Atgal

Tradicinė akcija vardan vyrų sveikatos

   Rgs. 18, 2018

Prostatos vėžys – dažniausia vyrų onkologinė liga, o paveldimas prostatos vėžys – agresyvus ir greitai plinta. Atkreipdami vyrų dėmesį į tai, medikai ir visuomeninių organizacijų atstovai rugsėjo 15 d. – Pasaulinės prostatos vėžio žinomumo dienos išvakarėse spaudos konferencijoje akcentavo būtinybę dažniau tikrintis sveikatą, nes tik taip galima išvengti liūdnų pasekmių, rašo savo pranešime ELTA. Atkreiptas dėmesys ir į tai, jog paveldėtos BRCA2 genų mutacijos didina prostatos vėžio riziką.

Trečius metus iš eilės rengiamos akcijos „Nerk į žydrą 2018“ proga Nacionalinio vėžio instituto sode pasodintos obelaitės bei pastatytas suoliukas ligoniams, kovojantiems su prostatos vėžiu. Spaudos konferencijoje ir obelaičių sodinimo akcijoje dalyvavo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktorius prof. Feliksas Jankevičius, NVI direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai genetikė prof. Sonata Jarmalaitė, Lietuvos urologų draugijos pirmininkas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Urologijos centro vadovas prof. Mindaugas Jievaltas, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentas Šarūnas Narbutas, Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas Paulius Rakštys, Arvydas Stonys, Žilvinas Grigaitis.

Pasak Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus prof. Felikso Jankevičiaus, akcija skirta informuoti vyrus apie prostatos vėžio grėsmę. „Labai svarbu nustatyti ne tik prostatos vėžį, bet ir atskirti pacientus, kurie gali medikų stebimi gyventi be gydymo, nuo tų, kurie susirgo agresyvia liga ir turi būti kuo anksčiau pradėti radikaliai gydyti. Tarp tokių žmonių yra tie, kas iš artimųjų paveldėjo ligą galinčius sukelti genus“, – pabrėžė profesorius.

Pasak prof. F. Jankevičiaus, mūsų valstybė investuoja į ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programą, į PSA testavimą, ir tai – galimybė kiekvienam vyrui atlikti šitą tyrimą. „Aš manau, kad ši programa yra kontroversiška, nedaug šalių investuoja į tokią patikrą, – pabrėžė prof. Feliksas Jankevičius. – Tačiau rezultatai kalba už save. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad sergančiųjų prostatos vėžiu Lietuvos išgyvenamumas yra pats aukščiausias Rytų Europoje. Ir yra priartėjęs prie vakarietiškų standartų. Tai labai svarbi žinia.“

Pasak Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojos mokslui ir plėtrai genetikos profesorės Sonatos Jarmalaitės, neseniai mokslininkai įrodė, jog BRCA2 genų mutacijos padidina prostatos vėžio riziką. Vyrams, turintiems tokią mutaciją, rizika susirgti didėja iki 40 proc. Žinoma, tai nereiškia, jog jie būtinai susirgs. Kadangi ši mutacija gali sukelti ir krūties, kiaušidžių, kasos vėžį, melanomą, tad profesorė su gydytoju genetiku patartų konsultuotis visiems šeimos nariams. Apie 10 proc. visų nustatomų navikų yra paveldimi. Jei prostatos vėžiu sirgo tėvas ar brolis, rizika susirgti kitam šeimos nariui dvigubėja, o jei serga du giminaičiai - rizika išauga net penkis kartus. Ne visi sergantys onkologine liga tiriami dėl šeiminio vėžio rizikos. Į genetinę konsultaciją šeimos gydytojai siunčia jaunus pacientus - susirgusius iki 50 metų, ar pacientus, kurių pirmos eilės giminės serga šeiminiu vėžiu. 

Kadangi paveldimas prostatos vėžys yra labai agresyvus, greitai plinta, labai svarbu ligą nustatyti kuo anksčiau ir, žinant genetinę riziką, pritaikyti tinkamiausią gydymą. Geriausia, kai šeiminio vėžio rizika nustatoma prieš pasireiškiant ligai. Įtarus paveldimą prostatos vėžį, rekomenduojama konsultuotis su gydytoju urologu, kasmet atlikti PSA testą. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, vyrams, paveldėjusiems BRCA2 mutaciją, PSA testas turėtų būti atliekamas kasmet nuo 40 metų, o turintiems BRCA1 mutaciją - nuo 45 metų.

Pasak konferencijoje Šarūno Narbuto, labai dar trūksta žmonių sąmoningumo. „Lietuvoje daug metų vyksta ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programa. Dabar ji net paankstėjo – yra žinoma, kad yra tam tikra grupė vyrų, kurių šeimoje yra buvę prostaots vėžio atvejų. Jie gali profilaktiškai pasitikrinti anksčiau. Tačiau žmonių, kurie dalyvauja prevencinėje programoje, yra labai nedaug. Nepatikriname nei pusės, tos amžiaus grupės vyrų, – pasakė Š. Narbutas.

POLA prezidentas paragino Lietuvos moteris atvesti vyrus pasitikrinti, o jei neina, juokais paragino dviems moterims paimti iš dviejų pusių ir atvilkti vyrą pasitikrinti.

Kauno klinikos Urologijos klinikos vadovo prof. Mindaugo Jievalto teigimu, prostatos vėžys susirgusiems vyrams vis dažniau nustatomas anksti, bet nuo jo mirštančių pacientų skaičius mažai kinta. „Vis dar randame ir užleisto vėžio, nuo kurio mirštama. Tai mūsų didžiausias rūpestis“, - pabrėžė prof. M. Jievaltas. Lietuvą pasiekia mokslo naujovės, kurios ne tik suteikia daugiau galimybių susirgusiems vyrams ilgiau gyventi ar pasveikti, bet ir pagerina jų gyvenimo kokybę su liga. Pavyzdžiui, šiemet bus pradėtos pirmosios dirbtinių sfinkterių implantavimo operacijos. Operuotiems vyrams nebereikės kęsti šlapimo nelaikymo.

Vis daugiau urologijos centrų prostatą pašalina laparaskopu, todėl ligoniams trumpiau trunka pooperacinis periodas. Atsiranda technologiškai pažangesnės, saugesnės radioterapinės įrangos. Pirmieji pacientai, kuriems liga atsinaujino po gydymo hormonais, jau pradėjo gauti gydymą nauju antros eilės hormoniniu vaistu. Antrus metus ligoniai, kuriems vėžys išplito į kaulus, irgi gydomi naujais vaistais. Naujausia gera žinia, kad ligonių kasos pradėjo kompensuoti vaistą, kuris neleidžia ligai išplisti į kaulus. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos POLA prezidentas Šarūnas Narbutas priminė, kad Lietuvos vyrai gyvena trumpiausiai ES. Taip yra ir todėl, kad vėžys nustatomas per vėlai, kai padėti ligoniui būna sunku.




Atnaujinta 2018-09-24 08:02