„Onkologų klube“ įvyko racionali diskusija: numatytas veiksmų planas krūties vėžio situacijai pagerinti

Krūties vėžio situacijai Lietuvoje aptarti į  tradicinį „Onkologų klubą“ atvyko SAM viceministrė Kristina Garuolienė, Valstybinės ligonių kasos direktorius Gintaras Kacevičius, jo pavaduotojas Viačeslavas Zaksas, POLA prezidentas Šarūnas Narbutas, LSMU Onkologijos instituto vadovė prof. Elona Juozaitytė, Nacionalinio vėžio instituto vadovė prof. Sonata Jarmalaitė, NVI Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė, NVI Konsultacijų poliklinikos vedėja dr. Rasa Vansevičiūtė Petkevičienė, NVI Chemoterapijos skyriaus vedėja dr. Birutė Brasiūnienė, dr. Daiva Gudavičienė, dr. Laura Steponavičienė, farmacinių įmonių atstovai, žurnalistai.

Buvo bandyta surasti galimus atsakymus į  užsisenėjusį klausimą – kodėl Lietuva pagal krūties vėžio gydymo rezultatus jau ne pirmi metai yra paskutinėje vietoje tarp ES šalių? Pagal viešojoje erdvėje pateiktą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) atliktą analizę smarkiai atsiliekame nuo ES vidurkio pagal daugelį rodiklių: šiuolaikinės diagnostikos prieinamumo, prevencinių patikros programų vykdymo, šiuolaikinio medikamentinio gydymo prieinamumo ir kt. Daugeliu atvejų dalijamės paskutines vietas su kaimynine Latvija.

Ko trūksta, ką darome ne taip, ar visada kaltas tik finansų trūkumas, ar išnaudojame visas savo realias galimybes, ar vykdydami europinius projektus pagalvojame apie gerų idėjų įgyvendinimo tęstinumą pasibaigus projektams? Tai tik dalis klausimų, aptartų draugiškoje profesionalų – medikų, sveikatos politikų – komandoje.

Onkologinės ligos net ir lėtinių ligų kontekste yra itin specifinės, o onkologiniai ligoniai su liga gyvena ilgai – du, tris dešimtmečius. Krūties vėžys – dažniausia onkologinė liga tarp moterų, šią diagnozę kasmet pirmą kartą išgirsta apie pusantro tūkstančio Lietuvos moterų.

Numatytas veiksmų planas

Sugrupavus ir aptarus esminius klausimus, „Onkologų klubo“ apvalaus stalo diskusijos dalyviai įvardijo tris  pagrindines problemines krūties vėžio diagnostikos ir gydymo sritis bei numatė artimiausio laikotarpio veiksmų planą sprendimų įgyvendinimui.  

Prastai veikianti prevencinė programa įvardyta kaip probleminė sritis Nr. 1. Sudarytas veiksmų planas numato, jog vykdant LR SAM inicijuotą projektą "Atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programų efektyvumo didinimas Rytų regione" NVI paskirtas atsakingu už tolesnį krūties vėžio prevencinės programos šiuolaikiškos vizijos parengimą. Bus nustatyta, kam priskirti programos sklaidos funkcijas (žiniasklaidiškumo, visuomenės informavimo, duomenų analizės), neapribojant tos funkcijos gydytojo kompetencijai ir pareigai. Numatoma į procesą įtraukti pacientų organizacijas.

Kaip antra probleminė sritis įvardyta krūties vėžiu sergančio paciento diagnozės kelio (iki gydymo paskyrimo), įskaitant apmokėjimo principus. Numatyta sudaryti krūties vėžio diagnostikos ir gydymo protokolą, kuris numatytų, kaip pacientai juda ligoninėje iki diagnozės nustatymo, po to sekančio chirurginio gydymo iki paskiriant medikamentinį gydymą. Bus siekiama sukurti integralų diagnostinio kelio priemonių ir procedūrų apmokėjimo mechanizmą.

Norint pagerinti krūties vėžio diagnostikos ir gydymo rezultatus būtina vystyti krūties vėžio kompetencijos (angl. excellence) centrų idėją numatant, kokie privalomi diagnostikos metodai taikomi,  kiek operacijų per metus vykdoma centre, kad būtų išlaikytas pakankamas paslaugos teikimo kompetencijos lygis. Suformuluoti kvalifikacinius reikalavimus krūties vėžio diagnostikos ir gydymo paslaugas teikiančiam specialistui ir įdiegti krūties vėžio specialistų sertifikavimą. Neabejotinai reikia suformuoti atskirus finansavimo modulius krūties vėžio diagnozei nustatyti ir tolimesnėms gydymo paslaugoms bei paliatyviai slaugai.

Probleminė sritis Nr. 3 – krūties vėžui gydymo standartai neatitinka šiuolaikinio lygio. LR galiojantis krūties piktybinio naviko gydymo kompensuojamais vaistais aprašas paseno ir nenumato lokaliai progresavusio ar metastazavusio krūties vėžio gydymo prieinamumo visoje Europoje jau taikomais naujos kartos medikamentais, pvz. CDK 4/6 inhibitoriais ar kitu, jau daug metų naudojamu gydymu (pvz. fulvestrantu). Nekompensuojamos priemonės krūtų atkūrimui po radikalios operacijos.

Šiuo klausimu LR SAM įsipareigojo organizuoti pagrindinių krūties vėžio gydymą vykdančių įstaigų vyriausiųjų specialistų susirinkimą LR SAM, kurio metu numatoma nuspręsti, ar reikalingas krūties piktybinio naviko gydymo kompensuojamais vaistais aprašas, ar iš esmės pakanka tarptautinių (ESMO) gairių vertimo į lietuvių kalbą. Jeigu sulauksime specialistų pritarimo įteisinti tarptautines gaires, LR SAM iniciatyva atlikti pilotinį šiuo metu LR taikomo vėžio gydymo reglamentavimo reorganizavimo projektą, projekto objektu pasirenkant krūties vėžį. 

Bus teikiamas siūlymas atsisakyti šiuo metu galiojančio krūties piktybinio naviko ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašo, privalomo laikytis parenkant krūties vėžio gydymą, kompensuojamą PSDF lėšomis, kaip iš esmės pasenusio dokumento. Bus siūloma įdiegti standartizuotus tarptautinių gairių adaptavimo vietinėje praktikoje principus, taip pat įstatymo pagrindu užtikrinti, kad tarptautiniai (ESMO) standartai arba jų pagrindu ruošiami bei paraleliai atnaujinami nacionaliniai klinikiniai protokolai taptų vieninteliu visoms gydymo įstaigoms privalomu gydymo standartu.

Aktualu krūties vėžio gydymą, įskaitant implantų, ekspanderių ir tinklelių, kompensavimą ar naujų vaistų įtraukimą į kompensuojamų PSDF lėšomis vaistų / priemonių sąrašą, vykdyti tarptautinių (ESMO) standartų arba jų pagrindu ruošiamų ir paraleliai atnaujinamų vietinių protokolų rėmuose. Paraišką dėl implantų, ekspanderių ir tinklelių kompensacijos turėtų teikti draugija.

Taip pat  krūties vėžio gydymo centrų kompetenciją vertinti pagal tarptautinius (ESMO) standartus arba jų pagrindu ruošiamus ir paraleliai atnaujinamus vietinius klinikinius protokolus.