Išvykoje į Šalčios kraštą susipažinta su jo istorija, kultūra ir atsiveriančiomis galimybėmis iniciatyviems žmonėms

„Kvapų, spalvų ir garsų įtaka emocinei sveikatai“ – edukacinio šeštadienio, skirto NVI slaugytojoms, tikslas buvo įvykdytas su kaupu. Trisdešimties žmonių grupė aplankė ir susipažino su nematytu Lietuvos kraštu, jo istorija ir dvarų palikimu, mielais čia gyvenančiais žmonėmis. Šis kraštas nuo sostinės nutolęs maždaug 30 km.

Pažintis su Šalčios kraštu ir „Levandų uostu“ prasidėjo nuo įspūdingos Turgelių bažnyčios ir pažinties su gide Aurelija. Užbėgant į priekį galima būtų geros valios ambasadorių titulą Šalčininkų rajone siūlyti Aurelijai ir Danui Arlauskams, „Levandų ūkio“ šeimininkams, prieš 12 metų persikėlusiems iš sostinės į Buikų kaimą, čia įkūrusiems šeimos verslą ir nenuilstamai puoselėjantiems krašto istoriją, kultūrą, bendruomeniškumą bei čia gyvenančių žmonių savivertę.

„Krašto ambasadoriai ir yra šio krašto žmonės. Be savo mielų pagalbininkių – Alinos iš Anos Krepštul muziejaus, pani Helenos iš Tabariškių bažnyčios, sesers Ninos, būtų sudėtinga perduoti šio krašto dvasią, atverti iš senųjų dvarų paveldėtas tradicijas“, – sako Aurelija.

 Garsiosios neįgalios tautodailininkės Anos Krepštul sesers marti Alina svečius pasitiko plačia šypsena ir kalbėdama sklandžia lietuvių kalba nuoširdžiai aprodė didelę muziejaus ekspoziciją, skirtą įžymios giminaitės gyvenimui ir kūrybai.

Užeiti į 250 metų senumo medinę Tabariškių bažnytėlę, nekantriai laukiančią mokslinių tyrinėjimų ir rekonstrukcijos, pakvietė pani Helena. Ji noriai pademonstravo, kaip keičiasi bažnytinių švenčių išvakarėse didžiojo altoriaus paveikslas, pasakė, jog slapčiausi norai išsipildys, jeigu pridėsime rankas ant čia kunigavusiam Mykolui Sopočkai skirto bareljefo.

Įtaigioji gidė Aurelija ekskursijos dalyvius virtualiai nukėlė į XVIII a.  Paulavos Respubliką – jau matėme tas įstiklintas paleistų baudžiauninkų trobas, pritarėme jos konstitucijai, kėlėme rankas už tą patį kandidatą į Paulavos respublikos prezidentus – Povilą (Paulių) Ksaverą Bžostovskį, Europos mastu garsėjusios Respublikos įkūrėją.

Mikniškių stačiatikių bendruomenėje susižavėję klausėmės sesers Ninos "be pykčio" pasakojimo, kaip pavyko per 100 metų prie visų valdžių, režimų ir karų išlikti šiai uždarai bendruomenei buvusio dvaro valdose. O kur dar atgimęs šių dienų Jašiūnų dvaras, kuriame galima  ne tik pavalgyti, bet ir pasigrožėti sutvarkytu senu dvaro parku, kviečiančiu į prašmatniai malonų pavėsį.

Na, ir dienos pabaigai – viešnagė "Levandų uoste“, kvapų ir spalvų testavimas, įdomus pokalbis su uosto kapitonu apie natūralių gamtinių medžiagų įtaką sveikatai ir jų panaudojimą pramoniniu būdu gaminamuose kosmetikos produktuose. „Levandų uosto“ šeimininkai neslėpė ir savo problemų, ir  ateities planų.

Tą vakarą klausėmės ir poezijos – su aktore Birute Mar, galėjome pasilabinti ir šnektelėti prieš pat spektaklį... Ar galėtume pasvajoti apie tokią privilegiją kitame teatre?...

Aptariant šeštadienio išvyką viena kolegė pirmadienį pasakė: "Net ir dabar nesusivokiu, kokioje šalyje mes lankėmės užvakar! Fantastika!"