Genetiniai tyrimai

Paveldimas krūties ir / ar kiaušidžių vėžio sindromas

Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje ir daugelyje Vakarų pasaulio šalių. Bet kuri moteris per gyvenimą turi apie 10 proc. riziką susirgti krūties vėžiu. Kiaušidžių vėžiu moterys serga rečiau – 1,4 proc. rizika, tačiau šis susirgimas labai sunkiai diagnozuojamas ankstyvose stadijose, todėl yra sunkiai pagydomas. Dauguma vėžio atvejų yra sporadiniai (atsitiktiniai), veikiant išoriniams (aplinkos) veiksniams, tačiau 5–10 proc. krūties vėžio ir 15–20 proc. kiaušidžių vėžio atvejų išsivysto dėl paveldėtų genetinių pokyčių (genų mutacijų). Su krūties vėžiu susijusių genų mutacijos padidina riziką sirgti ir kitomis onkologinėmis ligomis – prostatos, kasos vėžio bei melanomos.

BRCA1 ir BRCA2 genai priskiriami didelės vėžio rizikos genų kategorijai, kurių mutacijos padidina riziką susirgti vėžiu daugiau nei 4 kartus, palyginus su bendrąja populiacine rizika. Šie genai saugo organizmą nuo onkogenezės proceso. BRCA1 genas dalyvauja DNR taisymo (reparacijos) procese ir bendro genomo stabilumo kontrolėje, o BRCA2 genas be DNR taisymo (reparacijos) proceso dar dalyvauja DNR pertvarkos (rekombinacijos) procese. Žalingi aplinkos veiksniai (tokie kaip rūkymas, alkoholis, mityba ir kt.) sukelia šių genų mutacijas. Įvykus patogeniniam sekos pokyčiui (mutacijai) bet kuriame iš šių genų, jo DNR apsauginė funkcija sutrinka ir ląstelės įgyja galimybę supiktybėti. Ląstelės ima nevaldomai dalintis, kaupti pažaidas ir taip atsiranda galimybė išsivystyti vėžiniui. Patogeninės BRCA1 ar BRCA2 geno mutacijos nešiotojai yra praėję dalį onkologinės ligos vystymosi kelio, todėl papildomų aplinkos veiksnių reikia mažiau, nei tiems, kurių genų veikla yra normali (1 pav.). BRCA1 ar BRCA2 geno mutacijų nešiotojams onkologinių susirgimų rizika didėja nuo 30 metų.

1 pav. Onkologinės ligos vystymosi schema

BRCA1 geno mutacijos padidina:

  • krūties vėžio riziką (moterims ir vyrams),
  • kiaušidžių vėžio riziką,
  • prostatos vėžio riziką.

BRCA2 geno mutacijos padidina:

  • krūties vėžio riziką (moterims ir vyrams),
  • kiaušidžių vėžio riziką,
  • prostatos vėžio riziką,
  • melanomos riziką,
  • kasos vėžio riziką.

BRCA1 ir BRCA2 genetiniai tyrimai nediagnozuoja onkologinio susirgimo, bet leidžia nustatyti krūties ir kiaušidžių, kitų genetiškai susijusių onkologinių susirgimų riziką. Nustačius patogeninę BRCA1 ar BRCA2 geno mutaciją, pacientas priskiriamas padidintos rizikos grupei, jam sudaromas specialus sveikatos priežiūros planas, siekiant užkirsti kelią onkologinei ligai. Pacientui skiriami kryptingi ir detalūs tyrimai, leidžiantys anksti nustatyti ir pagydyti onkologinę ligą (pav.: mamografija ir / ar krūtų MRT) arba rekomenduojamos profilaktinės organų šalinimo operacijos. Nuo 20 metų kas mėnesį rekomenduojama atlikti reguliarią krūtų savikontrolę (2 pav.) Informacinis filmukas 

                 

2 pav. Krūtų savikontrolės pavyzdys

BRCA1 ir BRCA2 genų patogeninės mutacijos yra paveldimos, gali būti perduodamos iš kartos į kartą. Todėl nustačius patogeninę mutaciją, svarbu atlikti genetinį tyrimą paciento vaikams, kitiems giminaičiams.

Svarbu!!! Anksti sužinojus apie padidintą riziką, įmanoma laiku nustatyti ligą ir pagydyti, išvengiant sunkių komplikacijų, arba reikšmingai sumažinti jos riziką, atlikus profilaktinę operaciją.

Indikacijos gydytojo genetiko konsultacijai.

BRCA1 ir BRCA2 genų tyrimai yra skiriami gydytojo genetiko, kai įtariamas paveldimo krūties ir / ar kiaušidžių vėžio sindromas. Gydytojo genetiko konsultacija ir genetiniai tyrimai yra apmokami valstybinių ligonių kasų, jei pacientas kreipiasi su siuntimu gydytojo genetiko konsultacijai. Siuntimą pacientui gali išduoti šeimos gydytojas ir gydytojas specialistas, vadovaujantis indikacijomis gydytojo genetiko konsultacijai, išvardintomis LR SAM įsakyme Nr. V-1458, 2014-12-31 dienos „Dėl genetikos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo indikacijų ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Gydytojo genetiko konsultacija dėl paveldimo krūties ir / ar kiaušidžių vėžio sindromo būtina, kai nustatoma ši patologija:

  1. krūties karcinoma, diagnozuota ne vyresniam kaip 50 metų asmeniui;
  2. krūties karcinoma, kai gaunami neigiami estrogeno, progesterono ir HER2 receptorių (visų trijų tyrimų) rezultatai (ER, PR, HER2 (-));
  3. medulinė krūties karcinoma;
  4. abipusė (pirminė) krūtų karcinoma;
  5. vyrų krūties karcinoma;
  6. krūties ir kiaušidžių / kiaušintakių / pilvaplėvės / kasos / skrandžio karcinoma / melanoma tai pačiai pacientei;
  7. krūties karcinoma, nustatyta ne mažiau kaip dviem pirmos eilės giminaičiams*;
  8. kiaušidžių / kiaušintakių / pilvaplėvės invazyvi karcinoma;
  9. prostatos karcinoma, nustatyta ne vyresniam kaip 50 metų asmeniui;
  10. kliniškai įtariamas paveldimo krūties ir / ar kiaušidžių vėžio sindromas.

         *pirmos eilės giminaitis – tai paciento tėvas, motina, brolis, sesuo ar vaikas.

BRCA1/2 genų ištyrimas pradedamas nuo sergančiojo šeimos nario, kuris atitinka aukščiau išvardintas indikacijas. Jei paciento šeima atitinka aukščiau išvardintas indikacijas, tačiau nėra galimybės ištirti vėžiu sergančio šeimos nario, gydytojo genetiko konsultacija ir BRCA1/2 genų tyrimai gali būti skiriami sveikam šeimos nariui.

BRCA1/2 genų ištyrimas skirstomas į tris etapus. I eilės tyrimas – tai dažniausių Lietuvoje BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijų ištyrimas. Nenustačius pacientui dažniausių BRCA1/2 genų mutacijų ir esant indikacijoms, pacientui gali būti atliekamas II eilės tyrimas – BRCA1 ir BRCA2 genų naujos kartos sekoskaita. II eilės tyrimas yra priskiriamas brangiųjų genetinių tyrimų grupei ir yra skiriamas gydytojų konsiliumo, vienas iš kurių privalo būti gydytojas genetikas. Nenustačius BRCA1/2 genų mutacijų ir esant indikacijoms, pacientui gali būti atliekamas papildomas (išplėstinis) III eilės tyrimas, kuris skiriamas gydytojų konsiliumo.

 

3 pav. Krūties ir / ar kiaušidžių genų ištyrimo etapai


Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)

1. Kas yra onkogenetiniai tyrimai, kada jie reikalingi?

Onkogenetiniai tyrimai reikalingi ne tik diagnozei nustatyti / patvirtinti, bet ir individualizuotam gydymui parinkti. Naviko genetinė analizė  padeda aptikti pakitimus vėžio genuose, kurie ir nulemia skirtingus ligos progresavimo mechanizmus.. Genetinių tyrimų rezultatai lemia paciento gydymo pasirinkimą, leidžia numatyti ligos eigą ir atsaką į gydymą. Priklausomai nuo genetinio tyrimo atsakymo pacientams skiriamas individualiai parinktas gydymas.

2. Kaip patekti konsultuotis pas gydytoją onkogenetiką?

Norint gauti gydytojo onkogenetiko konsultaciją reikia turėti  bet kurio Jus prižiūrinčio / gydančio gydytojo (šeimos gydytojo ar specialisto) siuntimą ir užsiregistruoti registratūroje (NVI registratūra/sergu.lt).

3. Ar genetiniai tyrimai yra kompensuojami?

Taip, genetiniai tyrimai yra kompensuojami Valstybinės ligonių kasos, jei atitinka LR sveikatos apsaugosministro įsakyme* išvardytas indikacijas.

4. Kokios yra onkogenetinio konsultavimo indikacijos Lietuvoje?

Indikacijos onkogenetinei konsultacijai gauti nurodytos Lietuvos Respublikos (LR) sveikatos apsaugos ministro įsakymu* nustatytomis indikacijomis, t. y.:

 

 

  • krūties karcinoma, diagnozuota ne vyresniam kaip 50 metų asmeniui;
  • krūties karcinoma, kai gaunami neigiami estrogeno, progesterono ir HER2 receptorių tyrimų (visų trijų tyrimų) rezultatai (ER, PER, HER2 (-);
  • medulinė krūties karcinoma;
  • abipusė (pirminė) krūtų karcinoma;
  • vyrų krūties karcinoma;
  • krūties ir kiaušidžių / kiaušintakių / pilvaplėvės / kasos / skrandžio karcinoma / melanoma tai pačiai pacientei;
  • krūties karcinoma, nustatyta ne mažiau kaip dviem pirmos eilės giminaičiams;
  • kiaušidžių / kiaušintakių / pilvaplėvės invazinė karcinoma;
  • prostatos karcinoma, nustatyta ne vyresniam kaip 50 metų asmeniui;
  • kliniškai įtariamas paveldimo krūties ir/ar kiaušidžių vėžio sindromas.

5. Kaip vyksta onkogenetinė konsultacija?

Kaip ir bet kokio kito gydytojo specialisto konsultacijos metu, gydytojas onkogenetikas išanalizuoja turimą medicininę informaciją, patikslina nustatytas diagnozes, paciento amžių susirgimo metu, surenka šeiminę onkologinių ligų anamnezę – braižomas šeimos medis. ). Pagal patvirtintą procedūrą / algoritmą gydytojas detaliai įvertina onkologinių ligų riziką, jei reikia, paskiria genetinį tyrimą. Kito vizito metu aptariami genetinio tyrimo rezultatai, paruošiamas detalus medicininis išrašas, suteikiamos rekomendacijos, esant poreikiui, sudaromas individualus paciento stebėsenos / vėžio rizikos mažinimo, profalktikos ir prevencijos planas.

6. Ar svarbu nevalgyti prieš duodant kraują genetiniam tyrimui atlikti?

Prieš duodant kraują genetiniam tyrimui atlikti galima ir valgyti, ir atsigerti, jei tik tą dieną Jums nėra paskirta kitų kraujo tyrimų. Valgymas ir gėrimas neturi įtakos genetinio tyrimo rezultatui.

7. Kaip galima sužinoti savo genetinio tyrimo atsakymą?

Turite kreiptis į Jus konsultavusį onkogenetiką arba gydantį gydytoją. Genetinio tyrimo atsakymas pateikiamas tyrimą užsakiusiam gydytojui, kuris ir supažindina pacientą su gautais tyrimo rezultatais. Informacija apie genetini o tyrimo rezultatus pacientams telefonu neteikiama. 

8. Kas yra „blogasis“ genas, kuris gali padidinti riziką susirgti krūties / kiaušidžių vėžiu?

Nėra „blogųjų“ ar „gerųjų“ genų, yra tik patogeniniai, galimai patogeniniai ir nepatogeniniai genų variantai (genų struktūros pokyčiai). BRCA1 ir BRCA2 genus turi kiekvienas individas ir jie atlieka svarbią apsauginę funkciją, t. y. užtikrina tinkamą genetinės medžiagos klaidų taisymą ląstelėse. Įvykus mutacijai, genai nebeatlieka apsauginės funkcijos, todėl, paveldėjus pakitusį/ pakitusius ar geną / genus, didesnė rizika susirgti tam tikrų sričių (krūties, kiaušidžių, prostatos ir kasos) vėžiu.  
 

9. Jeigu nustatyta vieno iš BRCA1/2 genų pažaida (struktūrinis pokytis), kokia yra tikimybė pažaidą perduoti vaikams?

BRCA1/2 genų pažaida paveldima autosominiu dominantiniu būdu, tai reiškia, kad tikimybė perduoti tą pokytį yra 50 proc. kiekvieno nėštumo metu.

10. Jei asmuo yra patogeninio BRCA1/2 geno varianto nešiotoja(-as), kada geriausia atlikti genetinius tyrimus vaikams?

Nesergančių asmenų genetiniai tyrimai vadinami „prediktyviniais“ ir atliekami tik asmenims, sulaukusiems pilnametystės. Remiantis pasaulinėmis rekomendacijomis, genetinius tyrimus moterims geriausia atlikti sulaukus 20–21 metų, vyrams – nuo 35 metų. Tai susiję su galimos vėžio prevencijos / stebėsenos pradžia.

11. Jei asmeniui nustatyta vieno iš BRCA1/2 genų pažaida, ar tai reiškia kad jis būtinai susirgs onkologine liga?

BRCA1/2 genų pažaida labai padidina riziką susirgti minėtų sričių onkologine liga, tačiau įtakos turės ir kiti veiksniai, tokie kaip gyvenimo būdas, žalingi įpročiai, išoriniai aplikos veiksniai ir vidiniai organizmo pokyčiai. Vieno iš šių genų struktūrinio pokyčio nešiotojo rizika susirgti onkologine liga apskaičiuojama individualiai gydytojo okogenetiko konsultacijos metu.

12. Kodėl negali būti iš karto paskirtas iš valstybės lėšų kompensuojamas BRCA1/2 genų visos sekos tyrimas?

Genetiniai tyrimai skiriami griežtai pagal SAM nustatytą tvarką, kuri paremta logika ir racionalumu. Ištyrimas bus pradėtas nuo dažniausių BRCA1/2 patogeninių variantų nustatymo, nes šie variantai nustatomi apie 84 proc. BRCA1 ir BRCA2 genų patogeninių variantų nešiotojų Lietuvoje.

13. Kokiu metodu atliekami dažniausių BRCA1/2 patogeninių variantų nustatymas?

Dažniausių BRCA1/2 patogeninių variantų nustatymas atliekamas kiekybiniu PGR (angl. real-time PCR) metodu, kuris leidžia tiksliai, jautriai ir greitai nustatyti genų mutacijas.

14. Kokiu metodu atliekamas BRCA genų visos sekos ištyrimas?

BRCA genų visos sekos ištyrimas atliekamas naujos kartos sekoskaitos metodu (angl. Next-Generation Sequencing, NGS), kuris leidžia atlikti daugelio genų sekoskaitą vieno tyrimo metu ir nustatyti visuminį genų mutacijų profilį.

15. Ar genetinio tyrimo rezultatas nesikeičia visą gyvenimą ?

Rezultatas nesikeičia visą gyvenimą, atikto genetinio tyrimo kartoti nereikia.

_________________________________________________________________________________________________________________________________________
* LR SAM įsakymas “Dėl genetikos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo indikacijų ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Nr. V-1458, 2014-12- 31) 




Atnaujinta 2018-11-12 10:12