Atgal

Visos viltys – vakcinos nuo COVID-19

   Kov. 22, 2021

Tekstas pasirodė žurnale „Savaitė“ (perpublikuoti galima tik nurodžius šio žurnalo autorystę)

2021 m. kovo 7 d. duomenimis, pasaulyje patvirtinta beveik 118 mln. COVID-19 atvejų ir daugiau nei 2,6 mln. mirčių nuo šios ligos. COVID-19 pandemija jau atsidūrė greta didžiųjų istorijos pandemijų, nors dar nesibaigė ir niekas negali tiksliai įvardyti, kada pasibaigs. Vis dėlto vilties, kaip niekada anksčiau, yra daug: vakcinų – sukurta, jos pasiekia Lietuvą ir kiekvieną savaitę paskiepytų žmonių daugėja.

„Vos prieš 50 metų atrodė, kad infektologų laukia ramūs laikai – suvaldžius labiausiai išplitusias užkrečiamąsias ligas vakcinomis ir kuriant vis stipresnius antibiotikus, ligų mažės, jų gydymas lengvės“, – apie nesenus laikus kalba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Onkologijos ligoninės gydytoja onkologė-chirurgė Leonarda Daujutė Šarakauskienė. 

Nors mokslininkai neatmetė tikimybės, kad gali atsirasti naujų užkrečiamųjų ligų, tuo metu atrodė, jog tokia ateitis – tolima. Tačiau greitai pasipylė naujos infekcijos: vadinamoji legionierių liga, AIDS, Ebolos virusas, sunkus ūminis respiracinis sindromas (SŪRS arba angl. SARS) ir galiausiai COVID-19. Pasirodo, užkrečiamosios ligos niekur nedingo: jos ir toliau kelia grėsmę žmonijai, o esant šių dienų žmonių mobilumui plinta labai greitai. 

„Matydami naujų infekcijų atsiradimą ir plitimą, mokslininkai jau kurį laiką kalbėjo, kad pasaulį gali bet kada ištikti gerokai didesnė pandemija, nei tikimės. Taip ir nutiko – jau daugiau nei metus, sunkiai galėdami patikėti, kas čia vyksta, gyvename su nauju virusu tarp mūsų. Vis dar mokomės, kaip tai daryti, – ieškome geriausių būdų apsaugoti visuomenę, gydyti pacientus ir – svarbiausia – stabdyti viruso plitimą, užkirsti kelią ligai. Be vakcinacijos to nepadarysime, nebus taip, kad atsikelsime vieną rytą ir nebus šio viruso, jis bus išnykęs. Kol daugelis nesame pasiskiepiję, kurį laiką dar turėsime gyventi saugodamiesi ir saugodami vieni kitus“, – pabrėžia gydytoja L. D. Šarakauskienė.

Svarbu siekti kolektyvinio imuniteto

„Masinė vakcinacija yra vienintelis būdas užbaigti Lietuvoje ir visame pasaulyje siaučiančią pandemiją, neigiamai veikiančią tiek ekonomiką, tiek visuomenę, ir grįžti į normalų gyvenimą“, – tvirtina Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcijų kontrolės skyriaus vedėja, gydytoja epidemiologė Violeta Krivickienė. 

Kartais vakcinacija yra pavadinama pabaigos pradžia, turint omenyje, kad pagaliau turime priemonę, leisiančią sustabdyti pandemiją. V. Krivickienė patikslina, kad turėtume kalbėti ne tik apie vakcinaciją, bet ir apie kolektyvinį imunitetą: pandemiją suvaldysime tik tuomet, jei bus paskiepyti dauguma gyventojų. Manoma, kad COVID-19 protrūkio nepavyks sustabdyti tol, kol apie 70 proc. gyventojų nebus apsaugoti (įgiję imunitetą). 

„Oro lašeliniu būdu plintančios infekcijos – labai sunkiai valdomos. Tokia yra ir COVID-19. Juolab kad šią ligą sukeliantis virusas nusėda ir ant aplinkos daiktų. Kol yra užkrato šaltinis, kol virusas turi kur apsigyventi, t. y. nepasiskiepijusių žmonių organizmuose, tol bus susirgimo COVID-19 atvejų ir mirčių nuo jos. Prisiminkime tymus – kol visi noriai ir masiškai skiepijosi nuo šios infekcinės ligos, susirgusiųjų nebuvo ir netgi atrodė, kad viruso nebėra. Iš tikrųjų jis yra, tik neturėjo, kur pasireikšti. Vos tik vakcinacijos nuo tymų apimtys krito, virusas kaipmat iškėlė galvą – prasidėjo protrūkiai daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje. Tas pats principas galioja ir kalbant apie COVID-19 valdymą – kuo daugiau pasiskiepijusių žmonių bus, tuo mažesnes galimybes cirkuliuoti turės virusas. Jei mūsų visuomenės kolektyvinis imunitetas siektų 90 proc., kasdienių naujienų apie COVID-19 nebegirdėtume“, – apie saugios ir atsparios koronavirusui visuomenės kūrimą kalba gydytoja. 

Negalavimai vargina ir pasveikus

Lietuvoje COVID-19 nusinešė jau beveik 3,5 tūkst. gyvybių. Tačiau ir pasveikusieji junta neigiamus padarinius: dalis sirgusiųjų COVID-19 kenčia nuo ilgalaikių komplikacijų, nepriklausomai nuo savo amžiaus. 

„Kai kurie lapkritį ar gruodį sunkia ligos forma sirgę žmonės iki šiol patiria širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, junta silpnumą, po kūną keliaujančius raumenų ir sąnarių skausmus, jiems sunku kvėpuoti, vargina užsitęsęs dusulys. Plaučiuose susidarę randai visą gyvenimą ribos aktyvumą, o susilpnėjusi imuninė sistema gali neapginti nuo kitų infekcijų. Nors, persirgus COVID-19, organizmas gamina antikūnus, galima džiaugtis įgytu imunitetu, daug pacientų nesijaučia sveiki: darbingumas – gerokai sumažėjęs, o prasta savijauta vargina ilgus mėnesius. To net neįmanoma palyginti su savijauta po vakcinacijos. Jei ir pasireiškia kam nors šalutinis poveikis gavus skiepą, jis trunka vos kelias dienas. Tie, kas sirgo sunkia ligos forma, vienareikšmiškai rinktųsi vakciną“, – teigia V. Krivickienė.

Patikimesnis imunitetas – pasiskiepijus

Dažnam kyla klausimas, ar jau žinoma, kiek ilgam sukuriamas imunitetas COVID-19 ir kaip dažnai reikės skiepytis? Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas, Vilniaus universiteto profesorė dr. Sonata Jarmalaitė pabrėžia, kad šiuo metu galime tiksliau įvertinti natūralaus imuniteto, įgyto persirgus COVID-19, trukmę, nes ilgalaikio vakcinų poveikio duomenų dar nėra. Tačiau visi vakcinų gamintojai stebėjo įgyto imuniteto rodiklius vakcinų klinikinių tyrimų metu. 

„Persirgus įgytas imunitetas labai priklauso nuo ligos sunkumo ir sirgusiojo sveikatos būklės. Sirgus sunkia ligos forma, imunitetas išlieka ilgiau, o besimptome forma – gerokai trumpiau. Imuniteto tvarumas vertinamas matuojant koronaviruso SARS-CoV-2 specifinius antikūnus. Daugiau kaip tūkstančio Oksfordo universitetinės ligoninės medikų, kuriems antikūnų testu buvo nustatyti koronaviruso specifiniai antikūnai, tyrimas parodė, kad atsparumas COVID-19 išlieka bent pusę metų. Tačiau yra žinoma, kad imunosupresuoti asmenys, tarp jų – sergantieji autoimuninėmis ligomis ir vėžiu, imunizuojasi trumpiau, todėl turėtų labiau saugotis pakartotinės infekcijos. Ilga skiepų nuo įvairių infekcinių ligų istorija rodo, kad tvaresnis ir patikimesnis imunitetas yra sukuriamas pasiskiepijus. Vakcinų nuo COVID-19 klinikiniai tyrimai ir tolesnis paskiepytų asmenų stebėjimas parodė, kad antikūnai, paskiepijus „Modernos“ vakcina, išlieka bent 4 mėn., ilgesnio „BioNTech & Pfizer“ ir „AstraZenecos“ vakcinų poveikio stebėjimo rezultatų dar laukiame“, – apžvelgia prof. dr. S. Jarmalaitė.

Tyrimai patvirtina „AstraZenecos“ veiksmingumą

Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, šiuo metu yra registruotos ir naudojamos trys vakcinos: „Comirnaty“ (gamintojas – „BioNTech & Pfizer“), „COVID-19 Vaccine Moderna“ (gamintojas – „Moderna“) ir „AstraZeneca“ (gamintojai – Oksfordo universitetas ir „AstraZeneca“). Gydytoja L. D. Šarakauskienė apgailestauja, kad pastaruoju metu interneto svetaines ir socialinius tinklus užplūdo abejonės dėl „AstraZenecos“ vakcinos. „Liūdniausia, jog remiamasi ne moksliniais įrodymais, o tik nuogirdomis, kaip, suleidus vakciną, asmuo jautėsi – kad vargino didelis silpnumas, skaudėjo sąnarius ir kt. Tačiau taip ir turi būti. Tai – natūrali reakcija į skiepą. Paskiepijus mūsų organizme gaminami antikūnai kovai su liga. Nėra geriausios ar blogiausios vakcinos“, – tvirtina pašnekovė. 

Vienas iš prestižiškiausių medicinos žurnalų „Lancet“ neseniai paskelbė tyrimo apie vakcinos „AstraZeneca“ poveikį ir patikimumą rezultatus. „Mokslininkai pakartotinai išnagrinėjo „AstraZenecos“ vakcinos tyrimų rezultatus ir šį kartą pateikė mėnesio vakcinacijos duomenis. Jie patvirtino, kad vakcina yra saugi ir veiksminga, kaip ir buvo teigiama atlikus pirminės fazės tyrimą, – dėsto L. D. Šarakauskienė. – Nesvarbu, kuri vakcina nuo COVID-19 bus prieinamiausia, galite būti tikri, kad ji jus apsaugos nuo hospitalizacijos, sunkios ligos formos. Turime būti dėkingi „AstraZenecos“ tyrėjų komandai, tęsiančiai vakcinos studijas. Gerai yra tai, kad šiai vakcinai transportuoti nereikia ypač žemos temperatūros – tokios, kokia reikalinga „BioNTech & Pfizer“ ir „Modernos“ vakcinoms. Tai – didelis vakcinos pranašumas, leidžiantis ją transportuoti į nuošalesnes, geros infrastruktūros neturinčias vietoves. Kartu turime suprasti, kad vakcina nėra „sidabrinė kulka“. Pandemijai stabdyti ir po vakcinacijos būtinos kaukės, rankų higiena, socialiniai apribojimai.“

Tvirti įrodymai apie vakcinų naudą

Gydytoja epidemiologė V. Krivickienė taip pat teigia, kad visos Lietuvoje naudojamos vakcinos yra saugios ir veiksmingos. „Jos efektyviai apsaugo nuo sunkios COVID-19 formos, o daugumą pasiskiepijusiųjų – apskritai nuo užsikrėtimo šia liga. Visomis trimis vakcinomis jau yra paskiepyti milijonai žmonių visame pasaulyje, įskaitant tokias šalis kaip Jungtinės Amerikos Valstijos ir Jungtinė Karalystė. Ilgalaikio šalutinio poveikio tiek vakcinų nuo COVID-19 klinikinių tyrimų metu, tiek vykdant masinę gyventojų vakcinaciją įvairiose šalyse nebuvo pastebėta“, – atkreipia dėmesį V. Krivickienė. 

Tyrimai rodo, kad gavus jau pirmąją vakcinos nuo COVID-19 dozę smarkiai sumažėja hospitalizavimo rizika. Palyginę paskiepytų ir neskiepytų žmonių grupes Škotijoje, mokslininkai nustatė, kad ketvirtą savaitę po pirmosios skiepų dozės „BioNTech & Pfizer“ ir „AstraZenecos“ vakcinos sumažino hospitalizavimo dėl COVID-19 riziką atitinkamai iki 85 ir 94 proc. Tarp 80 metų ir vyresnių asmenų – vienoje iš didžiausios rizikos grupių – ketvirtą savaitę po skiepijimo tiek „BioNTech & Pfizer“, tiek „AstraZenecos“ vakcina hospitalizacijos rizika sumažėjo 81 proc. Šie Škotijoje gauti rezultatai – labai svarbūs, nes nuo „tikėjimo“ vakcinomis pereiname prie tvirtų įrodymų apie vakcinų naudą. Vis dėlto, kad susiformuotų tvirtas imunitetas, labai svarbu gauti ir antrąją vakcinos dozę.

Reakcijos pasiskiepijus neprilygsta ligai

Kai kuriems žmonėms, paskiepytiems nuo COVID-19, gali pasireikšti trumpalaikis sveikatai nepavojingas šalutinis poveikis, pavyzdžiui, skausmas, paraudimas ir patinimas injekcijos vietoje, galvos, raumenų ir sąnarių skausmas, nuovargis, karščiavimas, šaltkrėtis. Šie simptomai būdingi ir paskiepijus kitomis vakcinomis, pavyzdžiui, nuo gripo. Šalutinis poveikis pasireiškia todėl, kad vakcina sukelia žmogaus organizmo imuninį atsaką. Minėti simptomai byloja, kad žmogaus imuninė sistema mokosi ateityje aptikti ir sunaikinti koronavirusą. Šalutinis poveikis įprastai praeina per 1–2 dienas.

Šiuo metu surinkti statistikos duomenys rodo, kad, paskiepijus „BioNTech & Pfizer“ ar „Modernos“ vakcina, reakcijos būna „piktesnės“ po antrosios dozės. „AstraZenecos“ atveju yra atvirkščiai: pirmoji dozė sukelia didesnę organizmo reakciją, o į antrąją reaguojama silpniau. Prof. dr. S. Jarmalaitės teigimu, vakcinų sukeltos reakcijos kiek skiriasi, bet stipresnis atsakas į vakciną dažniausiai rodo įgyjamą stiprų imunitetą. „Bene ryškiausia tendencija, kad jaunų žmonių organizmas į skiepus reaguoja audringiau. Dera atminti, kad negalavimai gavus skiepą neprilygsta sunkios COVID-19 formos eigai. Nacionaliniame vėžio institute paskiepiję apie tūkstantį vėžiu sergančių pacientų, sunkių šalutinių reiškinių nepastebėjome“, – tvirtina pašnekovė.

Ateityje klausimų kils mažiau

Ar vakcinos sėkmingai veikia ir naujas plintančias viruso atmainas? Pasak prof. dr. S. Jarmalaitės, virusai yra gana paprasta gyvybės forma, kuriai išlikti būtinas šeimininkas, tad evoliuciškai virusai nėra linkę naikinti šeimininko rūšies. „Tiesiog viruso genomas evoliucionuoja taip, kad infekavimo procesas būtų kuo greitesnis. Tai pasakytina ir apie angliškąją B.1.1.7, ir apie afrikinę B.1.351 atmainas. Šiandien labiausiai pakitęs viruso variantas yra B.1.351. Jam būdingi žymūs spyglio baltymo pokyčiai, padedantys greičiau patekti į šeimininko ląsteles“, – apie viruso pokyčius pasakoja profesorė.

Ieškodami atsakymo į klausimą, ar dabartinės vakcinos apsaugo nuo koronaviruso atmainų, vakcinų gamintojai patikrino vakcinuotų asmenų antikūnų efektyvumą. „Štai „Modernos“ tyrimai parodė, kad jos vakcinos suformuoti antikūnai efektyviai veikia angliškąjį variantą, bet 6 kartus silpniau – afrikinę B.1.351 atmainą. Panašius rezultatus pateikia ir „BioNTech & Pfizer“ tyrimas. Tačiau vakcinų gamintojai tvirtina, kad ir silpnesnio vakcinų suformuoto imuniteto pakanka apsaugai nuo sunkios COVID-19 formos ar komplikacijų. Yra žinoma, kad imuninis atsakas – tai ne tik specifiniai antikūnai, bet ir organizmo ląstelių budrumas ir atmintis. Be to, šiuolaikinės iRNR ir DNR vakcinos – gana lengvai modifikuojamos, daugelis vakcinų gamintojų jau galvoja apie tolesnę revakcinaciją modifikuotomis vakcinomis, veikiančiomis naujas viruso atmainas. Juk skiepijamės vadinamosiomis mišriosiomis vakcinomis nuo gripo, matyt, panašiai bus ir su vakcinomis nuo COVID-19. Ateityje periodiškas skiepijimas nuo COVID-19 nebekels baimės ir nereikalingų diskusijų“, – įsitikinusi prof. dr. S. Jarmalaitė.

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo

 




Atnaujinta 2021-03-22 10:30