Kaip suderinti nėštumą ir krūties vėžį: pacientės pasakojimas ir medikų įžvalgos

Spalio 15 d. – Pasaulinę krūties sveikatos dieną – žurnalistus pokalbiui į didžiąją prof. K. Pelčaro salę pakvietė Nacionalinio vėžio instituto medikai ir pacientė, Visagino gyventoja Ana, kuri į susitikimą atvyko su savo dar metukų neturinčia dukrele Ariana, gimusia mamai besigydant dėl krūties vėžio. Ana malonai sutiko papasakoti, kaip nėštumo metu susirgo  krūties vėžiu, kaip jai buvo išsaugotas nėštumas ir pradėtas priešvėžinis gydymas, kuris tęsiamas po sėkmingo gimdymo.

Besilaukdama antrojo vaikelio, Ana krūtyje pati aptiko darinuką – buvo 22-a nėštumo savaitė. „Esu įpratusi kas mėnesį apsičiuopti krūtis. Tuoj pat nuskubėjau pas gydytoją. Krūtų echoskopija parodė, kad tai ne fibroma ir ne lipoma. Gydytoja patarė darinuką stebėti, o jeigu jis didės – kreiptis į onkologus. Tačiau aš nelaukiau, pati užsiregistravau į Nacionalinį vėžio institutą. Čia man vėl atlikta echoskopija, paimta biopsiją ir paaiškėjo, kad tai pirmos stadijos karcinoma, HER2 teigiama, pakankamai agresyvus navikas. Patekau į multidisciplininę gydytojų komisiją, kur gydytojai įspėjo, kad gali tekti nutraukti nėštumą. Tačiau suplanavo antrą konsiliumą, kuriame norėjo išgirsti akušerio ginekologo nuomonę. Kol dvi savaites laukiau antrojo konsiliumo, praktiškai negalėjau miegoti. Man atrodė, kad tai viskas, pabaiga ir man, ir būsimam vaikeliui. Kiekvieną naktį guldavausi su mobiliu telefonu rankoje ir skaičiau visą informaciją, kurią tik rasdavau, apie tai, kaip pasaulyje nėštumo metu gydomas vėžys“, – atvirai pasakojo Ana.

Antrojo konsiliumo metu buvo nuspręsta, kad nereikės nutraukti nėštumo ir bus galima taikyti priešvėžinį medikamentinį gydymą chemoterapija. Pirmiausiai buvo atlikta operacija. Kadangi pacientė pageidavo tausojančios procedūros, krūtis jai buvo išsaugota. Praėjus mėnesiui, per kurį ji vėl sustiprėjo, buvo pradėta chemoterapija. Iki gimdymo jai buvo skirti trys chemoterapijos kursai. Po to vėl leista sustiprėti, atsigauti ir pagimdyti.

„Nuo pat diagnozės pradžios atrodo, kad gyvenu sapne. Tame pačiame sapne ir gimdžiau – nuo chemoterapijos man buvo nuslinkę visi plaukai, todėl vaizdas nesiderino su gimdymu. Vis bijojau, kad kažkas atsitiks, kad gimdymas nepraeis sklandžiai, bijojau, koks gims kūdikis. Bet pagimdžiau labai greitai, mažylė buvo visiškai sveika ir iki šiol auga gerai, yra labai ramus vaikas“, – pasakojo mažosios Arianos, kuriai šiuo metu devyni mėnesiai, mama.

Po gimdymo jai tęsiami chemoterapijos kursai, spindulinis gydymas, biologinė terapija ir hormoninė terapija. Ana vis dar gydosi. Hormoninė terapija jai sukėlė menopauzės būklę, kuri pasireiškia ne pačiais maloniausiais simptomais. „Svarbiausia, kad visi gyvi ir sveiki. Ir visoms nėščioms ir ne tik nėščioms moterims patariu: „Tikrinkitės krūtis profilaktiškai! Būtina stebėti krūtis nėštumo metu. Esu aktyvi socialiniuose tinkluose ir pažįstu moterų, kurios diagnozę sužinojo augindamos dar visai nedidelius vaikučius – vienerių ar dviejų metukų. Manau, kad jos susirgo dar būdamos nėščios, tik pačios nepastebėjo ir niekur nesikreipė. Manau, kad krūtis tikrintis reikėtų jau nuo 18 metų.“  

Vyrai krūties vėžiu suserga dažniau nei nėščios moterys

NVI Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas prof. habil. dr. Valerijus Ostapenko, priminė, jog krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga, kurią labai svarbu diagnozuoti anksti ir gydyti specializuotuose krūties vėžio centruose. Profesorius atkreipė dėmesį ir  į  pakankamai retus vyrų krūties vėžio atvejus – kasmet 10–15 vyrų išgirsta krūties vėžio diagnozę.  Pasak prof. V. Ostapenko, kuris ir atliko Anai operaciją, krūties vėžys nėštumo metu yra retas, tačiau tai – šiandien labai aktuali tema.

„Vilniaus regione per metus registruojama apie 10 tūkst. gimdymų, o su nėštumu susijęs krūties vėžys svyruoja nuo 1 iki 3 atvejų. Per trejus metus mes turėjome 6 pacientes. Taigi jis pasitaiko netgi rečiau nei vyrų krūties vėžys. Taip pat verta žinoti, kad šiais laikais tai jau nėra tragiška situacija.

Pasaulyje didėja pirmą kartą gimdančių moterų amžius. Lietuvoje šiuo metu pirmą kartą gimdančių moterų amžiaus vidurkis – 30 m. JAV – vidutinis amžius svyruoja nuo 30 m. iki 40 m. Iš tiesų krūties vėžio diagnozė nėštumo metu – pakankamai retai pasitaikanti situacija. Tačiau visoms besilaukančioms moterims derėti nepamiršti pasitikrinti krūtis.  

Tais atvejais, kai krūties vėžys nustatomas nėštumo metu, situacija nėra nei tragiška, nei dramatiška. Būtina, kad tokie ligos atvejai būtų aptariami multidisciplininėje komisijoje, kurioje dalyvautų gydytojas akušeris ginekologas. Žinoma, daug kas priklauso nuo ligos stadijos ir biologinio ligos varianto. Yra agresyvesnių vėžio formų, kaip ir šios pacientės atveju, tačiau ir jai galėjome atlikti onkoplastinę operaciją su sarginių limfmazgių šalinimu ir, kaip sako pati moteris, ir dabar, po gimdymo, krūties vaizdas nėra blogas.

Kaip rodo ir šis pavyzdys, nėštumo metu tam tikrų chemoterapinių vaistų schemos yra  leistinos. Visi kiti gydymo variantai buvo taikomi jau po gimdymo, kadangi nėštumo metu jie nerekomenduojami. Tačiau turime visus vaistus krūties vėžiui gydyti, kurie yra ir Europos Sąjungoje, mūsų įstaigoje dirba puiki speicalistų komanda, kuri užtikrins geriausius gydymo rezultatus mamai ir kūdikio sveikatai“, – kalbėjo medikas.

Ar mama gali perduoti vėžį naujagimiui

NVI Onkoginekologijos skyriaus gydytojas ginekologas onkologas dr. Kastytis Žilinskas prisiminė, kad prieš 35 metus, kai jis pradėjo dirbti, vyravo nuomonė, kad nėštumas ir vėžys nesuderinami. Jeigu nėštumas būdavo pakankamai didelis, gelbėdavo moterį, o nėštumo pradžioje – pirmojo trimestro pabaigoje arba antrojo pradžioje – visoms pacientėms būdavo rekomenduojama jį nutraukti.

„Aišku, buvo norima išsaugoti ir mamos, ir naujagimio gyvybę, bet kildavo didžiulė dilema, kurią gyvybę pasirinkti pirmą. Šiuo metu viskas labai pasikeitę. Dabar jau žinoma, kad normalus nėštumas ir vėžys yra labai panašios biologinės būklės. Anksčiau buvo plačiai galvojama, kad nėštumas skatina piktybinio naviko progresavimą. Iš dalies tai tiesa, bet visiškai tiesmukai to teigti, remiantis naujausiais tyrimais, negalime.

Nėštumo metu pasikeičia moters organizmo imuninis ir hormoninis statusas, pradedami gaminti tam tikri hormonai, kurie slopina imunitetą, taip pat nėštumo pradžioje placenta gamina medžiagas, kurios padeda išvengti persileidimo, t. y. svetimkūnio atmetimo. Tuo pačiu tai gali skatinti ir piktybinio naviko progresavimą. Sergant skydliaukės, kepenų, storosios žarnos vėžiu nėštumas iš tiesų šiek tiek skatina ligos progresavimą, tačiau apie krūties vėžį tokių duomenų surasti nepavyko“, – teigė K.Žilinskas.

Dažnai moterims kyla klausimas, ar mama gali perduoti vėžį naujagimiui. „Paprastai sakant, negali serganti mama užkrėsti naujagimio. Tikrai nereikia to bijoti, kadangi placentos barjeras vaisių visiškai apsaugo nuo piktybinio naviko. Tiesa, kai kurių navikų atvejais placentoje gali būti naviko metastazių, todėl onkoogine liga sergančios moters placentą rekomenduojama papildomai ištirti“, – kalbėjo dr. K. Žilinskas.

Pasak mediko, reikėtų nepamiršti, jog nėštumo metu žymiai sunkiau diagnozuoti krūties vėžį. Kodėl? Pasikeičia krūties audinio struktūra ir mamografinis ištyrimas tampa ne toks efektyvus, be to, tyrimo metu gaunama jonizuojančiosios spinduliuotės dozė yra nerekomenduojama nėščiosioms.  Lieka mažesnis tyrimo metodų pasirinkimas.  

„Kadangi šiuo metu gimdo vis vyresnės moterys, reiktų nepamiršti, jog su moters amžiumi ir piktybinių navikų daugėja. Kita vertus, šiais laikais nėštumas paprastai planuojamas, moterys yraprotingos, išsilavinusios.  Todėl prieš ruošiantis gimdyti, ypač brandesniame amžiuje, , verta atlikti visus profilaktinius tyrimus – gimdos kaklelio, krūtų ir pan. Šiuo metu tokios galimybės Lietuvoje tikrai yra“, – patarė pranešėjas.

Ginekologo onkologo teigimu, šiokia tokia vėžio gydymo pasekmių rizika vaisiui yra, tačiau šiandien jau žinoma, kokius tyrimus atlikti ir kokius medikamentus skirti galima nėščiai moteriai. Pats pavojingiausias metas – pirmasis nėštumo trimestras, kai ribotos net chirurginio gydymo galimybės, nes gali sukelti persileidimą. Tačiau tyrimai rodo, kad apsigimimų po gydymo nepadaugėja, kiek didesnė yra priešlaikinio gimdymo ir persileidimų rizika.

Technologijos vaisingumui išsaugoti

Onkologinėms ligoms jaunėjant ir daugėjant jaunų žmonių, kuriems šiuolaikinės gydymo technologijos padėjo išgyti ir grįžti į įprastą kasdienį gyvenimą, pasak NVI Biobanko vedėjos dr. Živilės Gudlevičienės, atsirado kita problema. Jauno amžiaus pacientai dažnai susiduria su sumažėjusio vaisingumo arba nevaisingumo problema, kuri gyvenime jiems kelia didžiulių psichologinių iššūkių.

„Todėl pasaulyje pradėtos vystyti technologijos, kaip jiems padėti. Šiuo metu pasirinkimas tikrai nemenkas – nuo paprastesnių būdų, pavyzdžiui, papildomų medikamentų, kurie slopina kiaušidžių funkciją, kad jos nenukentėtų chemoterapijos metu, ar kiaušidžių transpozijos, perkeliant jas į kitą vietą, iki įvairių biotechnologijų (kiaušialąsčių, kiaušidžių, embrionų šaldymo).

Kaip minėjo pacientė, dėl taikomo gydymo ji yra menopauzėje – jos kiaušidžių veikla nuslopinta. Ir jeigu ji vėl norėtų pastoti, kiltų nemažų problemų – reikėtų skirti dar papildomą hormoninį gydymą, kuris galėtų būti pavojingas jos sveikatos būklei, turint omenyje, kad ji jau sirgo onkologine liga“, – pasakojo medikė.

NVI dar 2014 m. buvo inicijuotas tyrimas „Onkologinių pacientų vaisingumo išsaugojimo programa“. Jo tikslas – išvystyti reprodukcinių audinių užšaldymo ir atšildymo technologijas, įvertinti tų audinių gyvybingumą ir galimybę transplantacijai. Per penkerius metus į tyrimą įtraukta per 30 jauno amžiaus moterų (iki 40 metų) ir apie 30 vyrų.

„Prieš gydymą moterims yra paimamas nedidelis kiaušidės audinio gabalėlis, tam tikromis medžiagomis apdorojamas, kad būtų išsaugotas jos gyvybingumas, užšaldomas ir saugomas mūsų biobanke. Po kelių metu atšildėme audinius ir patikrinome, ar jie vis dar gyvybingi. Rezultatai mus pačius labai nudžiugino – technologija juos išsaugojo, be to, kas labai svarbu, nebuvo rasta metastazių. Taigi technologija yra saugi.

Šiandien jau turime dvi pacientes, kurioms po sėkmingo gydymo praėjo penkeri metai ir joms jau galima būtų transplantuoti kiaušidės audinio gabalėlius atgal. Ruošėmės tai padaryti, tačiau kol kas planus sugriovė COVID-19“, – teigė Ž.Gudlevičienė.