Atgal

Švęskime ne tik Tėvo dieną, bet ir gyvenimą!

   Bir. 07, 2021

 

Tėvo diena – bene viena šilčiausių ir nuoširdžiausių švenčių. Tačiau tai – tik viena diena per metus. O juk su savo Tėčiais norisi švęsti ne tik šią dieną, bet ir visą gyvenimą. Tačiau kartais mūsų mylimi Tėčiai gyvenimą palieka per anksti. Viena iš priežasčių – prostatos vėžys, kuris ne visada diagnozuojamas laiku.

 Beveik dešimtį metų prostatos vėžiu sergantis Janis Auzinšas puikiai nusiteikęs ir blaiviai priimantis gyvenimo iššūkius. „Kaip ir vieša paslaptis – sergu prostatos vėžiu. Bet per 11 ligos metų iš didelės problemos liko tik nežymios problemėlės. Tad noriu paraginti vyrus nebijoti ir nedelsti, jeigu jaučiate kažką neįprasta. Aš pats iki diagnozės buvau pradėjęs jausti kažką, ko anksčiau nejausdavau, tarsi nemalonų jausmą tarpuvietėje. Pasakysiu tiesiai šviesiai: spermos spalva pakito, po lytinių santykių – kažkoks nemalonus jausmas būdavo. Nekreipdavau dėmesio, – kalbėjo J. Auzinšas. – Šiandien tėvo dienos proga noriu kreiptis į moterišką auditoriją. Jeigu Jūsų vyras neramiai, miega, kelis kartus per naktį keliasi į tualetą, imkite jį po ranka ir veskite pas gydytojus."

Pasak J. Auzinšo, su vėžiu reikia susidraugauti. „Nes jis gyvena mano sąskaita, jeigu aš pats mirsiu, kaip jis tada gyvens? Kuo aš ilgiau gyvenu, tuo jam geriau", – juokiasi Janis Auzinšas.

J. Auzinšas neabejoja, jog jam pasisekė – pateko į Nacionalinį vėžio institutą, kur sutiko puikių savo srities profesionalų. Labai dėkingas Onkologinės radioterapijos skyriaus vedėjui dr. Arvydui Burneckiui, dabar mielai apsilanko Konsultacinėje poliklinikoje pas urologą Saulių Žilį. „Esu vedęs antrą kartą, gyvenu pilnakraujį gyvenimą, auginu bites, ir neatsisakau kalbėti apie šią problemą viešai, nes pats praėjęs paciento kelią noriu padrąsinti vyrus", – pasakė savo pozityvumu užkrečiantis J. Auzinš.

Nors apie ligų prevenciją medikai kalba nuolatos, neretas linkęs į tai numoti ranka: atrodo, nieko nauja nebeišgirstame. Tačiau tiek prostatos vėžys, tiek kitos ligos iš mūsų gyvenimų niekur nedingsta. Visgi, kai kurie žmonės linkę ignoruoti sveikatos problemas. Tai ypač būdinga vyrams, kuriems neretai „nieko neskauda“ ir kurie savo prastą savijautą linkę prieš artimuosius nutylėti. Juk tai neva, silpnumo ženklas… Tačiau kartais būna per vėlu.

„Kai netenkame savo tėvų, gailimės, kad nespėjome su jais pakankamai pabendrauti, pasisemti gyvenimo patirties. Dar skaudžiau, jeigu jų netenkame anksti. Aš tėvo netekau, dar būdamas studentas. Jis mirė vos 49 -erių. Tokių kaip aš, anksti netekusių tėvų, yra daug. Kasmet tradiciškai susirenkame Nacionaliniame vėžio institute, kad tėvams palinkėtume sveikatos ir ilgų gyvenimo metų, artimiesiems primintume apie ankstyvą patikrą ir padėkotume medikams, kurie mūsų vyrais rūpinasi sunkiausiomis minutėmis,“ - patirtimi dalijasi Pagalbos onkologiniams ligoniams pacientams (POLA) prezidentas Paulius Rakštys.

Kad prostatos vėžys – vis dar opi mūsų visuomenės problema, rodo ne tik pavienių žmonių istorijos, bet ir statistika.  „Naujausiais 2015 m Vėžio registro duomenimis Lietuvoje buvo nustatyta beveik 3 tūkst naujų prostatos vėžio atvejų ir tai sudarė trečdalį visų vyrams diagnozuojamų onkologinių susirgimų. 2015 m. nuo šio vėžio mirė virš 500 vyrų ir tai antra pagal dažnumą vyrų mirties priežastis. Nors naujų atvejų skaičius didelis, liga mūsų šalyje gerai kontroliuojama. Reliatyvus 5-erių metų išgyvenamumas susirgus prostatos vėžiu Lietuvoje siekia 97,2 proc. Pasitikrinti prostatos vėžio riziką nėra sudėtinga, tereikia reguliariai atlikti prostatai specifinio antigeno PSA tyrimus. 50–69 m. amžiaus vyrai (o jei šeimoje prostatos vėžiu sirgo tėvas, brolis - nuo 45 metų) šį tyrimą gali atlikti nemokamai kartą per 2 metus. Pasveikinę tėvus, priminkime apie šiuos tyrimus, ir dovanokime džiaugsmą žinoti, kad liga negresia,“ – apie tai, kodėl vyrams verta prevenciškai tikrintis dėl prostatos vėžio pasakoja Nacionalinio vėžio instituto vadovė prof. Sonata Jarmalaitė.

Prostatos vėžio prevencija itin svarbi ir todėl, kad pacientui sergant ankstyva šios ligos stadija, nematyti jokių simptomų. Todėl neapsilankęs pas gydytoją vyras gali nė nenutuokti, kad serga. „Prostatos vėžys dar yra vadinamas „nebyliuoju“, nes šios ankstyvų stadijų ligos simptomai nėra juntami. Prasidėjus prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programai, šios ligos nustatymas ženkliai pagerėjo. Tačiau vertinant įvairią 2020 m. informaciją apie atliktų prostatos biopsijų skaičių bei pirminių pacientų kreipimosi į medikus atvejus galima daryti išvadą, jog šiuo pandeminiu laikotarpiu prostatos vėžio diagnostikos apimtys sumažėjo beveik per pusę. O sumažėjo dėl to, kad pandemijos metu buvo sustabdyta Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa ir vizitai pas bendrosios praktikos gydytojus. Pastaruoju metu pastebima, kad tarp atvykusių konsultuotis pacientų padaugėjo užleistų prostatos vėžio atvejų (t. y. kai liga jau metastazavusi), pasireiškiančių aiškiais simptomais. Diagnostika ženkliai pablogėjo dėl sunkesnio pirminės medicinos grandies teikiamų paslaugų prieinamumo, dėl ankstyvųjų patikros programų nevykdymo,“ - pasakė Nacionalinio vėžio instituto Onkourologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Ulys.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) pastebi, kad sergančiųjų prostatos vėžiu amžius jaunėja. Ankstyvojoje stadijoje ši liga neturi specifinių požymių. Bet būtent diagnozavus ankstyvos stadijos vėžį gydymas ir yra efektyviausias. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad PSA tyrimą kiekvienas, 45 m. sulaukęs vyras atliktų kartą per metus, o sulaukęs 50 m. – 2 kartus per metus.





Atnaujinta 2021-06-07 15:40