Po karantino ir prieš naują COVID-19 bangą: onkologai dirbs toliau jau įprastu ritmu

Pastaruoju metu pasaulyje ir Lietuvoje stebima tendencija, kad sergamumas onkologinėmis ligomis kasmet didėja, tačiau mirštamumas mažėja. Taikant inovatyvų gydymą išgyvenamumo rodikliai gerėja net sergant pažengusios stadijos vėžiu. Visgi pasaulio ritmą pristabdęs karantinas įnešė sumaišties ir onkologijoje – visuotinę izoliaciją staiga pakeitė vasara, atostogos ir vizitas pas gydytoją retam išlieka prioritetas.

„Vėžys yra sudėtinga, sunkiai gydoma liga, tačiau mokslo pasiekimų diegimas į kliniką leido pažaboti ligą, padaryti ją lėtine, gydoma ilgus metus ar net pilnai išgydoma. Po karantino kreipiamės į pacientus, primindami, kad liga nelaukia ir metas iš naujo persidėlioti prioritetus – laiku kreiptis į gydytojus ir taip padėti mums aptikti ligą ankstyvose stadijose, kuomet 90–95 proc. ankstyvų stadijų navikų pagydomi“, – sako Nacionalinio vėžio instituto vadovė prof. Sonata Jarmalaitė.

Apie karantino pamokas ir iššūkius rudens sezonui – skirtingų specialistų įžvalgos.

Pandemija užgrūdino

Nežiūrint į tai, kad Lietuvoje karantino metu sveikatos sistemos situacija buvo labai sudėtinga, daugelio gydymo įstaigų veikla sustabdyta, tačiau Nacionalinis vėžio institutas dirbo visą laiką. Tiesa, vos per kelias dienas teko perorganizuoti darbą, išmokti dirbti nuotoliniu būdu, perskirstyti srautus, idant būtų galima užtikrinti saugias gydymo paslaugas. Praėjus įtemptam laikotarpiui galima ir paskaičiuoti – štai, Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyrius kovo–gegužės mėnesiais atliko daugiau kaip 200 onkologinių operacijų, kas sudaro apie 90 proc. ikikarantininės apimties.

Ligonėms, sergančioms krūties vėžiu arba esant vėžio įtarimui, - operacijos nebuvo stabdomos arba atidedamos. Skyriaus vedėjas gydytojas chirurgas, vyriausiasis mokslo darbuotojas, prof. habil.dr. Valerijus Ostapenko pasakojo, kad tai – didžiausias skaičius Baltijos šalyse.

„Šie mėnesiai buvo iššūkis tiek administracijai, tiek klinicistams. Visgi pavyko labai greitai perimti naują darbo modelį ir dirbti maksimaliai saugiai. Susidėliojome kriterijus, kurioms pacientėms buvo galima šiek tiek palaukti. Tai - pacientės, sergančios krūties gerybine patologija, ir šiai pacientų grupei operacijos buvo atidėtos 3-5 mėn. Džiaugiuosi mūsų pacientėmis, kurios buvo labai sąmoningos, atvykdavo būtiniems vizitams, žinoma, daugelį lydėjo baimė. Juk visiems šis karantinas – naujas ir, iš pradžių, labai neprognozuojamas“, – kalbėjo prof. V. Ostapenko.

Siekiant apsaugoti tiek pacientus, tiek medikus bei išsklaidyti minėtas baimes Institute imtasi visų įmanomų saugumo veiksmų, kurie, beje, tęsiami iki šiol – pradedant karantino patikros postais, apsiginklavusiais termometrais, klausimynais ir apsaugos priemonėmis, onkologinių ligonių ir medicinos personalo testavimu dėl koronaviruso ir baigiant nuolatine patalpų dezinfekcija bei saugių atstumų laikymusi.

„Jaučiamės pasimokę, užaugę ir užtikrinti dėl ateities iššūkių. Suvaldę šią pandemiją ir sugebėję užkirsti kelią koronaviruso infekcijos protrūkiams mūsų institute visi sustiprėjome. Norime užtikrinti Lietuvos onkologinius ligonius, kad nežiūrint į COVID-19 pandemiją, Nacionalinis vėžio institutas, kaip ir visi Lietuvos onkologai, yra pasiruošęs ne tik profesionaliai teikti visas savo paslaugas, bet ir užtikrinti pacientų saugumą“, – pabrėžė Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas.

Vėžį planuoti sudėtinga

Nacionalinio vėžio instituto gydytojas intervencinis radiologas dr. Mantas Trakymas dėsto atvirai – karantino pradžioje jis jautė nerimą, buvę daug neaiškumų, nesiginčyta tik dėl vieno – saugojimo(si) svarbos.

„Pirmas dvi dienas pacientų srautas sumažėjo, o vėliau, paskelbus, kad vėžys nelaukia ir turi būti traktuojamas kaip būtinoji pagalba, kreivė vėl išsilygino. Patys „apsišarvavome“ apsaugos priemonėmis, „apšarvavome“ kaukėmis ir pacientus, ir toliau dirbome pilnu pajėgumu. Net multidisciplininius aptarimus organizavome kaip virtualias konferencijas kiekvienas iš savo kabineto pasitelkdami šiuolaikines technologijas. Kai įprastinės gydymo galimybės išsemtos, pacientus gydome inovatyviais metodais, tokiais kaip krioabliacija, perkutaninė navikų abliacija, radiodažnuminė abliacija ar net elektrochemoabliacija. Kadangi turime didelę patirtį taikant minimaliai invazyvų gydymą, pas mus ir karantino metu, ir po jo atvyksta pacientai iš visos Lietuvos“, – pasakojo gydytojas.

Jis mena ir neseniai pradėtą gydyti pacientą, turėjusį daugybinius navikus inkstuose – viename inkste jų buvo keturi, kitame – du. Multidisciplininio aptarimo metu buvo nuspręsta keliais etapais kombinuoti chirurginį laparoskopinį gydymą (išsaugant inkstą) bei abliacijas. Karantino metu pradėtas pirmasis etapas, toliau reiks įvykdyti kitus etapus. Kiekvieną savaitę per karantiną buvo atliekama po kelias abliacijas ir tai, gydytojo teigimu, didelė pagalba gydant inkstų, kepenų, plaučių navikus.

„Onkologijoje negali ilgai delsti. Kad ir dabar, nevykdami tirtis, o vėliau gydytis, pacientai rizikuoja tuo, kad nebus galima pritaikyti efektyviausių, mažai invazyvių gydymo būdų ir gydymo arsenalas bus gerokai siauresnis“, – pasakojo NVI Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus gydytojas radiologas M. Trakymas.

„Buvo labai liūdna dėl pacientų, kurie karantino metu turėjo atvykti kontrolei, bet taip ir nepasirodė. Kaip pavyzdys turėtų būti mano pacientas, kuriam kas tris mėnesius kepenyse nustatomi nauji navikai. Jei uždelsi – navikas užaugs didelis ir taps nebeoperabilus. Dabar jis net karantino metu sėkmingai gydomas mikrobangų abliacija, o šiaip jau trejus metus su juo gražiai draugaujame reguliariai susitikdami. Tokiems pacientams net mėnuo yra kritinis“, – kalbėjo pašnekovas.

Institute darbai nestojo

Per tris karantino mėnesius NVI chirurginis gydymas taikytas 700 pacientų. Aktyviai gydyti daugiau nei 2000 pacientų, iš jų daugiau nei 1000 taikytas sisteminis gydymas. Remiantis Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) gegužę atliktos apklausos duomenimis, karantino metu daugiau kaip 60 proc. NVI pacientų užsiregistravo vizitui per pusvalandį ir greičiau. Net 69 proc. pacientų pažymėjo pirminę konsultaciją įtariant onkologinę ligą gavę per pirmą–antrą savaitę nuo registracijos.

„Karantino laikotarpiu NVI tęsė savo paslaugas remiantis vidine tvarka, parengta pagal tarptautines gaires ir SAM rekomendacijas. Reikšminga konsultacijų dalis vykdyta nuotoliniu būdu. Visos paslaugos suteiktos geriausiu, koks buvo galimas ekstremalioje situacijoje, būdu, tuo pačiu užtikrinant, kad nebūtų COVID–19 sąlygotų mirčių. NVI gydytiems onkologinėmis ligomis sergantiems ligoniams nediagnozuotas nei vienas COVID–19 infekcijos atvejis. Visa tai buvo pasiekta vidiniais žmogiškaisiais ir finansiniais resursais. Didelės išorinės pagalbos nebuvo sulaukta. Šiandien apie karantiną jau galime kalbėti ramiau, be tos įtampos, nežinios, kuri tvyrojo pirmosiomis karantino dienomis. Kai visa Lietuvos visuomenė baigė karantino laikotarpį ir atsipalaidavo, onkologų darbo krūviai tik padidėjo. Pradėta vykdyti patikra vėžio prevencijos programose. Prevencinė patikra dėl vėžio buvo sustabdyta karantino metu, tad iškilo grėsmė sulaukti daugiau užleistų, pažengusių stadijų vėžio atvejų. Padidėjo stebimų, reguliariai tikrinamų pacientų srautas NVI Konsultacinėje poliklinikoje. Privalome toliau dirbti įprastu ritmu maksimaliai saugodamiesi patys ir saugodami mūsų pacientus. Vėžys nelaukia, ligos diagnostikai ir gydymui būtinos bendros paciento ir gydytojo pastangos. Viliamės, kad pacientai, žinodami, jog paslaugą gaus maksimaliai kvalifikuotai ir saugiai, nedels pas mus atvykti“, – pabrėžė prof. Sonata Jarmalaitė.