Atgal

Po sėkmingos tarptautinės Odos vėžio ir melanomos konferencijos: pasak doc. dr. Birutės Brasiūnienės, svarbu dalytis gerąja patirtimi

   Geg. 24, 2023

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) surengta ketvirtoji tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija apie odos vėžio ir melanomos diagnostikos bei gydymo naujienas buvo skirta visiems šalies gydytojams praktikams. Ir nors melanoma laikoma viena agresyviausių, o odos vėžys viena iš dažniausių vėžio lokalizacijų šiandienė gydymo metodika teikia didelių vilčių. Žiniomis ir gerąja patirtimi konferencijoje dalijosi ne tik mūsų šalies gydytojai, bet ir svečiai iš užsienio šalių.

Svarbu dalintis patirtimi

„Naujos gydymo metodikos kasmet tikrai nėra diegiamos į klinikinę praktiką, vis dėlto pasikeitimas žiniomis ir patirtimi yra svarbi gydytojų kompetencijų kėlimo dalis kovojant su onkologinėmis ligomis, taigi konferencija skirta ne tik apžvelgti platų problemų ratą, bet ir padiskutuoti tarpusavyje. Sąlyginai siauroje srityje didelių revoliucijų per metus neįvyksta, todėl pakanka organizuoti konferencijas kartą per metus. Sveikintina, kad prisijungia ir svečių iš užsienio. Nors dermatologų šalyje netrūksta, susiduriame su problema, kad pacientai sergantys odos vėžiu, melanoma, ne visada gydosi specializuotose onkologinėse įstaigose. Šių rūšių vėžio gydymas prasideda nuo specializuotais dermatoskopais atliekamos diagnostikos, biopsijos paėmimo. Po to profesionaliai atliekama chirurginė operacija ištiriant artimiausius limfmazgius.  Priklausomai nuo naviko molekulinės charakteristikos skiriamas priešnavikinis medikamentinis gydymas. Visus diagnostikos ir gydymo etapus turi atlikti profesionalūs patyrę specialistai. Tik dirbant multidisciplininei onkologų komandai mes ir mūsų pacientai gali tikėtis gerų gydymo rezultatų bei geros gyvenimo kokybės“, – bendradarbiavimo svarbą, tardamas sveikinimo žodį, akcentavo NVI direktorius dr. Ernestas Janulionis.

Kasmet pasaulyje diagnozuojama apie 132 tūkst. naujų melanomos atvejų. Liga gali ir sugrįžti – toje pačioje arba kitoje odos vietoje, metastazuoti į vidaus organus, o taip pat yra ir didesnė naujos pirminės odos melanomos ar kitokio odos vėžio rizika. Tyrimų duomenimis, per pirmus penkerius metus tikimybė išgirsti, kad jums ir vėl melanoma lygi 2,8 proc., per dešimt metų – 3,6 proc.

„Vėžys yra daugialypis, jį sunku įtarti, diagnozuoti, sunku ir gydyti. Viena iš agresyviausių vėžio formų melanoma turi daugybę veidų, tad puikių lektorių – ne tik iš mūsų šalies, bet ir iš užsienio – dėka turime galimybę dalintis gerąją patirtimi. Kaip ir europiniuose onkologų renginiuose daug dėmesio skyrėme medikamentinei odos melanomos ir kitų odos vėžių terapijai, aptarėme retesnių būklių - gleivinių melanomų gydymo aktualijas. Kalbant konkrečiau apie odos melanomą, išskirčiau šias pagrindines tendencijas – medikamentinis gydymas ankstėja, tai yra jis skiriamas ne tik išplitusios odos melanomos atvejais, bet ir ankstyvesnių stadijų atvejais po operacijos ar prieš operaciją, plečiasi imunoterapijos skyrimas, tiek monoterapija, tiek po kelis vaistus. Buvo pristatyti klinikiniai atvejai, kai sudėtinis odos vėžio gydymas – taikant ir priešnavikinę sisteminę terapiją, duoda duoda ženkliai geresnius rezultatus.  Dėkoju konferencijoje dalyvavusiems kolegoms chemoterapeutams iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų, Klaipėdos universitetinės ligoninės, atvykusių ar prisijungusių nuotoliniu būdu“, – pasakė viena iš konferencijos iniciatorių ir organizatorių NVI Chemoterpaijos skyriaus vedėja gydytoja onkologė chemoterapeutė doc. dr. Birutė Brasiūnienė.

Kreiptis į patyrusius gydytojus

Gydytojai vienbalsiai sutaria: viena svarbiausių sėkmingo odos vėžio ir melanomos gydymo prielaidų – laiku kreiptis į specializuotus gydymo centrus. Būtina, kad melanoma chirurgiškai gydytų savo srities profesionalai. Patirtis rodo, jog praktikos gydant melanomą neturintys specialistai gali pridaryti daugiau žalos negu naudos.

„Pacientai prieš atvykdami pas gydytoją turėtų pasidomėti jo kompetencija: ar jis turi patirties dermatoskopinėje diagnostikoje, piktybinių navikų gydyme. Nors pagal dermatologo normas šie specialistai turėtų tai diagnozuoti, o įtarę vėžį atlikti tam tikrus veiksmus, neretai pasitaiko, kad to nepadaro dėl patirties stygiaus, – atkreipė dėmesį NVI Galvos, kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus vedėja Jolita Gibavičienė. – Pasitaiko ir tokių atvejų, kai pacientas, susidūręs su neigiama patirtimi gydytojo kabinete, tęsia gydymą jau pas kitą specialistą. Tokiais atvejais pradėtas gydymo kelias būna nepabaigtas, kažkur pusiaukelėje lieka savieigai. Naivu tikėtis, kad kitas gydytojas, perėmęs gydymą, padarys stebuklą, todėl pasirinkti specialistą ir tinkamą gydymo taktiką – svarbiausias uždavinys. Kiekvienas gydytojas specializuojasi tam tikroje srityje, todėl svarbu pasidomėti, ar tas, į kurį kreipiatės, turi jūsų atvejui naudingos patirties: skaito pranešimus, dalyvauja konferencijose ir yra tikras savo srities žinovas.“

Be to, netinkamai gydomas odos vėžys gali recidyvuoti, progresuoti, gydymas tada tampa gerokai agresyvesnis ir sudėtingesnis. Tada taikomas priešnavikinis medikamentinis gydymas – taikinių terapija.

Šalinti apgamus ypač atsakingai

Papildomų rūpesčių neretai sukelia lazeriu panaikinti apgamai. Gydymo lazeriu metodika pasirenkama neįvertinus darinio grėsmės, t. y. neatlikus biopsijos.

„Lazeriu panaikinus nepatikusį apgamą jo neištyrus, liga gali metastazuoti. Pacientai pakartotinai į gydymo įstaigas kreipiasi po penkerių ar daugiau metų, deja, jau su metastazėmis. Be to, chirurgijoje galioja specialios taisyklės, kokiu atstumu ir su dariniu papildomai reikalinga pašalinti odos audinio. Kartu tiriami ir artimiausi limfmazgiai, taigi apgamų šalinimas lazeriu gali būti apgaulingas. Žmonės dažnai darinius odoje naikina dėl estetinių dalykų: jiems tiesiog negražu ar kliūva už drabužių. Tačiau pašalinus apgamus nebelieka ir „duomenų“ apie juos, iš jo jau nebepaimsi biopsijos. O pigmentinis navikas laikui bėgant keičiasi, todėl apgamai turėtų būti šalinami tik tuo atveju, jei jie yra įtartini ir iš jų reikia paimti biopsiją arba atsakingai ir kruopščiai išanalizavus riziką. Todėl neretai pasitaiko pacientų jau su melanomos metastazėmis“, – aiškino J.Gibavičienė.

Savistaba nuo jaunų dienų

Konferencijoje didelį dėmesį skyrusi pažengusios bazinių ląstelių karcinomos gydymo aktualijoms aptarti J.Gibavičienė teigė, nors tai yra daugiau vyresnio amžiaus žmonių liga, ją nulemti gali genetika, ultravioletiniai saulės spinduliai. Susirgti šia onkologine liga gali ir jaunesni žmonės. Šiems gydyti ligą sudėtingiau, labiau nukenčia ir išvaizda. Mat neraukšlėtoje odoje matyti atlikti pjūviai. Užkirsti kelią sunkiam gydymui ir jo pasekmėms gali padėti savistaba.

„Didesnė rizika susirgti odos vėžiu šviesiaodžiams, ypač strazdanotiems. Šiems reikėtų labiau atkreipti dėmesį į veido odos vadinamąją H zoną, taip pat vietą prie ausies, nosies sparnelio, prie akies. Jei šiose vietose pamatote negyjančius išopėjimus, reikėtų susirūpinti“, – praktiniais savistabos įgūdžiais dalijosi specialistė.

Anot jos, apsauga nuo saulės, skrybėlė dengianti veidą yra būtina. Vis dėlto nepakanka ir to. Naivu tikėtis, kad kartą per dieną pasitepęs kremu nuo saulės jau esi apsaugotas. Kremas veiksmingas tik trumpą laiką, todėl rekomendacija bendra – tiesiog vengti saulės.

„Mokslo įrodyta, kad dažniausiai veide vėžinių darinių susidaro toje pusėje, kurioje važiuojant automobiliu yra langas. Net ir per jį žmogus gauna kenksmingų saulės spindulių. Mėgstantys ilgus darbus sode, darže turėtų ypač pasisaugoti, nes atvirame lauke yra nuolat gairinami saulės spindulių“, – atkreipė dėmesį J.Gibavičienė.

Pasak jos, onkologinės odos ligos vyresniame amžiuje – pasekmė to, kaip gyvenote jaunystėje, rūpintis savo sveikata svarbu jau tada. Taigi, įdegusi oda ir soliariumai jokiais atvejais nėra sveika.

„Laukiame tų laikų, kada nebe ruda, įdegusi oda visuomenei bus seksuali, o šviesi“, - apie šių dienų grožio standartus, kartais sukeliančius nepageidaujamų padarinių, kalbėjo gydytoja.

Viso kūno odos fotografavimas

LSMU Kauno klinikų gydytoja prof. dr. Skaidra Valiukevičienė aiškino, kad melanoma formuojasi iš pakitusių pigmentinių ląstelių melanocitų. Ji dažnai atsiranda pigmentinio apgamo vietoje. Dviem trečdaliais atvejų būna aiškiai susiformavusi, didėjanti, juodos spalvos, nelygiais kraštais, linkusi kraujuoti pigmentinė dėmė ar mazgas.

„Daugelis žmonių šiuos simptomus žino ir juos laiku pastebi, todėl gerėja ankstyva diagnostika. Tačiau trečdaliu atvejų melanoma būna slaptos eigos, be aiškių požymių, yra ne juodos, bet raudonos, rausvos spalvos ir sunkiai atskiriama nuo gerybinių odos navikų. Šie atvejai specialistams kelia ypač didelį rūpestį. Todėl pastebėjus naują odos darinį, kuris sparčiai didėja, reikia nedelsiant kreiptis į dermatologą“, - aiškino profesorė.

Vis dėlto daugelio tyrimų duomenimis nustatyta, kad pirmiausia pats pacientas pamato ligos požymius, o ne jie nustatomi atliekant radiologinius stebėsenos tyrimus. Didelės rizikos pacientams, kurie turi genetinę melanomas predispoziciją, šeiminę anamnezę, displastinį apgamų sindromą, rekomenduojama atlikti viso kūno odos fotografavimą, kad būtų laiku nustatyta ne tik pirminė, bet ir antrinė melanoma.

Anot jos, nors daugelis melanomos atvejų susiformuoja drabužiais nepridengtoje, nuolat saulėje įdegančioje odoje, trečdalis šio piktybinio naviko atvejų su saulės poveikiu nesusiję, jų atsiradimą lemia paveldimumas. Melanoma gali formuotis delnuose, paduose, plaukuotoje galvos dalyje, nes ten taip pat yra melanocitų. Nustatyta, jog vyrams melanomos dažniau atsiranda ant nugaros, o moterims – ant kojų. Vienodai dažnai jų aptinkama galvos ir rankų odos išoriniuose paviršiuose, kurie veikiami saulės.

Pasitaiko ir akies melanoma

Svarbu žinoti, kad melanoma nėra vien tik odos vėžys. Ši liga gali susiformuoti ir kituose organuose. Jei darinius ant odos galime pastebėti patys ir tada kreiptis į gydytoją, daugelio organų vidaus patys neapžiūrėsime, o melanoma gali būti susiformavusi ir gleivinėje. Rečiau melanoma aptinkama akyje.

Patirtimi gydant akies melanomą dalinosi gydytojas oftalmologas iš Estijos dr. Artur Klett.

„Pagrindinis naviko požymis yra pigmentinio darinio atsiradimas. Melanoma gali atsirasti ir vokų viduje, dažniausiai apatiniame voke. Tada matome pakitimus voko odoje, gali atsirasti netolygi pigmentacija, jis gali paburkti, gali pasireikšti įvairūs voko uždegimai, suplonėti voko oda. O akių junginėje melanomą išduoda pigmentuotas, neskausmingas darinys ant akies obuolio paviršiaus. Dažniausiai tai būna taškinė pigmentacija.

Melanoma gali atsirasti ir akies gyslainėje. Tai aptikti galima profilaktinių tyrimų metu. Ji pasireiškia pablogėjusiu regėjimu, dvejinimusi, plaukiojančiomis drumstimis, blykčiojimais, akipločio pakitimais, pacientai gali jausti skausmą“, – kaip atpažįstama akies melanoma, pasakojo gydytojas.

Gydymo būdas priklauso nuo naviko dydžio, lokacijos, paplitimo, komplikacijų. Taikomas tiek chirurginis gydymo būdas, tiek chemoterapija arba radioterapija. Kai pasitaiko komplikacijų arba gydymas nepadeda, akis  pašalinama, įstatomas protezas.

Vaistų sektoriuje – revoliucinė pažanga

Nors odos vėžys ir melanoma laikomi viena agresyviausių ir dažniausių onkologijoje, šiandienė gydymo metodika teikia daug vilčių. Didelis šuolis per pastaruosius kelis dešimtmečius įvyko vaistų sektoriuje. Klaipėdos universitetinės ligoninės „Klaipėdos ligoninės“ filialo Onkologijos ir radioterapijos klinikos Onkologijos chemoterapijos skyriaus vedėjas Alvydas Česas sakė tai, kas buvo prieš dvidešimt trisdešimt metų šiandien jau praeityje. Vis dėlto kita medalio pusė – smarkiai augantys melanomos skaičiai pasaulyje.

„Amerikoje melanoma pagal diagnozuotų atvejų skaičių visų onkologinių ligų lentelėje šiandien užima apie trečią-penktą vietą. Prognozuojama, kad iki 2035 metų melanoma taps vyraujanti patologija tarp visų onkologinių ligų ir užims pirmą-antrą vietą. Netruksime sulaukti ir Europoje panašių rezultatų“, – apie ligos paplitimo tendencijas kalbėjo A.Česas.

Nors naviką ir pavyksta pašalinti laiku, atsiranda didelė tikimybė, kad šis atsinaujins kitoje vietoje. Tačiau tendencija ir tokia, kad šiandien tiems, kuriems liga nustatyta ir išoperuota, galima užbėgti už akių ligos progresavimui ir atsinaujinimui.

„Trečioje ligos stadijoje vartojant įprastinius vaistus apie penkiasdešimt procentų pacientų liga neatsinaujina. Jei atsinaujina, remisijos laikas gerokai pailgėja. Pasirinkti galima ir taikinių terapiją, imunoterapinį gydymą – tai gali pacientų išgyvenamumą padidinti maksimaliai. Šiandien kalbėdami apie medikamentinį gydymą net ir metastazavus ligai turime aukštus išgyvenamumo rodiklius. Žmonės, kuriems diagnozuota metastazavusi melanoma, anksčiau, taikant gydymą, chemoterapiją, išgyvendavo iki pusės metų, dabar gyvena dešimt metų ir ilgiau. Pasitaiko, kad pacientus laikome net ir pasveikusiais – melanomos neberandame“, – pasakojo A.Česas.

Nors šiandien pažangiausias gydymas nėra kompensuojamas visų stadijų vėžinėms ligoms gydyti, viliamasi, jog neilgai trukus jis bus kompensuojamas visiems pacientams, kuriems vaistas padėtų susidoroti su liga.

„Vaistų efektyvumas yra toks, kad galime drąsiai sakyti, jog tie pinigai, kuriuos valstybė išleidžia kompensacijai, sugrįš, nes pusė tokių pacientų pasveiksta ir liga nebeatsinaujina. Metus pasigydęs pacientas turi šansą sugrįžti į darbą, dirbti, užsidirbti ir mokėti valstybei mokesčius“, – apie vaisto atsiperkamumą kalbėjo A.Česas.

Svarbu valdyti šalutinius poveikius

Kalbėdamas apie aukštus medikamentinio gydymo rezultatus A.Česas atkreipė dėmesį ir į tai, kad turime įvertinti rizikos ir naudos santykį. Reikėtų gerai apsvarstyti, ar vyresnio amžiaus pacientui, turinčiam daug gretutinių ligų, gydymas medikamentais būtų geriausia išeitis. Šalutinis vaistų poveikis gali sukelti kitų sveikatos padarinių.

„Šalutinius poveikius jau išmokome valdyti. Tai dažnai nepasitaiko. Skaičiuojame, kad apie 10-14 proc. pacientų turime nutraukti gydymą ir jo nebetęsti. Gerai valdydami taikinių terapijos šalutinį poveikį gydymą nutraukti turime vos aštuoniems procentams pacientų. Čia reikalinga ir specialistų patirtis, ir gebėjimai. O nauda – didžiulė“, – geromis naujienomis dalijosi gydytojas onkologas.

Anot jo, tyrimai parodė, kad gyvenimo kokybė taikant placebo ir imunoterapiją gydymo eigoje lieka praktiškai tokia pati.. Pacientai išlieka fiziškai aktyvūs, tęsia seksualinį gyvenimą, nejaučia apetito stokos, nuovargio, neblogėja ir estetinė išvaizda.

„Tai, kad tarp pacientų, kurie vartoja placebą, ir tų, kuriems skiriamas vaistas, nėra jokio skirtumo, parodo, jog vaistas yra saugus. Tiesa, jį skirti turi tie specialistai, kurie geba valdyti šalutinius medikamento poveikius“, – pabrėžė A.Česas.

Ateities perspektyva

Patirtimi su mūsų šalies gydytojais konferencijoje dalijosi gydytojas prof. Piotr Rutkowski iš Lenkijos nacionalinio M.Sklodowska-Curie onkologijos tyrimo instituto. Specialistas atkreipė dėmesį, kad melanomos situacija Vakarų Europoje tokia pati kaip ir Amerikoje – matoma tendencija, jog šios onkologinės ligos atvejų sparčiai daugėja. Sergant trečios stadijos odos melanoma, penkerius metus be ligos atsinaujinimo išgyvena 40-78 proc. pacientų, dešimt metų – 24-68 proc.

Sergant ketvirtos stadijos odos melanoma, penkerius metus išgyvena 9-28 proc. pacientų. Išgyvenamumo prognozė geresnė, jei metastazės išplito tik odoje arba tolimuosiuose limfmazgiuose, o ne vidaus organuose. NVI gydytojas onkologas chemoterapeutas dr. Vincas Urbonas atkreipė dėmesį, jog situacija Lietuvoje nesiskiria nuo Vakarų šalių.  

 

 Pagal "Lietuvos sveikatą"





Atnaujinta 2023-05-26 07:59