Atgal

„Paciento mokykla“ ir naujosios technologijos – į pagalbą pacientui izoliacijoje

   Bir. 17, 2020

Nacionalinis vėžio institutas (NVI) tęsia unikalų edukacinį projektą – „Paciento mokyklą“ – ir pirmąją dieną po karantino kviečia domėtis apie biologinę terapiją ir imunoterapiją. Beveik 20 metų skaičiuojantis švietėjiškas formatas keičia veidą ir su pacientais bei jų artimaisiais jiems aktualiomis onkologinėmis temomis dalijasi virtualiai.

Tinka ne visiems

Birželio 17 d., trečiadienį, 15 val. NVI Facebook paskyroje gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Edita Baltruškevičienė kalbės dažnam pacientui aktualia ir daug mitų apipinta tema – kas yra biologinė terapija ir imunoterapija bei kam tinka šie gydymo būdai.

„Biologinė terapija – tai navikų gydymo vaistais būdas, veikiantis specifinius taikinius naviko ląstelėse.  Ištyrę tam tikrus ląstelės genus ar paviršiaus baltymus dažnai  galime nuspėti, ar biologinė terapija bus efektyvi, todėl šis gydymas vadinamas individualizuotu“, – kalbėjo NVI Chemoterapijos skyriaus su dienos stacionaru gydytoja.

Biologinė terapija, jos teigimu, yra pakankamai gerai toleruojama, tačiau ji taip pat gali sukelti nepageidaujamus reiškinius. Dažniausi jų – odos reakcijos, viduriavimas, kraujospūdžio kilimas.

„Imunoterapija – tai naujas gydymo būdas, kuriuo siekiama suaktyvinti paties organizmo priešvėžinį atsaką. Pastaruosius kelerius metus imunoterapija padarė proveržį tam tikrų navikų (melanomos, inkstų, plaučių ir kt.) gydyme“, – prieš paskaitą pasakojo dr. E. Baltruškevičienė.

Imunoterapija gali sąlygoti labai specifinius nepageidaujamus reiškinius, pasireiškiančius autoimuninėmis reakcijomis įvairiuose organuose.

Gydytoja pabrėžė, kad dažnai pacientai pageidauja būti gydomi tik biologine terapija arba tik imunoterapija tikėdami, kad tai naujesni, geresni, geriau toleruojami vaistai.

„Vis tik, biologinė terapija labai dažnai derinama kartu su chemoterapija ir tik tuomet pasiekiami teigiami gydymo rezultatai. Todėl visuomet siūlau pasikliauti gydytoju, nes kiekvienu individualiu atveju įvertinus predikcinius naviko žymenis, bus parenkamas pats tinkamiausias gydymas“, – teigė gydytoja onkologė chemoterapeutė.

Transliaciją stebėkite ir klausimus gydytojai paskaitos metu užduokite čia: https://www.facebook.com/nacionalinisvezioinstitutas

„Paciento mokykla“ – atsakomybės už savo sveikatą mokymasis

Šis švietėjiškas projektas pacientams ir jų artimiesiems startavo 2001 metais, kai  ne vienas užsienio onkologijos centrų gerosios praktikos pavyzdžių buvo įgyvendinti Lietuvoje. Iš tokių tuometinių naujovių – pirmasis Lietuvoje NVI Vėžio informacijos kabinetas, pirmieji „Paciento mokyklos“ užsiėmimai.  

Kaip pasakojo NVI Vėžio informacijos ir komunikacijos skyriaus vedėja Veronika Mickevičienė, daugelis onkologine liga sergančių pacientų jaučia informacijos trūkumą.

„Pacientai nuo pirmos ligos dienos susiduria su daug naujų medicinos sąvokų. Jiems greitai reikia išmokti suprasti, kas yra chemoterapija, kuo gydytojas radiologas skiriasi nuo radioterapeuto, kas yra stadija ir naviko diferenciacijos laipsnis, ir kodėl tai reikia žinoti. Tad mes, onkologijos specialistai, remdamiesi tradiciniu holistiniu požiūriu į pacientą bei ligą manome, kad tik gerai informuotas pacientas tampa neatsiejama gydymo komandos dalimi. Tik tada jis prisiima dalį atsakomybes už savo sveikatą“, – įsitikinusi V. Mickevičienė.

Tai atsakomybė laikytis gydymo režimo, gydytojo rekomendacijų laikytis ir namuose, laiku pastebėti savo organizmo pokyčius ir pranešti apie juos gydančiam gydytojui, tinkamai maitintis ir vartoti paskirtus vaistus, jei reikia – pakeisti gyvenimo būdą.

„Pastebėjome, kad daug dalykų yra bendrų ir galima rengti grupinius užsiėmimus apie onkologines ligas, jų gydymo metodus bei pašalinius poveikius, kaip padėti sau gydymo metu ir kas, be gydytojų, gali pagelbėti nelengvoje kovoje su liga. Turėjome tikslą  mokyti pacientą ir jo artimiausius žmones priimti ligą ir su ja gyventi. Šiandien apsilankę pirmame NVI aukšte įsikūrusiame Vėžio informacijos ir komunikacijos skyriuje pacientai gali nemokamai pasinaudoti specialiai jiems išleista informacine literatūra onkologine tematika, gali gauti psichologo konsultaciją, gali maloniai praleisti laiką tarp gydymo ar diagnostikos procedūrų bei prireikus pasiimti peruką ar savanorių pasiūtą kepurėlę. Čia taip pat teikiamos konsultacijos organizaciniais, socialiniais klausimais“, – kalbėjo vedėja, kviesdama apsilankyti NVI Vėžio informacijos ir komunikacijos skyriuje ir su šia informacija susipažinti detaliau.

Pacientams aktuali informacija teikiama ir telefonu (8 5) 219 0950.

Būsimų „Paciento mokyklos“ užsiėmimų tvarkaraštį galite peržiūrėti čia: https://www.nvi.lt/mokymai/

Karantinas žmones veikė skirtingai

Virtualiai NVI siūlo ir daugiau veiklų. Karantino metu medicinos onkopsichologė Sandra Birbilaitė NVI pacientams bei jų artimiesiems suteikė beveik 200 virtualių konsultacijų. Jos teigimu, aptariamos temos ir besikreipiančiųjų emocinė savijauta labai priklausė nuo karantino laikotarpio.

„Pirmąjį karantino mėnesį pacientai jautė stresą ir nerimą dėl pačios karantino situacijos keliamos nežinomybės, COVID–19 infekcijos keliamos grėsmės sveikatai. Nuolatinis informacijos sekimas apie viruso plitimą Lietuvoje tik stiprino baimės jausmą. Be to, izoliacija labai sustiprino vienišumo jausmą – pažeidžiamiausi jautėsi tie žmonės, kurie namuose liko visiškai vieni. Nemažai skambinusiųjų išsakydavo baimes ir dėl paslaugų prieinamumo“, – pasakojo S. Birbilaitė.

Medicinos psichologė pabrėžė, kad karantino patirtys skirtingos – negalima sakyti, kad visi patyrė stiprų savijautos pablogėjimą karantino metu, priešingai, kai kurių savijauta besibaigiant šiam įtemptam metui net pagerėjo.

„Karantinas savotiškai sulėtino tempą ir žmonės atrado kitų gyvenimo pranašumų, ėmė daugiau bendrauti su namiškiais, rado laiko susitvarkyti namus, atlikti atidėliojamus darbus ir skyrė daugiau laiko poilsiui, skaitymui ar savęs pažinimui. Kaip viena pacientė atviravo, karantinas jos emocinę būklę pagerino visomis prasmėmis ir ji nerimaujanti, kaip reikės grįžti į įprastą gyvenimą po karantino“, – pasakojo S. Birbilaitė.

Didžioji dalis pacientų lengvai persiorientavo į nuotolinį konsultavimą su vaizdu (tokių daugmaž valandos trukmės S. Birbilaitės konsultacijų per šį laikotarpį buvo daugiau kaip 180). Kiti nerimą ir baimes išgyvenantys pacientai skambino psichologinės pagalbos  telefonu.

„Nors nuotolinis bendravimas tinka ne visiems, tačiau tenka pripažinti, kad toks būdas labai patogus tiems, kurie gyvena tolimuose Lietuvos kampeliuose, kur psichologo pagalbos apskritai nėra. Tai yra ne tik saugus, bet ir laiką taupantis būdas. Žinoma, dalis pacientų laukė karantino sąlygų sušvelnėjimo ir atėjo į „gyvus“ susitikimus – jiems taip bendrauti, atsiverti ir užmegzti ryšį yra geriau“, – dėstė psichologė.

 





Atnaujinta 2020-06-17 13:16