Atgal

Lietuvos mokslininkų tyrimas – prestižiniame leidinyje: kuo tai svarbu prostatos vėžio pacientams

   Geg. 12, 2020

NVI Genetinės diagnostikos laboratorijos jaunesniosios mokslo darbuotojos Kristinos Stuopelytės ir kolegų iš Lietuvos bei užsienio tyrimas publikuotas prestižiniame leidinyje „The Journal of Urology“. Šiame straipsnyje nagrinėjama kastracijai atspariu prostatos vėžiu sergančių pacientų kraujo analizė kaip priemonė numatyti atsaką į gydymą abiraterono acetatu. Tyrimo duomenys – revoliuciniai ir, tikimasi, prisidės gydant agresyvų prostatos vėžį.

„Šiuo sudėtingu laikotarpiu geros naujienos džiugina dar labiau – NVI laboratorijoje testuodama COVID–19 ir ruošdamasi gegužės 29–ąją vyksiančiam disertacijos gynimui pagaliau sulaukiau pasirodant publikacijos“, – sako K. Stuopelytė. Jos disertacijos tema – „Organizmo skysčių RNR tyrimai prostatos vėžio diagnostikai ir ligos eigos prognozavimui” (vadovė – prof. Sonata Jarmalaitė).

Pristatydama tyrimą K. Stuopelytė pasakojo, kad androgeno receptoriaus signalinis kelias yra pagrindinė „autostrada“ agresyvaus prostatos vėžio vystymuisi, tad ir pagrindinis taikinys kuriamiems vaistams. Deja, apie 30 proc. kastracijai atspariu prostatos vėžiu sergančių ligonių tokiems vaistams yra atsparūs.

„Viena iš priežasčių gali būti pakitę androgenų receptoriai arba AR, vadinamieji AR variantai, kurių aktyvacijai androgenai nėra reikalingi, taigi jie apeina ir vaistų veikimo kelius. Kol kas absoliuti dauguma tyrimų buvo orientuota į vieną variantą, AR–V7, tačiau kontroversiški duomenys trukdo AR–V7 testų diegimui į rutininius tyrimus ir vaistų kūrimui. Bendradarbiaudami su patyrusiais Suomijos ir Amerikos institutų mokslininkais ir urologais sukūrėme 3 variantų, AR–V1, AR–V3 ir AR–V7, detekcijos ligonių kraujyje sistemą ir ištyrėme virš 100 kastracijai atspariu prostatos vėžiu sergančių ligonių kraują prieš gydymą ir gydymo eigoje. Bent vienas pakitęs AR variantas buvo aptiktas net 81 % kraujo mėginių. Ligonių, kuriems pasireiškė pirminis atsparumas arba itin greita (per <3 mėn.) progresija, AR–V1 lygis kraujyje buvo itin aukštas, o geriausiai atsaką į vaistus prognozavo nepakitusio AR ir AR–V1 derinys“, – dėstė Genetinės diagnostikos laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja.

K. Stuopelytė viliasi, kad ši publikacija paskatins platesnius AR variantų tyrimus, o šie prisidės prie kastracijai atsparaus prostatos vėžio gydymo schemų koregavimo. 

Naujienos Lietuvai ir pasauliui

Tyrimo publikavimo svarbą pabrėžė ir vienas jo autorių – Nacionalinio vėžio instituto Onkourologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Ulys. 

Jis paaiškino, kad abiraterono acetatas yra antros gydymo eilės antiandrogenas, kuris blokuoja androgenų biogenezę ir taip mažina aktyvių  receptorių kiekį. Receptorių kiekis ir variantai gali skirtis, todėl kai kada vėžį labiau veikia chemoterapija, o kitąkart – abiraterono acetatas. Šis mokslinis tyrimas, jo teigimu, atskleidžia visam pasauliui dar negirdėtų naujienų renkantis vaistą.

„Gydydami hormoniniam gydymui atsparų prostatos vėžį turime tam tikrus rodiklius, kokį gydymą rinktis – chemoterapiją ar abiraterono acetatą. Nauji tyrimai padeda priimti argumentuotą sprendimą, kuris naudingas tiek pacientui, tiek mūsų sveikatos sistemai. Viena vertus, pacientas gauna efektyviausią gydymą, tačiau ir valstybė sutaupo daug lėšų, nes brangūs vaistai skiriami tik tiems, kuriems bus gydymo efektas. Šioje srityje atliktas darbas – naujiena visam pasauliui, ne tik Lietuvai“, – pabrėžė dr. A. Ulys.

Trumpa K. Stuopelytės disertacijos anotacija

Nors lokalaus prostatos vėžio (PV) gydymas yra gana efektyvus, o agresyvus ligos vystymasis būdingas mažesnei daliai ligonių, tokiems atvejams būdinga bloga ligos prognozė ir trumpesnis išgyvenamumas; be to, trūksta patikimų žymenų ir atsako į gydymą vertinimui. Kraujyje, šlapime cirkuliuojančios RNR yra informatyvus tyrimų taikinys, tad gali tapti mažai invaziniais prostatos vėžio diagnostiniais ir prognostiniais žymenimis. Nustatėme, kad miR–148a, –365, –375 ir –429 yra PV specifinės ir reikšmingai siejasi su PV klinikiniais–patologiniais rodikliais. Taip pat parodėme, kad šlapime nustatomų miR–148a ir miR–375 derinys yra jautrus molekulinis įrankis neinvazinei PV diagnostikai, o miR–19b ir miR–19a/b derinys specifiškai prognozuoja biocheminę ligos progresiją.

Kastracijai atspari prostatos vėžio (KAPV) forma kol kas tebėra nepagydoma, o dėl heterogeniškos KAPV prigimties apie 30 proc. ligonių iškart pasireiškia pirminis atsparumas vaistams. Abiraterono acetatu (AA) gydomiems ligoniams šlapime nustatoma miR–148 prognozuoja išgyvenamumą iki progresijos, o miR–148a ir miR–375 derinys – bendrąjį išgyvenamumą. Viena iš atsparumo vaistams priežasčių galėtų būti androgenų receptoriaus geno transkriptų variantai (AR–V), kurie neturi ligando prisijungimo domeno ir yra visada aktyvūs. Parodėme, kad didesnis KAPV kraujyje nustatytas AR–FL ir –V1 transkriptų kiekis AA gydomų ligonių kraujyje prognozuoja trumpesnį išgyvenamumą be progresijos ir bendrąjį išgyvenamumą.

Kristina Stuopelytė disertaciją gins gegužės 29 d., 14:30 val., VU Gyvybės mokslų centro R–401 auditorijoje. Stebėti disertacijos gynimą bei užduoti klausimus galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuoroda: https://tinyurl.com/y7pr8d97

 

 

 

 





Atnaujinta 2020-05-12 10:40