimas yra labai svarbu. „Pirminė profilaktika ir yra sveika gyvensena. Daug gali pats žmogus padaryti, kad išvengtų vėžio. Profiklaktinės programos, kurias vykdant turime tikslą nustatyti vėžį kaip įmanoma greičiau – tai antrinės profilaktikos užduotis. Kas bus jeigu susirgsime? Tretinės profilaktikos uždavinys – kaip gydysime vėžį“, – kalbėjo dr. R. Briedienė.

Prevencija labai svarbu vykdant vėžio kontrolę Lietuvoje. „Mes visi žinome, kad profilaktinės programos neveikia Lietuvoje. Juk prevencinės programos tikslas – mažinti mirtingumą nuo vėžio. ES išsikėlė tikslą, kad 90 proc. tikslinės grupės dalyvautų atrankos programose. Moksliniai tyrimai atranda visokiausių priežasčių, kodėl žmonės nedalyvauja vėžio patikros programose. Pvz., nenori eiti pas vyrą gydytoją ginekologą. Pažymima ir daug organizacinių priežasčių, kodėl nenueinama – per toli, nepatogu nuvažiuoti“, – sakė dr. R. Briedienė.

Pasaulio patirtis

„Lietuvoje turime išskirtinę situaciją – nuo 2006 m. nacionaliniu mastu vykdoma ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programa, kasmet nustatoma 2800 naujų prostatos vėžio atvejų – tai irgi siejama su pradėtu programos vykdymu. Patikros vykdymo patirties turi ir kitos Europos šalys. Pavyzdžiui, Austrijoje, Tirolyje programa vykdoma nuo 1993 m., tikrinami vyrai nuo 45 m. iki 75 m. ir regione mirtingumas nuo prostatos vėžio buvo sumažintas beveik perpus. Analogiškos programų vykdymo patirtys Švedijoje, Geteborge, bei Kanadoje, Kvebeke rodo, kad mirtingumas nuo prostatos vėžio sumažinamas iki 60 proc.“ – pasaulio patirtimi dalijosi NVI direktoriaus pavaduotojas klinikai urologas dr. Marius Kinčius.

Pasak dr. M Kinčiaus, žinoma ir JAV patirtis. „Amerikiečių atlikti 7–13 metų stebėjimo duomenys parodė, kad profilaktinis PSA tyrimas neturi jokios reikšmės mirtingumo nuo prostatos vėžio mažinimui. To pasėkoje buvo rekomenduota nuo 2012 m. JAV nebetaikyti šio tyrimo profilaktiniais tikslais. Kas įvyko toliau – po penkerių metų amerikiečiai visas šias rekomandacijas atšaukė ir vėl pasiūlė PSA tyrimą taikyti profilaktiškai, nes pastebėjo, kad šalyje ženkliai daugėja metastatinio prostatos vėžio“, – pasakė dr. M. Kinčius.

Europoje atlikti tyrimai rodo, kad mirtingumas nuo prostatos vėžio atliekant PSA tyrimą sumažinamas iki 30 proc. Tęsiant tyrimą, ilgesnėje laiko atkarpoje – po 14–15 tyrimo vykdymo metų – procentai yra dar didesni. Vertinant šią programą matematiškai paskaičiuota, kad patikrinus 1000 vyrų nuo 55 iki 70 metų išvengiame 9 mirčių, susijusių su prostatos vėžiu.

Dr. M.Kinčius pabrėžė, jog visoms programoms  rekomenduojamas efektyvumo vertinimas – programos turi sumažinti mirtingumą. Kitas aspektas – santykis tarp naudos ir sukeliamos programos vykdymo žalos. Nauda turi nusverti ir, aišku, kaštų efektyvumas – kiekvienas įdėtas euras turi duoti naudos.

Numatomi pokyčiai programose

Lietuvoje vykdomose vėžio prevencijos programose numatyti pakeitimai. Krūties vėžio patikros programoje siūloma keisti amžiaus ribas – ankstinti ir ilginti programą, tirti moteris nuo 45 m. iki 75 m., organizuoti centralizuotą kvietimų sistemą. Gimdos kaklelio vėžio patikros programa atnaujinta įtraukiant ŽPV testavimą, taip pat į vaikų vakcinacijos programą įtraukta 11 m. berniukų vakcinacija devynvalente vakcina nuo ŽPV. Kalbant apie Storosios žarnos vėžio patikros programą visose šalyse Europoje siūloma naudoti iFOBT testą slaptojo kraujo išmatose nustatyti. Planuojama siųsti testus gyventojams paštu. Į prostatos prevencinę programą siūloma įtraukti magnetinio rezonanso tyrimą po to, kai atliktas PSA testas rodo padidėjusį jo kiekį.

Išsamiau profilaktinių programų eigą, naujus jų niuansus pristatė NVI onkologai: dr. Marius Kinčius apžvelgė Prostatos vėžio prevencijos programą, doc. dr. Audrius Dulskas kalbėjo apie Storosios žarnos vėžio patikros programą, gydytoja Rūta Čiurlienė pristatė Gimdos kaklelio vėžio prevencijos naujienas.

Kaip pilotinį projektą ES rekomendacijos numato įtraukti plaučių vėžio patikros programą. Kai kuriose ES šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje jau vykdomas pilotinis projektas. Nacionaliniame plane taip pat siūloma pagerinti pacientų srautų valdymą panaudojant „žaliuosius koridorius“. Siekiant pagerinti vėžio kontrolę šalyje labai svarbu gerinti šiuolaikinių vaistų prieinamumą. „Kiekvienas vaistas po registracijos EMA (Europos vaistų agentūroje) pas mus turėtų patekti ne vėliau kaip po trijų metų. Daug dėmesio skirta personalizuotai medicinai, taip pat suvienodinti prienamumą prie paslaugų – tai labai svarbus punktas. Lietuva pagal išgyvenamumo rodiklius tikrai nėra tarp pirmaujančių, nepaisant viso nemažo mūsų specialistų įdirbio. Deja, darome daugiau kaip individai ar institucijų atstovai, o turėtų būti padaryta valstybės mastu“, – sakė dr. R. Briedienė.

Kiekvienas pacientas turi turėti prieinamą psichologinę, paliatyvią pagalbą. Europoje įsteigtas ir Lietuvoje numatytas kurti jaunų žmonių, sergančių vėžiu, tinklas. Kompleksinių vėžio centrų tinklai numatomi įkurti visose šalyse. Numatyta skatinti ir remti mokslinius tyrimus, projektus.

Pasak dr. R. Briedienės, turime problemų surenkant vėžio statistinius duomenis. „Kiek mes turime vėžio atvejų? Visi duomenys, kuriuos galėtume rinkti, analizuoti ir valdyti, būtini tam, kad jais remdamiesi galėtume gerinti mūsų vėžio kontrolę“, – pasakė dr. R. Briedienė.

Apvalaus stalo diskusija ir vėžio gydymo aktualijos

 Konferencijoje įvyko diskusija „Šeimos gydytojo vaidmuo atnaujintose vėžio prevencijos programose“, kurioje dalyvavo lektorius doc. dr. Audrius Dulskas, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė bei prezidentas Gediminas Žižys, Šeškinės poliklinikos direktorė dr. Daiva Kanopienė, Antakalnio poliklinikos direktorius Andrius Navickas. Pacientų atstovai išsakė savo nuomonę, perdavė pacientų patirtis, o poliklinikų vadovai pasidalijo savo gerąja patirtimi, įvardijo esamas problemas ir galimus jų sprendimų kelius, pvz., pasiteisino „žalieji koridoriai“, kuriuos naudojant pacientas greičiau patenka pas specialistus. 

Konferencijoje buvo pristatytos šiuolaikinės sisteminio medikamentinio gydymo naujienos. Apie metastazavusį krūties vėžį kalbėjo dr. Birutė Brasiūnienė, smulkiųjų ląstelių plaučių vėžio gydymo naujienas pristatė gydytoja Vaida Gedvilaitė, dvigubos imunoterapijos vietą gydant nesmulkių ląstelių plaučių vėžį nusakė gydytoja Laura Norkienė. Apie šiuolaikinį skrandžio vėžio gydymą pranešimą perskaitė dr. Edita Baltruškevičienė, o pranešimą apie metastatinio  kolorektalinio vėžio gydymo naujienas – dr. Nadežda Lachej. Doc. dr. Vincas Urbonas kalbėjo apie melanomos gydymo iššūkius ir patirtis, o gydytojas Vytautas Brasiūnas – apie inkstų vėžio gydymo aktualijas.  Šiuolaikinio metastazinio kastracijai atsparaus prostatos vėžio gydymo niuansus pristatė dr. Jolita Asadauskienė. Apie sisteminio gydymo šalutinius reiškinius kalbėjo gydytoja Marija Skučienė, o paliatyvaus gydymo altualijas – gydytojas Leonid Gatijatullin.