Atgal

Onkologai sunerimę – kolonoskopiniam ištyrimui atvyksta dvigubai mažiau žmonių

   Rug. 13, 2020

Šiandien Nacionaliniame vėžio institute įvyko spaudos konferencija, kurioje gyventojai buvo paraginti aktyviau dalyvauti po karantino vėl vykdomoje Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje, iš anksto nestresuoti, kai gaunamas siuntimas kolonoskopiniam ištyrimui.

„Siuntimas atlikti kolonoskopija – tai dar ne diagnozė, – pasakė šeimos gydytoja Ieva Bingelytė. –  Tačiau šios endoskopinės procedūros iš tiesų žmonės bijo. Mes visada informuojame, kaip procedūra atliekama, kaip jai pasiruošti.“

Pasak gydytojos gastroenterologės Ingos Kildušienės, nerimą kelia skaičiai – per pirmajį metų pusmetį kolonoskopiniam ištyrimui pagal Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą  į Nacionalinį vėžio institutą atvyko dvigubai mažiau žmonių, nei praėjusiais metais per tą patį laikotarpį.

Karantinas baigėsi, kyla nauja COVID-19 banga, tačiau storosios žarnos vėžys tikrai nepalauks. Juolab, kad 2009 m. pradėta Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa tik įsibėgėja: joje dalyvauti kviečiami sveiki gyventojai – vyrai ir moterys – nuo 50 m. iki 74 m. amžiaus, sveiki, nejaučiantys jokių ligos požymių.

„Storosios žarnos vėžys – tai pakankamai gerai gydoma virškinamojo trakto liga, kai ji diagnozuojama anksti, – sako Nacionalinio vėžio instituto chirurgas koloproktologas dr. Audrius Dulskas. – Daugiau nei dešimt metų veikianti programa ilgainiui leistų, kaip rodo kitų šalių praktika, sumažinti mirčių nuo šios ligos skaičių Lietuvoje.“

Ar žmonės neprieina iki gydytojo, ar taip įsibaiminę, kad neina, ar nepasiekiama  šeimos gydytojo paslauga – apie tai kalbėjo Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Ieva Bingelytė, Nacionalinio vėžio instituto Endoskopinių tyrimų poskyrio vyr. ordinatorė gydytoja gastroenterologė Inga Kildušienė bei Nacionalinio vėžio instituto chirurgas koloproktologas dr. Audrius Dulskas.

 Spaudos konferenciją (bryfingą) galite peržiūrėti https://www.facebook.com/nacionalinisvezioinstitutas/videos/234712441040341

 

Statistiniai duomenys apie storosios žarnos vėžį

Storosios žarnos vėžys tarp visų susirgimų piktybiniais navikais yra trečias pagal dažnumą po priešinės liaukos vėžio ir kitų odos navikų. Pastaraisiais metais diagnozuojama daugiau nei 1600 storosios žarnos vėžio atvejų kasmet. 2012 m. buvo nustatyti 1679 nauji storosios žarnos vėžio atvejai ir jie sudarė 9 proc. visų piktybinių navikų. Skirtumai tarp lyčių nėra dideli, iš visų 2012 m. nustatytų šios lokalizacijos vėžio atvejų 823 atvejai nustatyti vyrams ir 856 atvejai moterims. Sergamumo storosios žarnos vėžiu rodiklis Lietuvoje yra 56,2 atvejų 100 000 gyventojų. Lietuvoje sergamumas šia liga nuolatos didėja, kaip ir daugelyje kitų šalių, tačiau vis dar išlieka žemesnis nei daugelyje Vakarų ar Šiaurės Europos valstybių.

Mirčių nuo piktybinių navikų struktūroje storosios žarnos vėžys yra antroje vietoje po plaučių vėžio. 2012 m. buvo užregistruotos 927 mirtys nuo storosios žarnos vėžio. Mirtingumo nuo storosios žarnos vėžio rodiklis Lietuvoje 2012 m. buvo 31 atvejis 100 000 gyventojų.

Lietuvoje išgyvenamumo susirgus storosios žarnos vėžiu rodikliai nors ir gerėja, tačiau vis dar išlieka vieni žemiausių Europoje, nes didelę įtaką išgyvenamumui turi ligos stadija jos nustatymo metu. Tik 37 proc. visų storosios žarnos vėžio atvejų Lietuvoje nustatomi I-II stadijos, o 16 proc. abiejų lyčių pacientų iš karto nustomas IV stadijos storosios žarnos vėžys.

 

 

 





Atnaujinta 2020-08-13 15:42