Tarptautiniai ekspertai ir Lietuvos plaučių vėžio gydymo specialistai jau dvyliktą kartą dalijosi patirtimi Vilniuje

Sveikindama tarptautinę, jau 12-tą kartą organizuojamą euroregioninę konferenciją, skirtą vienai iš aktualiausių pasaulio onkologijos temų – torakalinės srities piktybinių navikų diagnostikai ir gydymui, sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė pabrėžė, jog tai globalūs ne tik medicinos, bet ir sveikatos politikos klausimai, aktualūs ne tik mūsų regionui, bet ir visoms Europos bei pasaulio šalims.

Plaučių vėžio aktualumą galima apibūdinti keliais skaičiais: Plaučių vėžys su 2,21 mln naujų atvejų užimą antrą vietą tarp dažniausių piktybinių navikų pasaulyje, o tarp mirčių nuo vėžio, jis pirmauja - 1,8 mln mirčių 2020 metais. Lietuvoje plaučių vėžio diagnozuojama po 1500 atvejų kasmet ir 1200 žmonių miršta nuo šios ligos.

Birželio 18 d. Vilniuje susirinkę tarptautiniai ekspertai drauge su Lietuvos specialistais iškėlė drąsų klausimą – Ką mes galime  COVID-19 pandemijos metu? Plaučių vėžio profilaktinės patikros galimybės, epidemiologija, molekulinės biologijos proveržis, diagnostikos ir gydymo inovacijos,  tabako kontrolė – šios ir kitos aktualijos bei problemos buvo aptartos 12-oje Euroregioninėje torakalinės onkologijos konferencijoje. Kaip įprasta dalyvavo tarptautiniai ekspertai – prof. Christian Manegold iš Mannheimo, prof. Robert Pirker iš Vienos, prof. Mauro Papotti iš Turino, prof. Jacek Niklinski iš Baltstogės, prof. Sofia Baka iš Atėnų. Įdomų pranešimą apie plaučių vėžio skryningą perskaitė Yao Zhang iš Šanchajaus, dalyvavo prof. Edvardas Danila (VULSK), prof. Marius Žemaitis (LSMU KK), prof. Sonata Jarmalaitė (NVI).

„Dalijimasis savo patirtimi, klinikinių tyrimų rezultatais, gydymo taktika gydant krūtinės onkologines ligas, yra naudingi Lietuvos ir kitų šalių mokslininkams įvertinant ir įdiegiant į praktiką naujus gydymo metodus. Mokslininkų, klinicistų, sveikatos politikų bendras tikslas – taikant inovatyvų personalizuotą gydymą maksimaliai padėti pacientams, net ir sergantiems pažengusių stadijų plaučių vėžiu. Taip pat privalome panaudoti visus galimus ekonominius svertus vykdydami tabako kontrolę ir siekdami sumažinti tabaką rūkančiųjų žmonių skaičių,“ – sako vienas iš konferencijos organizatorių Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojas klinikai prof. Saulius Cicėnas.

Pasak prof. S. Cicėno, Lietuva smarkiai atsilieka nuo ES šalių. „Mūsų šalyje žemas išgyvenamumo rodiklis. Kiekviena konferencija yra labai reikšminga, kai atvažiuoja ekspertai, kurie dalijasi savo patirtimi. Ypač dabar, pandemijos metu. Taip ir vadinasi konferencija – ką mes galime padaryti pandemijos sąlygomis. Pandemija palietė visą Europą – kalbėjomės, kaip ji paveikė išplitusio vėžio gydymą, lokaliai išplitusio vėžio gydymą. Buvo sudėti pagrindiniai akcentai apie plaučių vėžio paplitimą, prevenciją ir priežastis, apie skryningą, ankstyvą diagnostiką, chirurginį plaučių vėžio gydymą. Labai svarbūs molekuliniai pakitimai, genų pokyčiai, svarbu išsiaiškinti, kaip atsiranda genų pokyčiai. Aptarėme imunoterapijos veiksmingumą, buvo organizuojami seminarai. Buvo jaunųjų mokslininkų pranešimai.

Prof. S. Cicėno nuomone, netikslu būtų sakyti, jog tik ekonominės sąlygos lemia prastesnius gydymo rezultatus Lietuvoje. „Visgi labai vėlai atvyksta pacientai pas gydytoją. Šiuo pandemijos metu labai svarbu susitikti ir diskutuoti gyvai, juk mes nežinome, koks bus rytojus. Plaučių vėžys sunkiai pagydoma liga, mirtingumas nuo šios ligos didelis ir galima sakyti, jog yra didesnis nei mirtingumas nuo krūties ir kolorektalinio vėžio kartu sudėjus. Taigi problema labai aktuali. Ne tik mums Lietuvoje bet ir visame pasaulyje," – pasakė prof. S. Cicėnas.

Į klausimą, kas yra svarbiausia šiandien, pabandė trumpai atsakyti prof. Christian Manegold. „Na, ką gi, pabandykime tokią didelę temą aprėpti keliais sakiniais. Prevencija yra labai svarbi norint išeliminuoti plaučių vėžį kaip ligą. Tai nekelia jokių abejonių. Antras nepaprastai reikšmingas dalykas galėtų būti ankstyva plaučių vėžio diagnostika. Tai reiškia – patikros programa.

Pažengę plaučių vėžio atvejai – vėl visiškai atskira tema. Taip, mes taikome keletą labai efektyvių terapijų plaučių vėžiui gydyti. Tai ir naujoji taikinių terapija, imunoterapija, bet mes vis dar turime pacientų, kuriems jau nebepadeda joks gydymas. Taigi skryningas ir prevencija šiandien yra daug svarbesni, nei gydymas.

Covid-19 metai nepadarė įtakos mūsų rekomenduojamiems gydymo algoritmams, tačiau ji padarė, be abejo, didelę įtaką visam sudėtinio gydymo procesui. Mes nesugebėjome pagal numatytus gydymo planus realizuoti tokių gydymo metodų kaip chirurgija, spindulinė terapija. Aišku, buvo sutrikdytas ir medikamentinis gydymas. Sutriko paprasčiausia logistika – pacientai nebegalėjo atvykti į gydymo įstaigas, pakito santykiai tarp gydytojų ir slaugos personalo. Visi susikoncentravo ir dar dabar tebėra susikoncentravę į COVID-19 pandemijos keliamas grėsmes. Pačios infekcijos pavojus onkologiniams pacientams ir ypač plaučių vėžiu sergantiems yra didžiulis.  Štai būtent tokiame mūsų realybės kontekste tokios konferencijos kaip ši, yra labai svarbu.“