Atgal

Plaučių vėžio nemažėja Europoje, o Lietuvoje situacija dar prastesnė

   Bir. 19, 2019

Plaučių vėžio nemažėja Europoje, o Lietuvoje situacija dar prastesnė

„Visoje Europoje yra prasta situacija dėl nemažėjančio sergamumo plaučių vėžiu ir mirtingumo nuo šios ligos, – sako vienas iš Tarptautinės euroregioninės torakalinės konferencijos organizatorių Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojas klinikai prof. Saulius Cicėnas. — Lietuvoje situacija – dar prastesnė.“

Lietuva pagal sergamumą plaučių vėžiu yra trečia tarp Europos šalių, o pagal mirtingumą esame virš raudonos linijos, kurią yra nusibrėžusios ES šalys. ES penkerių metų išgyvenamumas yra apie 15 proc., Lietuvoje – apie 9–10 proc.“

Birželio 13–15 d. Vilniuje viešbutyje Radisson Blu hotel Lietuva įvykusioje tarptautinėje konferencijoje „XI Euroregioninė torakalinės onkologijos konferencija: kur mes dabar esame?” dalyvavo Tarptautinės plaučių vėžio tyrimų asociacijos (angl. IASLC) ekspertai – prof. Christianas Manegoldas iš Vokietijos, prof. Robertas Pirkeris iš Austrijos, prof. Mauro Guilio Papotti ir prof. Lucio Crino iš Italijos, prof. Janas van Meerbeckas iš Olandijos.

Konferencijos atidaryme kalbėjęs pacientas Stasys Samulionis papasakojo savo ligos istoriją ir dėkojo visiems jį gydžiusiems medikams. Jam 2016 m. buvo diagnozuotas vėlyvosios stadijos plaučių vėžys. Dalyvaudamas klinikiniame tyrime pacientas buvo gydytas imunoterapiniu preparatu. Šiuo metu stebima stabili liga.

Plaučių vėžio diagnostikos, skryningo ir gydymo ekspertai iš viso pasaulio susirenka kiekvienais metais į tarptautinę euroregioninę konferenciją, kuri pakaitomis vyksta Vilniuje arba Baltstogėje. Vienas iš šių konferencijų organizatorių Baltstogės Medicinos akademijos rektorius prof. Jacekas Niklinskis pabrėžė labai svarbų faktą – konferencijos pradėjo antrąjį savo gyvavimo dešimtmetį. Plaučių vėžys – pasaulinė globali problema, kuri šalyse sprendžiama ne tik sveikatos apsaugos ir mokslo srityse, bet ir socialinėje bei ekonominėje, politinėje plotmėje. Vienas iš konferencijos tikslų – dar kartą atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į tai, kad vienintelis dalykas, kuris gali užkirsti kelią šiai ligai atsirasti – rūkymo sustabdymas.

Pasak prof. S. Cicėno, tik tose šalyse, kur sėkmingai kovojama su tabako rūkymu, situacija gerėja – mažėja naujų plaučių vėžio atvejų. Lietuvoje nuo plaučių vėžio kiekvienais metais miršta 1200 žmonių. „Gera žinia – Lietuvoje sergamumas plaučių vėžiu sumažėjo. Kodėl? Mažiau naujų ligos atvejų todėl, kad daug žmonių emigravo, sumažėjo rūkančiųjų skaičius ir yra nepakankama statistika – paskutiniai išsamūs duomenys paskelbti 2012 metais“ – sako prof. S. Cicėnas.

ES šalyse vykdoma kampanija prieš tabako rūkymą, įvairūs draudimai, akcizų politika duoda rezultatus – daug žmonių meta rūkyti. Jau dešimt metų tose šalyse, kur pavyksta sumažinti rūkalių skaičių, stebimos tos pačios tendencijos – mažėja naujų plaučių vėžio atvejų skaičius. „Lietuvoje taip pat stebime tokią pačią tendenciją. Tai dar nėra taip gerai, kaip mes norėtume, bet jau žingsnis į priekį – į plaučių vėžio kontrolę. Nepamirškime – tabako rūkymas yra pagrindinė plaučių vėžio priežastis,“ – sako profesorius.

 „Ypač svarbu, kad nepradėtų rūkyti jaunimas. Visi mes matome – vaikai jau mokyklose pratinasi. Todėl geriau iš anksto sustabdyti rūkymą ir nesusirgti, nes susirgus gydymas kainuoja labai daug, o kadangi ši liga atsiranda ir vystosi be jokių juntamų požymių, Lietuvoje tik 20-23 proc. plaučių vėžio atvejų mes nustatome ankstyvą vėžį. Ir tada mes galime padėti iš esmės,“ – sako prof. S. Cicėnas.

Svarbu diagnozuoti anksti

Profesorius džiaugiasi, kad truputį padidėjęs diagnozuojamų ankstyvos stadijos ligos atvejų skaičius. „Kai kuriose klinikose, kurios turi patirties nustatant ankstyvųjų stadijų plaučių vėžį, šis skaičius yra iki 25-27 proc., kitose – 19 proc. Visi kiti atvejai – maždaug 80 proc. – tai vietiškai pažengęs ir lokaliai išplitęs vėžys.“

Profesoriaus nuomone, visada yra gerai, kai žmonės kreipiasi, tikrinasi profilaktiškai ir tyrimų metu atrandami ankstyvi pakitimai. „Gaila, mes neturime plaučių skryningo programos, – sako prof. S. Cicėnas. – Konferencijoje buvo diskusija dėl plaučių vėžio skryningo reikalingumo. Tokia programa leistų išaiskinti ligą iki to momento, kada žmogus pradeda jausti klinikinius požymius. Bet plaučių vėžio skryningas yra labai brangus.“

Revoliucinės naujienos

Profesorius pabrėžia, jog turime svarbių, galima sakyti revoliucinių plaučių vėžio srities naujienų. „Pirmiausia, tai molekulinė diagnostika, ko anksčiau nebuvo. Mes gydydavome tik pagal morfologinę naviko sandarą. Dabar remdamiesi morfologija mes žiūrime, kokią informaciją mums pateikia molekulinė diagnostika. Genetiniais tyrimais nustatoma genų raiška yra nepaprastai svarbi diagnozuojant plaučių vėžį ir pradedant jį gydyti,“ – sako prof. S. Cicėnas.

„Šiandien ligą galime valdyti. Galime sumažinti sergančiam ligos simptomus ir pailginti išgyvenamumą, pagerinti gyvenimo kokybę. Tai visai kitoks gydymas, palyginti su tuo, ką turėjome prieš kelerius metus“, - pritaria prof. J. Van Meerbeeckas.

„Atsiranda vis daugiau žinių ne tik apie vėžio molekulinę informaciją, jo morfologiją, bet auga naujų terapijų skaičius, atsiranda naujos galimybės. Informacijos apie molekulinį, patologinį ar biologinį lygmenį sparčiai daugėja. Todėl ir mes turime atnaujinti žinias, diskutuoti, stengtis, kad visos naujovės kuo greičiau ateitų į kliniką. Taikinių terapija, imunoterapija gydant plaučių vėžį atlieka vis svarbesnį vaidmenį,“ – pasakė prof. Ch. Manegoldas.

Pasak prof. S. Cicėno, be chemoterapijos, kuri jau žinoma ir taikoma gydant plaučių vėžiu sergančius pacientus, ateina dar viena revoliucija – imunoonkologija. „Šiame etape labai svarbu apsispręsti, kur yra chemoterapijos vieta, kokia jos reikšmė? Konferencijoje analizavome imunoterapijos naujienas, savo patirtimi pasidalijo užsienio ekspertai. Noriu pasidžiaugti, kad kai kuriuos imunoterapinius vaistus jau turime Lietuvoje, jie kompensuojami ir mes juos skiriame savo pacientams, o kiti dar tik ateina į Lietuvą,“ – sako prof. S. Cicėnas.

Problemiškais profesorius įvardija tuos atvejus, kai ligoniams netinka imunoonkologinis gydymas. „Kai pacientams nustatome genų raiškos pakitimus, taikome inovatyvų gydymą – pirmos, antros eilės vaistais, taikome vadinamuosius inhibitorius. Tai duoda labai gerus rezultatus. Tačiau yra ligonių, kuriems netinka imunoonkologinis gydymas – tai dar viena labai svarbi diskusijų kryptis.

Jau turime naują genetinio tyrimo metodiką – skysčių biopsiją. Iš kraujo nustatome genų mutacijas. Nustačius kraujyje genų mutacijas iki klinikinių požymių pasireiškimo gali praeiti pusė metų, o mes jau galime pradėti gydyti.

Jaunų žmonių plaučių vėžys – nepaprastai aktuali tema. Kodėl jaunėja plaučių vėžys, kodėl mes gydome jaunas moteris, kurios niekada nerūkė, o serga plaučių vėžiu? Buvo apžvelgtos šios, labai aktualios pacientams problemos,“ – sako prof. S. Cicėnas.

 

 





Atnaujinta 2019-06-19 14:33