Apie skiepus onkologine liga sergantiems pacientams

Kodėl reikėtų skiepytis?

Vėžiu sergančių žmonių imuninę sistemą silpnina tiek pats vėžys, tiek jam gydyti naudojamos priemonės. Nusilpusiai imuninei sistemai sunku kovoti su virusais ir bakterijomis, todėl pacientų imlumas infekcinėms ligoms ir jų komplikacijoms padidėjęs.

Skiepai – tai dirbtinis imuninės sistemos supažindinimas su nepavojingu kiekiu negyvų arba nukenksmintų ligų sukėlėjų. Taip apmokyta imuninė sistema lengviau ir greičiau atpažįsta į organizmą patekusius virusus ir bakterijas bei juos sunaikina anksčiau, negu jie sukelia ligą. Tinkamai parinktas skiepijimo laikas bei tinkamos vakcinos žymiai sumažina infekcinių ligų riziką. Netgi tais atvejais, kai ligos išvengti nepavyksta, pasveikstama lengviau ir greičiau, reikšmingai mažesnė būna komplikacijų tikimybė.

Kokios gali būti vakcinos?

Vakcinos gali būti sudarytos iš gyvų arba negyvų mikroorganizmų, arba atskirų mikroorganizmo komponentų.

Gyvos vakcinos – susilpninti, tačiau gyvi mikroorganizmai, kurių dozė vakcinoje negali sukelti ligos. Šios vakcinos sąlygoja stiprų ilgalaikį imuninį atsaką. Vienas iš gyvų vakcinų trūkumų yra tai, kad esant ypač nusilpusiai imuninei sistemai kai kuriais atvejais vakcina gali išprovokuoti ligą.

Negyvos vakcinos – tai vakcinos, kurių sudėtyje nėra gyvų mikroorganizmų. Jas sudaro negyvi (inaktyvuoti) mikroorganizmai. Negyvoms vakcinoms taip pat priskiriamos vakcinos, kurių sudėtyje yra tik atskiri mikroorganizmų komponentai (komponentinės vakcinos), arba inaktyvuoti mikroorganizmųtoksinai (toksoidinės vakcinos). Šios vakcinos yra visiškai saugios, ligos sukelti negali, bet ilgalaikio imuninio atsako suformavimui vakcinos sudėtis papildoma adjuvantais – medžiagomis, sustiprinančiomis vakcinos gebėjimą sukelti imuninį atsaką, bei atliekami papildomi skiepijimai (revakcinacijos).

 


Kada reikėtų skiepytis?

Tinkamiausią skiepijimosi laiką padės nustatyti Jus gydantys gydytojai, atsižvelgęs į Jums paskirtą priešvėžinį gydymą.

Dėmesio! Esant išplitusiai onkologinei ligai, gyvomis vakcinomis skiepytis nerekomenduojama. Esant didelei infekcijos rizikai (protrūkis ar išvyka į padidėjusios infekcinės rizikos šalis), dėl galimybės skiepytis rekomenduojama papildomai pasikonsultuoti su gydytoju infektologu.

 

Gydymo metodas

Gydymosi tarpsnis

Skiepijimo rekomendacijos

  Chemoterapija Aktyvaus gydymo  laikotarpis
  • Pasiskiepyti 2 savaites prieš gydymą.
  • Gydymo metu skiepytis nerekomenduojama. 
  • Išimtis – skiepijimas nuo gripo. Inaktyvuota gripo vakcina galima skiepytis tarp kursų.
  Stebėjimo po gydymo  laikotarpis
  • Praėjus bent 3 mėnesiams po chemoterapinio gydymo galima skiepytis negyvomis vakcinomis, jeigu bendras leukocitų ir jų rūšių kiekis kraujyje atitinka normos ribas.
  • Pirmuosius 6 mėn. po chemoterapijos nerekomenduojama skiepytis gyvomis vakcinomis (tymų, raudonukės, parotito, vėjaraupių, juosiančiosios pūslelinės, rotavirusų, choleros, intranazaline gripo (Europos sąjungos šalyse neregistruota)  ir geltonojo drugio).
  • Praėjus 6 mėnesiams po chemoterapinio gydymo, apribojimų skiepytis gyvomis vakcinomis nėra.
  Biologinė (taikinių) terapija Gydymo ir stebėjimo laikotarpis
  • Apribojimų skiepytis negyvomis  vakcinomis nėra.
  • Praėjus bent 3 mėnesiams po gydymo, galima skiepytis gyvomis vakcinomis, jeigu bendras leukocitų ir jų rūšių kiekis kraujyje atitinka normos ribas.
  Imunoterapija Gydymo ir stebėjimo laikotarpis
  • Skiepytis galima negyvomis ir gyvomis vakcinomis, tačiau žinotina, kad po vakcinacijos galimos stipresnės nepageidaujamos reakcijos į skiepą
  Kraujo onkologinių ligų gydymas monokloniniais antikūnais prieš T ar B limfocitus Aktyvaus gydymo  laikotarpis
  • Rekomenduojama pasiskiepyti 2 savaites prieš gydymą.
  • Gydymo metu skiepytis nerekomenduojama.
  Stebėjimo po aktyvaus gydymo  laikotarpis
  • Skiepytis negyvomis vakcinomis rekomenduojama praėjus 6 mėnesiams nuo paskutinės imuninę sistemą slopinančių vaistų dozės suvartojimo
  • 12 mėn. po gydymo gyvomis vakcinomis.
  • Praėjus 12 mėnesių po gydymo, jeigu bendras leukocitų ir jų rūšių kiekis kraujyje atitinka normos ribas, apribojimų skiepytis gyvomis vakcinomis nėra
  Hormoninis gydymas Gydymo ir stebėjimo laikotarpis
  • Apribojimų skiepytis negyvomis vakcinomis nėra.
  • Praėjus bent 3 mėnesiams po gydymo, galima skiepytis gyvomis vakcinomis, jeigu bendras leukocitų ir jų rūšių kiekis kraujyje atitinka normos ribas.
  Spindulinė terapija Aktyvaus gydymo  laikotarpis
  • Rekomenduojama pasiskiepyti 2 savaites prieš gydymą.
  • Gydymo metu skiepytis nerekomenduojama.
  • Išimtis – skiepijimas nuo gripo.
  Stebėjimo po aktyvaus gydymo laikotarpis
  • Skiepytis negyvomis vakcinomis galima praėjus bent 1 mėnesiui po spindulinio gydymo.
  • Pirmuosius 3 mėn. po spindulinio gydymo nerekomenduojama skiepytis gyvomis vakcinomis.
  • Praėjus 3 mėnesiams po gydymo,  jeigu bendras leukocitų ir jų rūšių kiekis kraujyje atitinka normos ribas, apribojimų skiepytis gyvomis vakcinomis nėra.
Nuo kokių infekcinių ligų rekomenduojama skiepytis?

Lietuvos infektologų draugija kartu su Nacionalinio vėžio instituto specialistais bei Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) Infekcinių ligų centro gydytojais, remdamiesi tarptautinių medicinos organizacijų patirtimi, paruošė suaugusių asmenų, sergančių lėtinėmis ligomis, skiepijimų rekomendacijas. Pagal jas vėžiu sergantiems pacientams rekomenduojamos šios vakcinos:

 

Vakcina

Vakcinavimo schema

Kitos pastabos

  Sezoninė gripo, inaktyvuota (negyva vakcina) Kasmet prieš gripo sezoną Kompensuojama valstybės lėšomis
  Pneumokokinė konjuguota polisacharidinė (PCV13) (negyva vakcina) Vieną kartą Kompensuojama valstybės lėšomis
  Difterijos ir stabligės toksoidų (Td) (negyva vakcina) Pradedant nuo 26 metų amžiaus, kas 10 metų Kompensuojama valstybės lėšomis
  Rekombinantinė virusinio hepatito B (VHB) (negyva vakcina) 3 dozių kursas,
– antra dozė, 
– praėjus 1 mėnesiui nuo pirmosios, ir trečia dozė 
– praėjus 6 mėnesiams nuo pirmosios dozės

Valstybės nekompensuojama.

Prieš skiepijant rekomenduojama atlikti tyrimus dėl buvusio ar esamo kontakto su hepatito B virusu žymenų nustatymo ar įgyto apsauginio imuniteto įvertinimo: HBsAg, anti-HBcor ir anti-HBs. Jei testų rezultatai yra neigiami, skiepytis hepatito B vakcina rekomenduojama pagal nurodytą schemą

  Erkinio encefalito (negyva vakcina) 3 dozių pradinis kursas (tarp 1-os ir 2-os  dozių 1–3 mėn. tarpas, tarp 2-os ir 3-ios dozių – 5–12 mėn. tarpas, priklausomai nuo vakcinos gamintojų). Revakcinacija  kas 3 metai Valstybės nekompensuojama
Kaip apsisaugoti nuo infekcinių ligų, kai skiepytis nerekomenduojama?

Jei gydytojas nerekomenduoja skiepytis, būtina užtikrinti, kad paciento neužkrėstų artimieji. Šeimos nariams rekomenduojama kasmet skiepytis sezonine gripo vakcina ir pasiskiepyti nuo vėjaraupių, tymų, raudonukės bei parotito, jei prieš šių ligų sukėlėjus nėra susiformavęs apsauginis imunitetas.

Kur galite pasiskiepyti?
  • Dėl galimybės ir tinkamo laiko skiepytis būtinai pasitarkite su Jus gydančiu gydytoju onkologu.
  • Dėl skiepijimosi kreipkitės į savo šeimos gydytoją.
  • Dėl platesnės informacijos apie skiepus bei vykstant į egzotinius kraštus kreipkitės į VULSK Infekcinių ligų centro skiepų (imunoprofilaktikos) kabinetą (telefonas: (8 5) 275 2680, vakcinossanta.lt)



Atnaujinta 2020-10-16 08:21


Svarbu žinoti: