Atgal

Koronaviruso testai: kuo jie skiriasi, kam ir kada juos atlikti

   Bal. 07, 2020

Koronaviruso infekcijai nustatyti naudojami dviejų tipų testai. Vieni testai skirti aptikti viruso genetinę medžiagą (RNR) – vadinami genetiniais arba PGR. Kiti – serologiniai testai – tiria paciento kraujyje žmogaus imuninio atsako į virusą produktus – antikūnus.

Genetinis testas rizikos asmenų nosiaryklės ir/ar ryklės ėminiuose greitai ir patikimai aptinka viruso RNR, naudojant jautrią genetinės analizės technologiją, vadinamą realaus laiko PGR. 
  • Genetinis testas labiausiai informatyvus, kai atliekamas ankstyvame infekcijos etape – t.y. pirmąją infekcijos savaitę. 

  • Tyrimas nėra pigus, procesas trunka iki 12 val., reikalauja kvalifikuotų specialistų ir modernios įrangos. 

  • Genetiniai testai pirmiausia atliekami asmenims, turintiems COVID-19 simptomus (karščiavimas, kosulys, dusulys), siekiant laiku diagnozuoti ir pagydyti ligą. 

  • Taip pat, genetiniais testais tiriami didžiausios COVID-19 rizikos asmenys, grįžtantys iš pandemijos apimtų šalių ar esantys artimame kontakte su infekuotais asmenimis (tarp jų ir medikai), siekiant užkirsti kelią tolimesniam viruso plitimui. 

  • Ar visada teigiamas testo rezultatas reiškia infekciją? Ne, nes kartais tai gali būti ėminio ar reagentų tarša. 

  • Ar visada neigiamas testo rezultatas rodo infekcijos nebuvimą? Taip pat, ne. Vėlesnėse infekcijos fazėse virusas keliauja į apatinius kvėpavimo takus ir nosiaryklės ėminys tampa neinformatyvus. Ilgai ar netinkamai laikant ėminį RNR suyra ir nebeaptinkama tyrimui. Virusas gali pakisti – mutuoti – ir testo pradmenys jo nebepažins. Todėl kitos šalys periodiškai sekvenuojama SARS-CoV-2 genomus, patikslinama pradmenų seka. 

  • Ar verta genetinį testą kartoti ir kada? Genetinio testo neigiamas rezultatas COVID-19-teigiamam atvejui reiškia ligos pabaigą. Jis daromas 14 d. po infekcijos nustatymo ir kartojamas du kartus 24 val. intervalu.

  • Ar verta kartoti neigiamą testą? Esant simptomams ar rizikingiems kontaktams – taip. Kitais atvejais – pataupykime testus ir specialistų darbo laiką rizikos atvejams tirti.  

Serologinis testas atliekamas imunofermentiniais metodais ir dažniausiai ieško IgM ir IgG antikūnų kraujo serume.
  • Tyrimas informatyviausias antrąją infekcijos savaitę, t.y. kai aktyvinamas imuninis atsakas į virusą.

  • Testas pigesnis, greitai atliekamas, reikiama įranga yra daugelyje klinikinių laboratorijų.

  • Šiuos testus vargiai galime naudoti infekuotų asmenų identifikavimui ankstyvoje infekcijos fazėje. Jų jautrumas šiame etape nedidelis.

  • Teigiama reakcija vėlesniame infekcijos etape taip pat mažai informatyvi – parodo, kad atsakas prieš virusą vyko anksčiau ar tebevyksta dabar. Rekomendacijas dėl izoliavimosi tokiu atveju teikti sunku.

  • Ar verta kartoti serologinį testą? Jei tik įdomu ir prieinamas komercinis testas, galima kartoti savikontrolei. Tačiau klinikines rekomendacijas paremti šiuo testu bus sunku.

Informaciją parengė Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, laikinai einanti direktorės pareigas, genetikė prof. Sonata Jarmalaitė





Atnaujinta 2020-04-07 13:43