Atgal

Doktorantūros studijos

 

Nacionalinis vėžio institutas (NVI) nėra įgijęs teisės vykdyti doktorantūros studijas, tačiau NVI misija yra vykdyti tarptautinio lygio onkologijos šakos mokslinius tyrimus, kurių rezultatai pagerintų onkologinių ligonių gydymo efektyvumą bei sumažintų mirtingumą nuo vėžio, rengti mokslininkus ir aukštos kvalifikacijos specialistus, stiprinti šalies mokslinį potencialą bei konkurencingumą Europos mokslinių tyrimų erdvėje, todėl kitų institucijų doktorantams Nacionalinis vėžio institutas gali būti jų mokslinių tyrimų baze.
Doktorantūra yra trečiosios pakopos studijos, o doktorantai – trečiosios studijų pakopos studentai ir tyrėjai. Doktorantūros paskirtis – rengti mokslininkus, gebančius savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus bei spręsti mokslo problemas. Doktorantūrą baigęs ir mokslo daktaro laipsnį įgijęs asmuo turi būti įgijęs pakankamą kompetenciją pažangiausių tiriamojo darbo, mokslo sričių ir jų sąveikos žinių, specializuotų gebėjimų, metodikų, mokslinių tyrimų ir kitų sričių problemoms spręsti bei turimoms žinioms ar profesinei praktikai plėsti.
Mokslininkai, apsisprendę įgyti tam tikros krypties mokslo daktaro laipsnį, studijuoja institucijoje turinčioje doktorantūros teisę bei vadovaujasi tos institucijos doktorantūros studijų organizavimo dokumentais bei doktorantūros atitinkamos krypties reglamentu, o  mokslinius tyrimus gali vykdyti NVI.
Taip pat yra galimybė mokslo daktaro laipsnį įgyti eksternu – savarankiškai parengus daktaro disertaciją arba pateikus publikuotą mokslinę monografiją bei išlaikius doktorantūros egzaminus atitinkamos krypties doktorantūros teisę turinčioje institucijoje.
Nacionalinįvėžio institutą savo mokslinių tyrimų baze yra pasirinkę įvairių doktorantūros studijų krypčių doktorantai.

Dokumentų formos (pavyzdžiai)

Nacionaliniame vėžio institute disertacijas rengia medicinos, biologijos, biochemijos, ekologijos ir aplinkotyros krypties bei biofizikos krypties doktorantai.


MEDICINOS
  • PROGNOZINIŲ IR PREDIKTYVINIŲ VEIKSNIŲ TYRIMAI GYDANT VIETIŠKAI IŠPLITUSĮ GIMDOS KAKLELIO VĖŽĮ CHEMOTERAPIJOS IR RADIOTERAPIJOS DERINIU (2015–2019)

Doktorantė – Julija Mozūraitienė
Vadovas –dr. Živilė Gudlevičienė
Darbo tikslas – nustatyti genetinius ir molekulinius antioksidacinės sistemos veiksnius, darančius įtaką gimdos kaklelio kancerogenezei, sergančiųjų gimdos kaklelio vėžiu prognozei ir atsakui į gydymą.

  • NESMULKIALASTELINIO PLAUČIŲ VĖŽIO IMUNINĖS MIKROAPLINKOS ANALIZĖ IR JOS SVARBA OPERUOTŲ PACIENTŲ IŠGYVENAMUMUI(2016–2020)

Doktorantas – Jaroslav Bublevič
Vadovas – prof. dr. Saulius Cicėnas
Darbo tikslas – ištirti naviką infiltruojančių limfocitų (TIL) bei imuninės patikros taškų PD-L1 komponento įtaką pacientų operuotų dėl nesmulkialąstelinio plaučių vėžio (NSLPV) išgyvenamumui.

  • IMUNOLOGINIAI ATVIRŲ IR LAPAROSKOPINIŲ PROSTATOS VĖŽIO OPERACIJŲ SKIRTUMAI  (2017–2021)

Doktorantas – Paulius Bosas
Vadovas –prof. dr. Feliksas Jankevičius
Darbo tikslas – įvertinti ligonių, operuotų dėl prostatos vėžio atviru ir laparoskopiniu būdu, imuninės sistemos pokyčius bei jų sąsajas su ligos eliminaciją atspindinčių žymenų (miRNR, metilinta DNR, ARV, PSA) dinamika.

  • VEIKSNIŲ, DARANČIŲ ĮTAKĄ PLAUČIŲ VĖŽIU SERGANČIŲ MOTERŲ GYDYMO VEIKSMINGUMUI, TYRIMAS (2013–2017) (akademinėse atostogos)

Doktorantas – Arnoldas Krasauskas
Vadovas – prof. dr. Saulius Cicėnas, konsultantė – prof. dr. Janina Didžiapetrienė
Darbo tikslas – įvertinti moterų, sergančių IA-IV stadijos nesmulkialąsteliniu plaučių vėžiu, prediktyvinių žymenų svarbą radikalaus sudėtinio chirurginio ir konservatyvaus gydymo veiksmingumui.

BIOCHEMIJOS
  • MIKRO RNR FUNKCIJŲ LĄSTELĖJE ANALIZĖ KAIP MOLEKULINIŲ VĖŽIO ŽYMENŲ PAIEŠKOS ĮRANKIS (2014–2018)

Doktorantė – Julija Fadejeva
Vadovas – prof. dr. Kęsturis Sužiedėlis
Darbo tikslas – nustatyti mikro RNR funkcijas ląstelėje ir įvertinti jas kaip predikcinius vėžio žymenis.

  • VĖŽINIŲ LĄSTELIŲ MIKROAPLINKOS REIKŠMĖS JŲ SAVYBĖMS VYSTYTIS ANALIZĖ (2015–2019)

Doktorantas – Linas Kunigėnas
Vadovas – prof. dr. Kęstutis Sužiedėlis
Darbo tikslas – Ištirti vėžinių ląstelių mikroaplinkos, erdvinėse ląstelių kultūrose, įtakos ląstelių vėžinėms, kamieninėms savybėms ir atsakui į priešvėžinę terapiją

BIOFIZIKOS
  • MEZENCHIMINIŲ IR VĖŽINIŲ KAMIENINIŲ LĄSTELIŲ ATSAKO Į NANODALELIŲ POVEIKĮ TYRIMAI: LĄSTELIŲ TERAPIJOS LINK (2016–2020)

Doktorantė – Dominyka Dapkutė
Vadovas: prof. habil. dr. Ričardas Rotomskis
Darbo tikslas – nustatyti skirtingų ląstelių atsaką į nanodaleles ir ištirti mezenchiminių kamieninių ląstelių pritaikomumą priešvėžinėje ląstelių terapijoje.

  • JONIZUOJANČIOSIOS SPINDULIUOTĖS BIOLOGINIO POVEIKIO SVEIKIEMS AUDINIAMS TYRIMAI (2017–2021)

Doktorantas – Juras Kišonas
Vadovas: prof. habil. dr. Ričardas Rotomskis
Darbo tikslas – pritaikius in vivo konfokalią atspindžio mikroskopiją nustatyti dėl navikų spindulinio ir sudėtinio spindulinio gydymo atsirandančius odos pokyčius ir jų sąsają su individualiu radiojautrumu, odos priežiūra, objektyviais ir subjektyviais odos pažeidimo simptomais.

  • TERANOSTINIŲ NANODALELIŲ PRITAIKYMO GALIMYBIŲ ONKOLOGINIŲ LIGŲ DIAGNOSTIKOJE IR TERAPIJOJE TYRIMAS (2018–2022)

Doktorantė – Greta Jarockytė
Vadovas: prof. habil. dr. Ričardas Rotomskis

  • LIUMINESCUOJANČIŲ NANODARINIŲ SĄVEIKA SU BIOLOGINIAIS OBJEKTAIS BEI JŲ NANOTOKSIŠKUMO TYRIMAI (2019–2023)

Doktorantė – Evelina Voronovič
Vadovas: prof. habil. dr. Ričardas Rotomskis; konsultantas: dr. Vitalijus Karabanovas

  • 3D LĄSTELINIŲ ORGANOIDŲ BIOVAIZDINIMAS PANAUDOJANT TERANOSTINES NANOPLATFORMAS (2019–2023)

Doktorantas – Marijus Plečkaitis
Vadovas: prof. habil. dr. Ričardas Rotomskis; konsultantas: dr. Vitalijus Karabanovas

  • FLUORESCUOJANČIŲ AUKSO NANOKLASTERIŲ, TAIKYTINŲ VĖŽIO DIAGNOSTIKOJE, TYRIMAI (2012–2016) (akademinėse atostogos)

Doktorantė – Akvilė Šlėktaitė
Vadovas – prof. habil.dr. Ričardas Rotomskis
Darbo tikslas – susintetinti ir charakterizuoti fluorescuojančius aukso nanoklasterius, tinkamus kompleksiniam optiniam-rentgeno vaizdinimui, ištirti jų farmakokinetines savybes bei toksiškumą.

  • DAUGIAFUNKCINIŲ NANODARINIŲ VĖŽIO DIAGNOSTIKAI TYRIMAI (2012–2016) (akademinėse atostogos)

Doktorantas – Marius Stašys
Vadovas – prof. habil.dr. R. Rotomskis
Darbo tikslas – daugiafunkciniai nanodarinių navikų diagnostikai tyrimai.

BIOLOGIJOS
  • NAVIKO LĄSTELIŲ MOLEKULINIŲ ŽYMENŲ ANALIZĖ NEINVAZINIŲ/MAŽAI INVAZINIŲ VĖŽIO DIAGNOSTIKOS IR PACIENTO STEBĖJIMO METODŲ KŪRIMUI (2014–2018)

Doktorantė – Deimantė Ūsaitė
Vadovas – prof. dr. Kęstutis Sužiedėlis
Darbo tikslas – molekulinių žymenų skydliaukės folikulinės karcinomai identifikuoti paieška.

  • GENETINIAI IR EPIGENETINIAI MEZENCHIMINIŲ IR VĖŽINIŲ LĄSTELIŲ SĄVEIKŲ TYRIMAI (2014–2018)

Doktorantė – Aistė Skeberdytė
Vadovas – prof. dr. Sonata Jarmalaitė
Darbo tikslas – kamieninų vėžio ląstelių genetinio ir epigenetinio proflio ištyrimas, dalijimosi potencialo įvertinimas bei jo farmakologinis reguliavimas.

  • NEGYVŲ ESCHERICHIA COLI APVALKALŲ REIKŠMĖ EPITELINIO ŠLAPIMO PŪSLĖS VĖŽIO IMUNOTERAPIJOJE (2015–2019)

Doktorantė – Sima Garberytė
Vadovas – dr. Marius Strioga
Darbo tikslas –įvertinti negyvų Escherichia coli apvalkalų kaip potencialiai alternatyvios BCŽ vakcinoms imunoterapinės priemonės šlapimo pūslės vėžio gydymui in vitro ir in vivo eksperimentinių gyvūnų modelyje.

  • IN VITRO DIFERENCIJUOTŲ IR CHEMOTERAPIJOS, RADIOTERAPIJOS AR KRIOABLIACIJOS PAVEIKTO NAVIKO ANTIGENAIS IN VIVO AKTYVINTŲ DENDRITINIŲ LĄSTELIŲ BEI MODULIACIJŲ DNAZĖMIS REIKŠMĖ DIDINANT PRIEŠVĖŽINIŲ VAKCINŲ EFEKTYVUMĄ EKSPERIMENTINIŲ GYVŪNŲ MODELIUOSE(2017–2021)

Doktorantė – Karolina Žilionytė
Vadovas – dr. Vita Pašukonienė
Darbo tikslas –nustatyti, ar in vitro diferencijuotų dendritinių ląstelių aktyvinimas naviko antigenais in vivo, prieš tai chemoterapija, radioterapija ar krioabliacija paveikus naviką ir derinant tokį gydymą su fermentiniu laisvų naviko DNR inaktyvavimu, gali pagerinti vėžio gydymo autologinėmis dendritinių ląstelių vakcinomis efektyvumą.

  • NAVIKINĖS KILMĖS EGZOSOMOMIS AKTYVUOTŲ DENDRITINIŲ LĄSTELIŲ PRIEŠVĖŽINIO EFEKTYVUMO VERTINIMAS IN VITRO IR PELIŲ MODELIUOSE IN VIVO (2017–2021)

Doktorantė – Milda Gritėnaitė
Vadovė – dr. Vita Pašukonienė
Darbo tikslas – įvertinti egzosomomis stimuliuotų dendritinių ląstelių aktyvumą in vitro ir priešvėžinį efektyvumą in vivo pelių modelyje.

  • MOLEKULINIŲ ŽYMENŲ SISTEMA AKTYVIAI STEBIMŲ INKSTŲ NAVIKŲ PROGNOZEI(2017–2021)

Doktorantas – Algirdas Žalimas
Vadovė – prof. dr. Sonata Jarmalaitė
Darbo tikslas – ištirti histologiškai patvirtintų, aktyviai stebimų, mažų (<4 cm dydžio) inkstų navikų genetinį ir epigenetinį profilį ir atrinkti  patikimiausius molekulinius inksto naviko progresavimo žymenis ligos eigos stebėjimui neinvaziniais metodais.

S. Garberytės ir M. Gritėnaitės doktorantūros studijos yra finansuojamos Valstybės lėšomis iš dalies apmokant ES fondų (projektas „Aukštos kvalifikacijos specialistų, atitinkančių valstybės ir visuomenės poreikius, biomedicinos srityje rengimo tobulinimas – BIOMEDOK“ (projekto vykdytojas Vytauto Didžiojo universitetas, projekto vienas iš partnerių Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras).

VISUOMENĖS SVEIKATOS KRYPTIS
  • PRIEŠINĖS LIAUKOS VĖŽIO PATIKROS, PAREMTOS PSA TYRIMU, EFEKTYVUMO ANALIZĖ(2017–2021)

Doktorantas – Aušvydas Patašius
Vadovė – dr. Giedrė Smailytė
Darbo tikslas – įvertinti priešinės liaukos vėžio atrankinės patikros, paremtos PSA tyrimu, efektyvumą, bei patikros programos įtaka epidemiologinės situacijos pokyčiams Lietuvoje.

  • SERGAMUMO ONKOLOGINĖMIS LIGOMIS, MIRTINGUMO NUO JŲ IR SUSIRGUSIŲJŲ IŠGYVENAMUMO NETOLYGUMAI LIETUVOJE (disertacija rengiama eksternu)

Doktorantė – Ieva Vincerževskienė
Vadovė – dr. Giedrė Smailytė
Darbo tikslas – įvertinti socioekonominius sergamumo vėžiu, mirtingumo nuo jo ir išgyvenamumo netolygumus Lietuvoje.

EKOLOGIJOS IR APLINKOTYROS KRYPTIS
  • PUSLAIDININKINIŲ NANODALELIŲ IR SUNKIŲJŲ METALŲ TOKSINIO POVEIKIO ŽUVIMS ONTOGENEZĖJE LYGINAMASIS TYRIMAS (2015–2019)

Doktorantė – Živilė Cibulskaitė
Vadovė – dr. Nijolė Kazlauskienė, konsultantas prof. Ričardas Rotomskis
Darbo tikslas – ištirti puslaidininkinių nanodalelių (kvantinių taškų) toksinį poveikį žuvims ontogenezėje, nustatyti jų patekimo kelius, pasiskirstymą audiniuose ir išsiaiškinti poveikio mechanizmus.




Atnaujinta 2020-05-07 11:57