Atgal

Po Joninių – dviejų disertacijų gynimas

   Bir. 23, 2020

Birželio 29 d., 13 val., VU Gyvybės mokslų centro (Saulėtekio al.7) R-401 auditorijoje Audrius Laurynėnas gins  disertaciją "Sudėtingų biokatalizinių bei bioelektrokatalizinių procesų tyrimas ir modeliavimas" (vadovas prof. Juozas Kulys).

Disertacijos santrauka: Disertacijos tikslas yra sudėtingų daugiastadijinių biokatalizinių reakcijų kinetinių parametrų apskaičiavimo metodo sukūrimas bei jo pritaikymas tiriant fermentų katalizuojamas oksidacijos/redukcijos reakcijas homogeninėje terpėje bei fazių riboje. Pirmoje darbo dalyje yra pateikiamas kinetinių parametrų iš eksperimentinių duomenų apskaičiavimo metodas. Antroje darbo dalyje metodas yra pritaikomas lakazės iš Didymocrea sp. J6 katalizės mechanizmo homogeninėje terpėje ir fazių riboje tyrimams, kurių metu nustatytas neįprastas tiesioginės elektronų pernašos iš elektrodo į lakazės aktyvųjį T2/T3 centrą mechanizmas bei inhibicijos fluorido jonais ypatybės. Trečioji disertacijos dalis yra skirta peroksidazės iš Coprinus cinereus antros katalizinės formos redukcijos mechanizmui tirti. Tyrimų metu nustatyta elektrono protono pernašos mechanizmo eiliškumas bei kinetinių reakcijos greičio parametrų ryšys su oksiduojamų junginių savybėmis.

Disertacijos gynimą stebėti ir užduoti klausimus bus galima ir nuotoliniu būdu naudojantis šia nuoroda: https://tinyurl.com/y7vm935j

 

Liepos 1 d., 15 val., VU Gyvybės mokslų centro (Saulėtekio al.7) R-401 a. Nadežda Dreižė gins disertaciją „Navikinių ląstelių atsparumo vaistams molekulinių mechanizmų kompleksiškumo tyrimas terapijos veiksmingumo gerinimu”  (vadovas dr. Mindaugas Valius).

Disertacijos santrauka: Ląstelių atsparumas chemoterapiniams preparatams sumažina terapijos efektyvumą ir išlieka kliūtimi atsinaujinančių vėžinių navikų gydymo procese. Naujausi tyrimai vis dažniau išryškina vėžio kamieninių ląstelių, navikinių ląstelių heterogeniškumo ir plastiškumo svarbą atsparumo išsivystymo procese.  Šie procesai dažnai siejami su ląstelių atsaku į genotoksinį stresą, išgyvenamumą skatinančiais signaliniais keliais ar žūties reguliacija. Šiame darbe buvo tiriami du vėžinių susirgimų tipai, pasižymintys dideliu dažnumu, agresyvumu ir atsparumo išsivystymo tikimybe. Krūties vėžio modeline sistema buvo pasirinkta MDA-MB-231 ląstelių linija atspari eksperimentiniam vaistui RH1. Šios ląstelių linijos tyrimai parodė c-KIT-AKT-mTOR signalinės atšakos aktyvaciją, kuri lemia kamieniškumo požymių turinčių ląstelių selekciją. RH1 preparato kombinacija su ląstelių kamieniškumą lemiančių požymių slopinimu naudojant c-KIT signalinio kelio inhibitorių gali būti perspektyvi strategija efektyviai krūties vėžio terapijai.

Kolorektalinio vėžio modeliu pasirinkta HCT116 ląstelių linija atspari plačiai naudojamiems chemoterapiniams preparatams 5-fluoruracilui (5-FU) ir oksaliplatinai (Oxa). 5-FU atsparių ląstelių tyrimai parodė nukleotidų metabolizmo pokyčius, lemiančius nepakankamą vaisto aktyvaciją ir DNR pažaidų sumažėjimą. Atsparumo Oxa išsivystymo mechanizmas buvo labiau kompleksinis ir išryškino ląstelių, pasižyminčių tarpiniu epiteliniu-mezenchiminiu fenotipu svarbą. Taip pat Oxa atsparios ląstelės turėjo inaktyvuojančią p53 baltymo mutaciją, padidinančią ląstelių atsparumą. Tai parodo onkogenų ir vėžio supresorinių genų mutageninės analizės svarbą prieš parenkant terapiją.

Disertacijos gynimą stebėti ir užduoti klausimus bus galima ir nuotoliniu būdu naudojantis šia nuoroda: https://tinyurl.com/y9ek4cjz

 

 

 





Atnaujinta 2020-06-23 13:31