Konferencijoje kalbėta apie jaunų pacientų vadybą, odontologų paslaugas, gydymo sukeltų pašalinių reiškinių valdymą bei reabilitaciją

Didelio susidomėjimo sulaukė konferencija „Onkologinių ligų gydymo pamokos – tarpdisciplininio bendradarbiavimo svarba“ – po pasirašytos bendradarbiavimo sutarties tarp Nacionalinio vėžio instituto, Odontologų rūmų ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos įvyko pirma bendra konferencija, tikėtina, pažyminti gerą bendro darbo pradžią. „Iš tiesų, nepaprastai džiaugiuosi, kad žengtas labai svarbus žingsnis, aiškiai nukreiptas į paciento gerovę. Nebuvo labai lengva šitą kelią pradėti, kainavo nemažai pastangų. Tačiau pavyko – Odontologų rūmai, POLA ir Nacionalinis vėžio institutas suvienijo savo specialistų jėgas tam, kad paruoštų odontologų bendruomenę ir išmokytų, kaip reikia dirbti su onkologiniais pacientais. Pradžioje buvo burnos vėžio gydymo klausimai ir pastangos šiems ligoniams suteikti daugiau odontologinių paslaugų. Dabar  išsiplėtė mūsų veikla iki visų onkologiniams pacientams teikiamų paslaugų. Odontologai labai geranoriškai reaguoja. NVI kvies į kursus, išmokins ir paaiškins, kokie yra darbo su šiais ligoniais niuansai, kokia specifika. Tikimės, kad iki onkologinio gydymo šie pacientai visoje Lietuvoje galės greitai gauti reikalingas kvalifikuotas odontologines paslaugas. Sumažės tiek odontologinių, tiek bendrinių komplikacijų. Ir, be abejo, gausime geresnius onkologinio gydymo rezultatus“, – pasakė viena iš konferencijos organizatorių Auristida Gerliakienė.

POLA direktorė Neringa Čiakienė pabrėžė, jog gerėjantis bendradarbiavimas tarp gydytojų onkologų ir odontologų yra labai svarbus onkologiniam pacientui. „Pacientai, dalydamiesi savo kelionės per ligą patirtimi, sako, jo onkologinės ligos gydymo metu nebuvo kreipiamas dėmesys į burnos priežiūrą ir daugelis to pasigedo. Bandydami kreiptis į odontologines gydymo įstaigas neretai susidūrė su iššūkiais, kad jų nepriimdavo, nes nežinodavo, kaip su konkrečiomis problemomis tvarkytis. Žmonės pageidauja, kad jie būtų nukreipti pas odontologą, kai vyksta chemoterapinis ar radioterapinis  gydymas. Norėtų, kad būtų pasiteiraujama, kokia jų burnos sveikata, kad būtų geriau atliepiami paciento lūkesčiai. Šiandieninė konferencija yra ir labai svarbus žingsnis į tarpusavio geresnį supratimą“, – pasakė N. Čiakienė.

NVI Galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėja Jolita Gibavičienė sako, jog onkologai tikrai pasirengę bendradarbiauti su odontologais. „Bendra konferencija yra ženklas, kad problema iškelta, kad išgirdo odontologų ir onkologų bendruomenės. Odontologai norėtų aiškaus recepto, ką ir kada reikia daryti, tačiau mes pristatėme, kokios būna problemos klinikoje. Labai įdomus POLA pranešimas apie tai, ką mano ir ką kalba pacientai. Žinoma, pirmiausia iškyla klausimas dėl odontologinės paslaugos brangumo, galimybės ją gauti greitai. Gal ateityje odontologiniai kabinetai turės POLA ženklinimą, nurodantį, kad yra draugiški onkologiniams pacientams. Na, o dėl būsimų odontologų mokymų, tai per tris dienas tikrai nėra įmanoma tapti temos ekspertu, reikės kolegoms odontologams ir patiems pasigilinti į onkologinę problematiką“, – sako J. Gibavičienė.

Pasak NVI direktoriaus pavaduotojo medicinai dr. Mariaus Kinčiaus, pradėjus pildyti konferencijos programą, Movemberio sąlygotos temos – sėklidžių bei prostatos vėžio, išsiplėtė. „Džiugu, kad paralelinė sesija skirta labai reikšmingai odontologinei problematikai. Įvadinė tema skirta visiems konferencijos dalyviams – tai šiuo metu prioritetinė, visame pasaulyje intensyviai aptarinėjama ir vystoma: kaip dirbtinis intelektas keičia ir ateityje pakeis onkologinių ligų diagnostiką ir gydymą, t. y. kasdieninį medikų darbą“, – pasakė dr. M. Kinčius.

Įvykusioje dr. M. Kinčiaus moderuojamoje diskusijoje „Ką reikia žinoti šeimos gydytojui apie jaunų vyrų onkologines ligas, kada išgirsti pacientų skundus?“  dalyvavo  dr. Sonata Varvuolytė, Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugijos prezidentė, dr. A. Dulskas, Lietuvos onkologų draugijos prezidentas, N. Čiakienė, POLA direktorė.

Gali kilti klausimas, ar onkologija aktuali jauniems vyrams? „Onkologinės ligos tarp 15-45 m. žmonių sudaro 5 proc. visų naujų vėžio atvejų. Viena vertus, tai nėra daug, iš kitos pusės – žinome, jog šiandien gimstančių vaikų vidutiniška gyvenimo trukmė numatoma 105 metai. Tad suprantame, jog  susirgęs dvidešimtmetis žmogus praranda 60-80 gyvenimo metų. Arba po sėkmingo gydymo su onkologine liga turės gyventi 60-80 metų. Tokia yra aktuali situacija“, – kalbėjo dr. M. Kinčius.

Susirgęs onkologine jaunas vyras ar moteris vidutiniškai 5 metus išgyvena 85 proc. atvejų. Ankstyva diagnostika ir šiuolaikinė medicina pakankamai gerai kovoja su liga. Pasiskirstymas onkologinių ligų yra labai platus. Nėra vienos dominuojančios vėžio lokalizacijos, tačiau galime išskirti dažniau pasitaikančias lokalizacijas – sėklidžių, skydliaukės, krūties vėžys, odos melanoma, hematologinės ligos.

Prieš 30 metų 100 tūkst. gyventojų turėdavome apie 60 jaunų žmonių onkologinių susirgimų. 2022 m. jų registruota daugiau apie 15-20 proc. T. y. apie 75 atvejus 100 tūkst.  gyventojų . Taigi, aiški didėjimo tendencija.

„Diskusijoje norėčiau atkreipti dėmesį į tai, ką jauni vyrai turėtų žinoti ir ką šeimos gydytojai turėtų akcentuoti bendraudami su pacientais. Visų pirma, dėl antros nuomonės – jauni žmonės įpratę plačiau ieškoti informacijos.

Kitas klausimas – seksualumas ir vaisingumas. Tai labai svarbu jauniems pacientams, kadangi jie turi žinoti, kaip jiems teks gyventi, kaip planuoti savo gyvenimą. Ar visada prieš pradedant gydymą pacientas informuojamas apie naujus aspektus, pakeisiančius įprastą gyvenimo ritmą?  

Na ir pacientų sekimas, šis nuolat keliamas aktualus klausimas, į kurį atsakant labai svarbu išgirsti ir šeimos gydytojo nuomonę“, – pasakė dr. M. Kinčius.

Pasak N. Čiakienės, tikrai ne visi gyventojai žino, kad yra jų teisė sužinoti antrą specialistų nuomonę. „Žmogus ramiau priims gydymą ir eis gydymo keliu. Ar dažnai žmonės pasinaudoja? Kitas klausimas ar visada antra nuomonė keičia pirmąją? Pakankamai daug žmonių – net trečdalis – apklausoje nurodė, kad antra nuomonė pakeitė, kad ir ne iš esmės,  jų gydymo taktiką“, – pasakė N. Čiakienė.

Dr. Audriaus Dulsko manymu, apie galimybes ir būtinybę išgirsti antrą nuomonę buvo diskutuota net ir bendrame ES šalių pasitarime. „ES šalyse apie tai kalbama atvirai. Automobilį pirkdami žmonės išanalizuoja ir išbando daugybę variantų. O mes čia nagrinėjame situaciją, kuri yra labai svarbus momentas pacientui.  Išgirsti ne vieną nuomonę yra visiškai normalus jo poreikis. Būna ir taip, kad dažnai rekomenduoju savo pacientams, kur reikėtų kreiptis – kokioje šalyje, į kokią gydymo įstaigą, pas kokį specialistą, kai jie nori gydytis užsienyje“, – sako dr. A. Dulskas.

Dr. Sonata Varvuolytė mano, kad onkologiniams pacientams dar nėra lenvga gauti antrą nuomonę. „Tai nėra labai paprastas dalykas, nes nėra tiek tiek daug gydymo įstaigų ir specialistų. Kitų ligų atvejais pacientai dažniau siunčiami antrai nuomonei“, – sako dr. S. Varvuolytė.