Atgal

Mokslo ir žinių dienos proga – šventinė rytinė konferencija su garbiais svečiais

   Rug. 31, 2021

Rugsėjo 1-osios išvakarėse Nacionaliniame vėžio institute paminėta Mokslo ir žinių diena. Po pusantrų metų pandemijos pertraukos NVI prof. Kazimiero Pelčaro salėje vėl surengta rytinė konferencija. Į šventinę konferenciją susirinko ne tik NVI darbuotojai, bet ir garbūs svečiai: Mokslo ir žinių dienos proga NVI darbuotojus sveikino Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas, LR Seimo narė Vilija Targamadzė, Vilniaus universiteto senato narys Česlav Okinčic.

Šventinė konferencija buvo skirta NVI misijai. „Šį mūsų renginį skyrėme diskusijai apie misijas. Misija yra pagrindinis įstaigos tikslas, siekinys, žmogui, ko gero, pašaukimas, jo gyvenimo, būties įprasminimo būdas. Jaučiu, kad misiją turi ir vėžys. Jis yra ne tik rykštė, sukelianti vieną didžiausių mirtingumų. Jis yra ir mūsų mokytojas. Progreso variklis, daugelio atradimų stimuliatorius, mūsų susitelkimo jėga,“ – kalbėjo rytinę konferenciją atidariusi Nacionalinio vėžio instituto vadovė prof. Sonata Jarmalaitė.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys savo sveikinimo kalboje pabrėžė, kad gydymo ir mokslo įstaigos misija pirmiausia turi tarnauti žmogaus gerovei. „Kiekviena gera misija prasideda nuo pasisveikinimo – nuo to žmogiško „labas rytas“. Man yra tekę girdėti posakį, kad nežinojimas yra pavojingas. Bet žinios be atsakomybės yra dar pavojingesnės. Manau, kad tas posakis yra teisingas: juk atsakomybė kaip vertybė, yra kaip niekur kitur aktualus, ten, kur kalbame apie žmogaus sveikatą, gerovę, ir, žinoma, pagarbą žmogui. Nes žinios be pagarbos žmogui gali tapti galios, manipuliavimo ir dominavimo įrankiu. Nacionalinis vėžio institutas yra ta vieta, kur mokslas ir paprasta nuoga ligoninės kasdienybė eina greta, persipina ir vienas kitą papildo. Yra nelengvas uždavinys kaip pasiekti, kad vartotojiška, egoistiška, dažnai neracionali iš prigimties visuomenė sutartų, kad rezultatai turi būti skirti žmogui ir visuomenės gerovei kurti ir palaikyti,“ – kalbėjo Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

NVI darbuotojus sveikinęs Vilniaus universiteto senato narys Česlav Okinčic savo kalboje pabrėžė NVI, kaip savarankiškos įstaigos svarbą: „Šiandien mūsų dilemos nėra sutelktos vien tik į pandemijos problemas. Atsiranda įvairių idėjų sisteminiams ir struktūriniams mūsų Instituto pokyčiams atlikti. Reikia apsvarstyti visus konstruktyvius pasiūlymus, tačiau juos įgyvendinant negalima pamiršti būtinybės išsaugoti Nacionalinio vėžio instituto nepriklausomumą. Šis poreikis kyla iš Instituto akademinio pobūdžio ir su juo susijusios konstitucinės pareigos gerbti akademinę autonomiją. Būtent dėl savo nepriklausomumo Institutas gali didžiuotis tokiais puikiais pasiekimais, jis yra vienintelis onkologijos centras Baltijos šalyse, akredituotas Europos vėžio institutų organizacijos. Jo nepriklausomumas taip pat garantuoja dar glaudesnę integraciją į visos Europos onkologines ligas tiriančių ir gydančių įstaigų tinklą, o tai užtikrina, kad Lietuvos gyventojai kiekvieną dieną gaus vis geresnės kokybės gydymo paslaugas.“ – savo kalboje akcentavo Vilniaus universiteto senato narys Česlav Okinčic.

LR Seimo narė Vilija Targamadzė priminė visiems šia proga, jog visi gauname kiekvieną rytą kreditą valandų, minučių ir sekundžių. „Bet kaip mes įprasminame, kaip sugebame jomis pasinaudoti, priklauso nuo mūsų. Taip ir kiekviena institucija gauna kreditą. Jūsų institutas išlaikė laiko išbandymą, eina dinamiškai į priekį ir atlieka labai stiprius ir prasmingus darbus. Mes, skirtingų sričių mokslininkai turime skirtingas paskirtis. Jas atlikti reikalinga santalka. Tikiu, jog išliksite ta stipri insititucija, judanti dinamiškai į priekį ir linkiu jums entuziazmo, optimizmo ir visokeriopos sėkmės,“ –  kalbėjo Vilija Targamadzė.

ŠMSM viceministras Gintautas Jakštas prisiminė ir pandemijos pamokas, ypatingai iškėlusias mokslo reišmę, kai dėl sukurtų vakcinų kasdien skaičiuojame tūkstančius išgelbėtų gyvybių. „Kiekvienoje šeimoje pajuntame mokslo reikšmę asmeniškai, kai susiduriame su NVI misija konkrečiai. Misija vėžys buvo iki pandemijos, bus ir po jos. Mirčių, kaip matome, nuo vėžio yra ženkliai daugiau, nei nuo COVIDo. Instituto misija yra tokia didelė, jog nei vienas Institutas, nei viena Europa negali išsapręsti. Todėl labai didžiuojamės Nacionaliniu vėžio institutu, kuris yra įsitraukęs į Europos vėžio institutų organizaciją ir kartu siekia įgyvendinti šią sudėtingą misiją“, – pasakė G. Jakštas.

Visus NVI darbuotojus pasveikino NVI darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Regina Jarošienė, Mokslo tarybos pirmininkė Giedrė Smailytė.

Po šventinės rytinės konferencijos NVI darbuotojai dalyvavo diskusijoje „NVI misija“, kurią moderavo prof. Kęstutis Sužiedėlis, o tuo tarpu svečiai apsilankė NVI klinikiniuose skyriuose. Chemoterapijos su dienos stacionaru skyriaus vedėja doc. dr. Birutė Brasiūnienė parodė ir paiškino pagal šių dienų paciento poreikius ir pažangių užsienio vėžio centrų pavyzdžius organizuojamą skyriaus darbą. Vedėja paaiškino, kaip veikia automatinė srautų reguliavimo sistema, kiek dėmesio skiriama kiekvienam pacientui teikiant individualizuotos medicnos paslaugas pradedant optimalaus gydymo planavimu baigiant jo realizavimu komfortiškuose, chemoterapijos paslaugai specialiai pritaikytuose foteliuose, naudojant užuolaidines širmas pageidaujantiems privatumo ar šaldomuosius šalmus išsaugant plaukus. Vedėja pasidžiaugė beveik 50 specialistų kolektyvo darniu darbu bei pacientų išreiškiama nuomone įvairiose apklausose, kur aukščiausiu balu įvertinamas skyriaus darbas.

Pažintį su NVI klinikiniais padaliniais garbingi svečiai tęsė Išorinės spindulinės terapijos skyriuje. Lydėdama svečius į vieną iš keturių šiuolaikinių linijinių greitintuvų gydytoja onkologė radioterapeutė, laikinai einanti NVI Išorinės spindulinės terapijos skyriaus vedėjos pareigas Asta Žilevičienė paaiškino, kokias spindulinės terapijos metodikas taiko NVI. „Didelė patirtis sukaupta taikant brachiterapiją – spindulinės terapijos gydymo metodą, kai jonizuojančios spinduliuotės šaltinis yra priartinamas prie pat piktybinio naviko arba įterpiamas į jį. Na, o šiuolaikinė išorinės spindulinės terapijos įranga leidžia maksimaliai tiksliai realizuoti spindulių dozę į naviką. Taikome trijų dimensijų konforminę, moduliuoto intensyvumo spindulinę terapiją, vaizdais valdomą rotacinę-arkinę ir elektronų terapiją, įdiegta spindulinė terapija su kvėpavimo kontrole ir kūno paviršiaus nuskaitymo sistema. Taip apsaugome greta esančius organus, mažėja komplikacijų, procedūra trunka trumpiau. Gali būti skiriama radiochirurgija ir frakcionuota stereotaksinė radioterapija, kurios galimybės labai plačios,“ – aiškino A. Žilevičienė.

Su Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriuje atliekama piktybinių navikų radiologine diagnostika ir intervencinės radiologijos galimybėmis svečius supažindino skyriaus vedėja dr. Jurgita Ušinksienė, šalčiu ir karščiu atliekamos abliacijos metodų pritaikymą ir jų privalumus, ypač, kai nelieka jokios kitos gydymo alternatyvos, aiškino dr. Mantas Trakymas. Įspūdį padarė pristatytos galimybės virtualiai atlikti kolonoskopiją, kitos intervencinės radiologijos procedūros. Dr. Rūta Briedienė pristatė Krūtų ligų diagnostikos centro darbo principus, mamografinį bei echoskopinį pacienčių ištyrimą.  

Eidama šviesiais NVI klinikų koridoriais, apžiūrėjusi įspūdinga medicinine technika apsiginklavusius diagnostinius ir terapinius skyrius, Seimo narė Vilija Targamadzė pasakė, jog puikiai prisimenanti Onkologijos instituto patalpas Polocko gatvėje. „Taip, tai akivaizdus medicinos mokslo ir praktikos progresas, įvykęs per kelis dešimtmečius. Ir svarbiausia, jog visi klinicistai ir mokslininkai dirba sutartinai vienoje įstaigoje vardan onkologinio paciento,“ – pasakė Seimo narė.

 





Atnaujinta 2021-08-31 14:55