Diskutavo endoskopuotojai ir pilvo chirurgai: kur riba tarp endoskopijos ir chirurgijos gydant storosios žarnos vėžį

Sausio 26 d. įvykusi konferencija „Storosios žarnos vėžio gydymo iššūkiai: endoskopija vs chirurgija – kur riba?“ sulaukė didelio specialistų susidomėjimo: savo klinikine patirtimi dalijosi NVI endoskopuotojai ir pilvo chirurgai, aptartos patikros programos naujienos, robotinės chirurgijos patirtys mūsų šalyje, dalyvavo didžiųjų Lietuvos gydymo įstaigų gydytojai.

„Nacionalinio vėžio instituto, Lietuvos onkologų draugijos, Lietuvos endoskopuotojų draugijos bei „Lietuvos gydytojo žurnalo“ suorganizuota konferencija kaip tik ir atspindi šiuolaikinę sveikatos paslaugų tendenciją  link minimaliai invazyvios chirurgijos. Greta laparoskopinės, robotinės chirurgijos vis daugiau svarbos įgauna ir endoskopinė pagalba pacientams. Endoskopija tampa ne tik diagnostikos, bet ir gydymo sritimi. Labai įdomi konferencijos tema – kur riba tarp endoskopinio ir chirurginio gydymo? Tai labai aktualu ir  mūsų pacientams“, –  pasakė atidarydamas konferenciją NVI direktoriaus pavaduotojas klinikai dr. Marius Kinčius.

Pasak dr. M. Kinčiaus, kitas konferencijos išskirtinumas tai, jog pusė jos dalyvių – slaugytojos, kurių vaidmuo gydymo komandoje nepaprastai reikšmingas. Jų darbo aktualijoms organizuota speciali sesija. „Slaugytoja yra svarbus bendros medikų komandos narys, ji atsakinga už įrangos priežiūrą, kolostomų priežiūrą. Noriu pabrėžti, jog dažnai gydytojai nepastebi, kokią įtaką gydymo etapų rezultatams turi slaugytojų profesionalus bendravimas su pacientu, suteikiant jam daugiau informacijos, palaikant emociškai“, – pabrėžė dr. M. Kinčius.

„Mūsų įstaigoje, po vienu stogu pacientas nueina visą kelią nuo diagnostikos iki pačių sudėtingiausių gydymo taktikų.  Viską, kas įmanoma, atliekame endoskopiškai. Pacientas, kuris atvyksta pagal patikros programą arba kuriam diagnozuotas storosios žarnos navikas, gauna aukščiausios  kokybės diagnostinę paslaugą, kurios metu gali būti šalinamos ikivėžinės būklės bei ankstyvas vėžys. Jeigu to atlikti negalime, atliekama laparoskopija, jeigu ji negalima, atliekama chirurginė operacija. Jeigu reikia, pacientui skiriamas medikamentinis sisteminis gydymas“, – sako gydytoja gastroentorologė Inga Kildušienė.

Pirmojoje konferencijos dalyje, kurią moderavo Lietuvos endoskopuotojų draugijos pirmininkas dr. Dalius Petrauskas  ir gydytoja  Inga Kildušienė dalyviai stebėjo gyvą transliaciją iš Endoskopinių tyrimų poskyrio – endoskopinės submukozinės disekcijos  (ESD) procedūrą tiesiojoje žarnoje („tunelio technika“) atliko gydytojas Aliaksej Piatkevich.

Pranešimą apie ankstyvojo storosios žarnos vėžio ir ikivėžinių pakitimų diagnostikos ypatumus skaitė gydytoja Agnė Misenkienė, diagnostinę kolonoskopiją gyvai demonstravo gydytoja  Lina Praleikienė.

Klinikine patirtimi atliekant ESD storojoje žarnoje dalijosi gydytoja Inga Kildušienė, gydytojas Romualdas Maskelis.

„Konferencija sulaukė didelio susidomėjimo – 300 dalyvių, dvi paralelinės sesijos. Antrojoje sesijoje, kurią moderavome drauge su prof. Tomu Poškumi, aptarėme ankstyvosios storosios žarnos vėžio patikros koordinavimo aktualijas, kalbėjome apie robotinę chirurgiją, pristatinėjo savo pranešimus chirurgai, turėjome svečių iš visų didžiųjų ligoninių – Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio. Net ir paskutinius pranešimus klausėsi daugiau nei 100 dalyvių“, – pasakė doc. dr. Audrius Dulskas.

Robotinės chirurgijos patirtimi šalinant storosios žarnos navikus pasidalijo didžiausią patirtį šioje srityje Lietuvoje sukaupęs prof. Narimantas E. Samalavičius iš Klaipėdos universitetinės ligoninės.

Naudingą ir prasmingą pranešimą apie komplikacijų poveikį gydytojui ir pacientui perskaitė psichologė Sandra Birbilaitė. Didelio susidomėjimo sulaukė teisininko Andrej Rudanov pranešimas apie teisinį komplikacijų aspektą.

Konferencijoje galėjo dalyvauti: visų profesinių kvalifikacijų medicinos gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojai, biomedicinos technologai, radiologijos technologai, masažuotojai, kineziterapeutai, medicinos psichologai, dietistai, medicinos fizikai, medicinos biologai, medicinos genetikai, socialiniai darbuotojai, visuomenės sveikatos specialistai ir slaugytojo padėjėjai.

Apie storosios žarnos vėžį

(iš rengiamo žurnalistės Danutės Jonušienės straipsnio)

Vienam žmogui iš dvidešimties kada nors gyvenime bus pasakyta: „Jums yra storosios žarnos vėžys“. Ši pasaulinė tendencija neaplenkia ir Lietuvos.

Storosios žarnos vėžys yra viena dažniausių ir pavojingiausių onkologinių ligų šalyje. Kasmet registruojama daugiau nei 1500 naujų atvejų, ši liga nusineša apie 1000 gyvybių.  Tokie praradimai yra dideli, nes miršta dažniausiai darbingo amžiaus žmonės.

Storosios žarnos vėžys – tai viena onkologinių ligų, kurios įmanoma išvengti.

Specialistų nuomone, nėra kito kelio nustatyti storosios žarnos vėžį be patikros programos tiems žmonėms, kurie serga, bet nieko neįtaria.

Nacionalinis vėžio institutas turi dar vieną gerą naujieną, nes neseniai tapo trečiąja šalyje gydymo įstaiga, kurioje atliekamos robotu asistuojamos operacijos.

Ateityje NVI bus atliekamos robotu asistuojamos ne tik pilvo organų, bet ir urologinio, ginekologinio vėžio operacijos. Tokios operacijos  yra tausojančios paciento organizmą,  padeda greičiau atsigauti ir grįžti į kasdienį gyvenimą, be to, roboto atliekami judesiai yra tikslesni, mažiau komplikacijų ir nepageidaujamų reiškinių.

Storosios žarnos vėžio patikros programa visoje Lietuvoje taikoma nuo 2014 metų, tačiau jos rezultatai nėra džiuginantys,  nes yra pernelyg mažas gyventojų aktyvumas.

Ikipandeminiu laikotarpiu iš tikslinės populiacijos, kuriai priklauso 50-74 metų šalies gyventojai, pasitikrindavo dėl storosios žarnos vėžio apie 60 proc, o pandeminiu laikotarpiu – vos 30 proc.