Atgal

Nepatyriau jokių trukdžių dėl pandemijos ir mano diagnozės patikslinimas, gydymo plano svarstymas įvyko operatyviai – dalijasi patirtimi pacientė

   Kov. 14, 2021

Geriausias padrąsinimas kiekvienam, einančiam nelengvu per vėžio ligą keliu - visa tai perėjusio žmogaus asmeniniai išgyvenimai ir paciento patirtis. Norime pasidalyti NVI vadovei prof. Sonatai Jarmalaitei adresuotu laišku ir tikimės, jog ne vienas mūsų pacientas atras šiame tekste padrąsinimo, tikėjimo ir optimizmo. Laiško kalba netaisyta.
 
"Aš esu NVI pacientė nuo 2020 m. vasaros ir norėjau pasidalinti savo patirtimi gydantis krūties vėžį Jūsų įstaigoje. Jaučiu didelį dėkingumą NVI medikams, kurį noriu perduoti.
Taip pat dalinuosi savo pastebėjimais, kurie galbūt bus naudingi toliau gerinant onkologinių ligonių patirtį NVI.
Įtarimai dėl mano diagnozės paaiškėjo 2020 m. vasarą, kai buvo atlaisvinti karantino suvaržymai, tad aš praktiškai nepatyriau jokių trukdžių dėl pandemijos ir mano diagnozės patikslinimas, gydymo plano svarstymas komisijoje įvyko labai operatyviai - bemaž per mėnesį. Už ką norėčiau atskirai padėkoti gydytojui chirurgui Sauliui Bružui, su kuriuo susidūriau pačioje savo kelionės pradžioje, kai buvo itin didelis pasimetimas, stresas ir nežinia, nesusigaudymas, kas po ko ir t. t. Jaučiau, kaip jo "nematoma ranka" sunavigavo mane per klaidžius koridorius iki tikslios diagnozės nustatymo ir operacijos, kuri buvo sėkminga ir sklandi. Šis gydytojas ne veltui turi puikią reputaciją tiek medikų, tiek pacientų tarpe. Ir aš buvau nustebusi, kokiu krūviu jis dirba - po 3-4 operacijas per dieną (!), o dar pacienčių priežiūra prieš ir po operacijų. Ir visus dokumentus jis pildo pats, ir pacienčių skambučius priima. Nežinau, ar tai normali praktika, bet man pasirodė, kad krūvis milžiniškas, o jau nekalbu apie darbo pobūdžio keliamą stresą. Geležinės stiprybės, preciziškumo ir auksinių rankų chirurgas. Linkiu jam kuo didžiausios sėkmės darbuose.
Beje, dėl pandemijos negalėjau dalyvauti multidisciplininės komisijos posėdyje, dėl ko labai gaila, nes susirenka visų sričių specialistai, tai yra puiki proga vienoje vietoje užduoti visiems specialistams rūpimus klausimus, išgirsti jų nuomones mano konkrečiu atveju, nes patyriau, kad gydymo planas nėra tik juoda-balta, yra diskutuotinų aspektų. Aš labai domiuosi savo diagnoze ir dalyvavimas komisijos posėdyje, kad ir nuotoliniu būdu (per zoom, ar MS Temas ar kitą platformą), būtų buvęs labai naudingas.
Galbūt tokia galimybė bus sudaryta ateityje.
Po operacijos buvau nukreipta į chemoterapijos dienos stacionarą, kur pakliuvau pas nuostabią gydytoją Liną Daukantienę. Iš visų gydymo etapų man asmeniškai labiausiai bauginantis buvo chemoterapija. Man labai pasisekė, kad pakliuvau į šios gydytojos rankas, nes turbūt pirmą kartą savo gydymo kelyje gavau tokius išsamius atsakymus į visus man rūpimus klausimus, ir dar krūvą papildomos informacijos apie naujausias gydymo tendencijas. Be to, gydytoja pasidalino su manimi savo asmeniniu mobiliojo telefono numeriu ir nuoširdžiai pasakė, kad galiu skambinti bet kada, įskaitant savaitgalius. Aš labai vertinu tokį gydytojos atsidavimą darbui, tokį nuoširdų rūpestį pacientais. Kad ir labai nenorėjau, bet iš tikrųjų teko skambinti daktarei ir savaitgaliais, ypač po pirmų chemoterapijos kursų, kai buvo neramu dėl įvairių vaistų sukeliamų šalutinių poveikių. Ir visada daktarė būdavo pasiekiama ir patardavo. Tikiuosi, kad gydytojams yra tinkamai atlyginama už tokį savaitgalinį darbą. Ši gydytoja taip pat labai operatyviai man skyrė visus reikiamus tyrimus, niekur neturėjau ilgai laukti. Tas suteikė didelio pasitikėjimo, kad liga ar gydymas yra kontroliuojamas, kad jei nutiks kokia netikėta situacija - ji bus suvaldyta. Ši gydytoja mano akyse yra tiesiog "super-human" (nerandu tinkamo lietuviško žodžio, bet būtų kaip kažkas iš aukštesnių, nei gamtoj sutinkama, gyvybės formų). Visiškai ja pasitikiu, ši gydytoja ne tik turi puikiausias profesines žinias, didelę patirtį, bet nuoširdžiai linki ir ieško pacientui geriausio sprendimo. Ir galiausiai, būtinai noriu pažymėti, kad ši gydytoja neturi nė menkiausios kruopelytės cinizmo, kuris yra neatsiejamas nuo tokių emociškai sunkių profesijų. Nežinau, ką ji valgo ar geria, ir kaip jai taip pavyksta. Taip pat pastebėjau, kad pas daktarę kiekvieną mielą dieną yra gyva eilė pacientų, suvažiavusių iš visos Lietuvos. Man rodos, kad ji priima 15-25 pacientus KIEKVIENĄ DIENĄ.
Ar įmanoma atlaikyti tokį krūvį, neperdegti? Net baisu pagalvoti, o kas būna, kai gydytojai žmoniškai elementariai suserga ar iškrenta kelioms dienoms? Nors per visą mano gydymo laiką to nebuvo. Gal jie tikrai "antžmogiai", neserga ir nesiskundžia.
Aš linkiu šiai gydytojai kuo geriausios kloties, jei būtų galimybė, išsiųskite ją ilgesnių atostogų, į kokį seminarą Viduržemio jūros pakrantėje ar kitą motyvacinį ar akademinį susibūrimą, kad tik ji neprarastų nuotaikos ir motyvacijos ir dar ilgus metus teiktų savo pacientams ir jų šeimoms tą saugumo jausmą ir viltį pasveikti.
Ir dar noriu paminėti kraują imančią sesutę iš 307 kabineto (nežinau jos vardo), bet man yra tekę ir valandą laukti gyvoje eilėje priduoti kraujo – ji viena aptarnauja minias žmonių per dieną. Labai puiki ir atsakinga seselė, nežinau, kokios joms yra karjeros galimybės, bet manau, kad ji turi reikiamų savybių prisiimti atsakomybę ir už kitus. O dar koks puikus jos humoro jausmas! Aš nors bijau kraujo ir adatų, bet apsilankymo pas šią sesutę visada laukdavau smagiai nusiteikusi. Ir nė karto nebuvo mėlynės ar dūrių pro šalį. Tiesiog saulės spindulys onkologijos koridoriuose. Tokie žmonės labai greitai pritampa bet kur, todėl linkiu sėkmės ją išlaikyti, ji tikrai nušviečia daugelio pacientų apsilankymą NVI.
Vienas dalykas, kurio, bent man, trūko visame gydymo kelyje – tai tarpdisciplininės integracijos, kažkokio vieno tavo "atvejo vadybininko", kuris padėtų susieti skirtingus gydymo etapus, padėtų susigaudyti, suteiktų išsamią informaciją gydymo pradžioje. Kartu kažkiek nuimtų krūvio nuo konkrečių specialistų. Onkologinių ligų gydymas yra labai kompleksinis, o pacientas yra pakankamai paliktas savieigai, nėra jokių grandžių tarp skirtingų gydymo etapų. O ypač jei dėl sveikatos būklės ar atsako į gydymą reikia persvarstyti skirtą gydymo planą, susidaro įspūdis, kad nėra jokios procedūros ar tvarkos. Tikiuosi, kad bus ir Lietuvoje iniciatyvų šia kryptimi, kaip suprantu, tai nėra nauja praktika.
Beje, smagu, kad NVI patalpos yra puikiai sutvarkytos, visur gražu ir jauku. Per kažkurią sodininkystės laidą net girdėjau, kad bus kuriamas sodas klinikų prieigose, kas yra tikrai nuostabu. Pacientams viso to labai reikia, nes gydytojai visuose etapuose akcentuoja, jog gera emocinė būklė stebuklingai lemia geresnius gydymo rezultatus.
Tad kuo nuoširdžiausiai linkiu Jums ir visam NVI kolektyvui, kad NVI sodas kuo greičiau sužydėtų, kad būtų kuo daugiau gražių pasveikimo istorijų.
Sėkmės Jūsų prasminguose darbuose.




Atnaujinta 2021-03-15 13:34