Minkštųjų audinių sarkoma

Chirurginio minkštųjų audinių sarkomų gydymo tikslas - visiš­kai pašalinti naviką, t. y. kartu su naviku pašalinti mažiausiai 1-2 cm sveikų audinių aplink naviką. Tai atliekama siekiant, kad už buvusio naviko ribų visiškai neliktų sarkomos ląstelių ir būtų kuo mažiau gali­mybių ligai recidyvuoti. Visa operacinė medžiaga ištiriama mikrosko­pu, būtinai ištiriami pašalintų audinių kraštai. Jei operacinės medžia­gos kraštuose neaptinkama sarkomos ląstelių, sakoma, kad „kraštai neigiami, švarūs", jei aptinkama, sakoma, kad „kraštai teigiami". Tai reiškia, kad sarkomos ląstelių galėjo likti ir už pašalintų audinių ribos. Tokia situacija reikalauja papildomo gydymo - pakartotinės operaci­jos ar radioterapijos.

Jei sarkoma nustatyta pilvo organuose ar užpilvio srityje, atlikti radikalią naviko pašalinimo operaciją sudėtinga, o kartais ir neįma­noma, nes navikinės masės būna šalia stambiųjų kraujagyslių ar kitų gyvybiškai svarbių organų.

Praeityje rankų ar kojų minkštųjų audinių sarkomų atvejais sie­kiant chirurginio gydymo radikalumo dažniausiai buvo atliekamos galūnių amputacijos. Dabar galūnės amputuojamos daug rečiau, tik tuomet, jei to negalima išvengti. Dabar siekiama atlikti galūnes tau­sojančias operacijas, t. y. stengiamasi apimant sveikuosius audinius pašalinti naviką, o po operacijos, jei reikia, taikyti radioterapiją. Jei minkštųjų audinių sarkoma jau išplito į kitas vietas, pavyzdžiui, į plaučius, gali būti, jei įmanoma, atliekamas pirminio rankos naviko ir metastazės plaučiuose pašalinimas. Jei neįmanoma visiškai pašalinti sarkomos ir jos metastazių, tuomet galūnės amputacija neatliekama. Tuomet taikoma chemoterapija, radioterapija ar abu metodai kartu siekiant sumažinti naviko apimtį ir po to atlikti radikalią operaciją. Chemoterapija ir radioterapija paprastai taikomos prieš operaciją ir tada, kai nustatyta minkštųjų audinių sarkoma yra blogos diferencia­cijos (G₃), t. y., kai ligos eiga agresyvesnė.

Radioterapija - tai gydymo metodas, kai piktybinio naviko ląste­lės žūva veikiant jas aukštos energijos jonizuojančiąja spinduliuote. Paprastai šis gydymo būdas kasdienybėje vadinamas spinduliniu gy­dymu arba švitinimu.

Sarkomai gydyti dažniausiai radioterapija taikoma kaip papildo­mas gydymas po operacijos. Tai vadinama adjuvantiniu gydymu, ku­rio tikslas paveikti po operacijos galimai likusias sarkomos ląsteles.

Prieš operaciją radioterapija taikoma siekiant sumažinti sarkomos apimtį, kad būtų lengviau atlikti radikalią operaciją. Tai vadinama neoadjuvantiniu gydymu. Kai operacija atliekama po radioterapijos, operacijos žaizdos sugyja sunkiau.

Pacientams, kuriems dėl sunkios bendrosios sveikatos būklės ope­racija negalima, radioterapija gali būti pagrindinis gydymo būdas.

Radioterapija gali būti panaudojama varginantiems pacientą simptomams malšinti, kai minkštųjų audinių sarkoma išplitusi. Tai vadinama paliatyviuoju gydymu.

Sarkomoms gydyti gali būti naudojama išorinė ir vidinė radiote­rapija.

Išorinė radioterapija
Tai dažniausias radioterapijos būdas, naudojamas sarkomai gydy­ti. Išorinė radioterapija - toks spindulinio gydymo būdas, kai joni­zuojančiųjų spindulių pluoštas sklinda iš švitinimo aparato galvutės, nutolusios nuo švitinamos kūno srities paviršiaus tam tikru atstumu. Siekiama taip apšvitinti navikinius darinius, kad jie gautų reikiamą jonizuojančiosios spinduliuotės dozę ir kad kuo mažiau šios spindu-liuotės tektų gretimų sveikų organų audiniams. Dabar išorinis švitini­mas atliekamas moderniais linijiniais greitintuvais. Švitinimo seansai atliekami kasdien penkias dienas per savaitę - nuo pirmadienio iki penktadienio. Šeštadienį ir sekmadienį - pertrauka. Gydymas trunka kelias savaites.

Vidinė radioterapija (brachiterapija)
Tai toks spindulinio gydymo būdas, kai jonizuojančiosios spin-duliuotės šaltinis labai arti priartinamas prie piktybinio naviko ži­dinio - tiesiogiai priglaudžiamas ar įstumiamas į jo audinius arba į tuščiavidurių organų ertmes prie ten esančio naviko - jonizuojantieji spinduliai veikia iš labai arti. Vidinė radioterapija gali būti naudoja­ma ir savarankiškai, ir derinama su išorine radioterapija.

Šalutiniai radioterapijos poveikiai
Šalutinių radioterapijos poveikių intensyvumas susijęs su švitina­ma kūno sritimi bei su švitinamų audinių apimtimi.
Dažniausiai pasitaiko nestiprūs švitinamos srities odos pažeidimai bei bendras organizmo nuovargio jausmas. Šie poveikiai greitai praei­na užbaigus radioterapiją. Pilvo srities radioterapija sukelia pykinimą, vėmimą, viduriavimą, krūtinės srities - skausmingą rijimą. Didelės apimties galūnių audinių radioterapija gali sukelti galūnės patinimą, skausmą, silpnumą. Jei į švitinamų audinių apimtį pakliūva kaulas, jis tampa trapesnis, gali lūžti.

Tai gydymas vaistais nuo piktybinių navikų. Chemoterapijai naudojami vaistai gali būti sulašinami į veną ar geriamos jų tabletės. Vaistai, pakliuvę į kraujotaką, nunešami į visas kūno sritis, pasiekia ir pirminį naviką, ir jo metastazes. Priklausomai nuo minkštųjų audinių sarkomos tipo, stadijos, diferenciacijos laipsnio, chemoterapija gali būti taikoma ir kaip pagrindinis gydymas, ir kaip adjuvantinis gydy­mas po operacijos. Sarkomai gydyti dažniausiai naudojamos įvairių vaistų nuo piktybinių navikų kombinacijos.

Šalutiniai chemoterapijos poveikiai

Šalutiniai chemoterapijos poveikiai priklauso nuo naudojamų vaistų, nuo gydymo trukmės bei vaistų dozės. Dažniausi šalutiniai poveikiai:

• Pykinimas ir vėmimas
• Apetito praradimas
• Plaukų nuslinkimas
• Burnos gleivinės išopėjimas
• Bendras silpnumas
• Kraujo kūnelių kiekio sumažėjimas

Chemoterapija slopina kaulų čiulpų veiklą, todėl kraujyje sumažė­ja leukocitų, eritrocitų, trombocitų. Dėl leukocitų sumažėjimo paci­entas tampa jautresnis infekcijai. Sumažėjus kraujyje trombocitų kie­kiui, kūno paviršiuje atsiranda mėlynių, kraujuoja dantenos, galimi kraujavimai iš virškinamojo trakto ar genitalijų. Sumažėjus eritrocitų kiekiui sumažėja ir hemoglobino, pernešančio deguonį iš plaučių į audinius. Dėl to pacientai pablykšta, jaučia silpnumą, kartais dusulį kad ir nedidelio fizinio krūvio metu.

Paprastai šalutiniai poveikiai praeina užbaigus gydymą. Jei povei­kiai ryškūs, yra priemonių jiems slopinti ir pašalinti. Apie viską, ką pacientas jaučia negero, reikia nedelsiant pranešti gydytojui - jis pa­skirs reikiamą gydymą.

Kartais kai kurie vaistai nuo piktybinių navikų gali sukelti ilgai trunkančius šalutinius poveikius, pavyzdžiui, pakenkti širdžiai. Jei numatoma chemoterapija tokiais vaistais, gydytojai prieš tai ištiria paciento širdį ir nusprendžia, ar ši chemoterapija galima. Dėl chemo­terapijos poveikio gali būti pažeidžiama kiaušidžių ar sėklidžių veikla, dėl to pacientai gali tapti nevaisingais.

Hipertermija ir galūnių perfuzija

Ši procedūra yra kitoks nei įprasta chemoterapijos būdas. Galū­nės, kurioje yra navikas, kraujotaka atskiriama, atjungiama nuo visos kūno kraujotakos. Vaistai nuo piktybinių navikų patenka tik į minkš­tųjų audinių sarkomos pažeistos galūnės kraujotaką. Be to, tos ga­lūnės kraujas naudojant specialią technologiją pašildomas tiek, kad vaistai lengviau patektų į naviką ir geriau veiktų. Šis metodas kol kas dar nėra standartinis minkštųjų audinių sarkomų gydymo metodas, bet toliau atliekant mokslinius tyrimus gali pasirodyti, kad taps veiks­mingesnis už įprastinę chemoterapiją.

Chirurginis radikalus minkštųjų audinių sarkomos pašalinimas yra labai svarbi gydymo dalis. Dažnai tai būna didelės apimties su­dėtingos operacijos, todėl svarbu, kad pacientai būtų gydomi specia­lizuotuose gydymo centruose, kurie turi sukaupę didelę tokių opera­cijų patirtį.

Desmoidiniai navikai
Tai sausgyslių navikai, turintys ir fibrosarkomos ir gerybinių navi­kų, tokių kaip fibroma ar paviršinė fibromatozė, savybių. Vystosi, di­dėja iš lėto, neplinta į atokias organizmo sritis, bet sudaro problemų, kartais lemiamų, įaugdami į gretimus audinius. Yra nuomonė, kad tai neagresyvi fibrosarkoma, kita - kad tai savitas sausgyslių audinio navikas.
Pagrindinis gydymas - chirurginis. Jei pavyksta naviką visiškai pašalinti, operacinės medžiagos „kraštai švarūs", kito gydymo nebe­reikia. Šis navikas gali būti gydomas ir radioterapijos būdu.
Kai šio tipo navikas didelės apimties ar recidyvavo po operacinio gydymo, taikomas gydymas vaistais. Naudojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, stabdantys naviko augimą ir apimtį, vaistai, blokuo­jantys estrogenus (moteriškuosius hormonus), chemoterapija, kartais taikoma imunoterapija interferonais.

I stadijos minkštųjų audinių sarkomos gydymas
I  stadijos minkštųjų audinių sarkomos yra geros diferenciacijos navikai (G_t, mažiau agresyvūs).
Nedideliems, mažesniems nei 5 cm skersmens navikams gydyti gali pakakti tik operacijos.
Radioterapija po operacijos gali būti taikoma didesniems nei 5 cm skersmens navikams gydyti - radioterapija šiais atvejais sumažina re­cidyvų riziką, jei operacinės medžiagos „kraštai teigiami, nešvarūs".
Radioterapija gali būti atliekama ir prieš operaciją, kai siekiama sumažinti naviko apimtį. Tai padidina naviko radikalaus pašalinimo galimybę.
Jei sarkoma yra galvos, kaklo minkštuosiuose audiniuose ar pilvo ertmės organuose, gali būti sudėtinga atlikti radikalią naviko pašali­nimo operaciją. Šiais atvejais radioterapija su ar be chemoterapijos taikoma prieš operaciją - siekiama sumažinti naviką ir atlikti radika­lią operaciją.
Radioterapija gali būti taikoma ir po operacijos siekiant sumažinti naviko recidyvo riziką.

II  ir III stadijos minkštųjų audinių sarkomos gydymas
Dauguma II ir III stadijų minkštųjų audinių sarkomų yra žemosdiferenciacijos (G ₃), todėl labiau agresyvios. Jos auga ir išplinta grei­tai, linkusios recidyvuoti ir po operacinio pašalinimo.
Iki šiol pagrindinis II ir III stadijos minkštųjų audinių sarko­mos gydymas - chirurginis naviko pašalinimas. Jei sarkoma išplito į sritinius limfmazgius, jie taip pat turi būti pašalinti operacijos metu.
Jei navikas pernelyg didelės apimties, prieš operaciją taikoma che­moterapija ar radioterapija. Šis gydymas sumažina naviko apimtį ir palengvina operacijos sąlygas bei sumažina naviko recidyvo riziką.
Mažesnės apimties navikai pašalinami gydymo pradžioje, o po to taikoma radioterapija ar/ir chemoterapija, kurių tikslas - sumažinti naviko recidyvo riziką.
Labai retais atvejais dėl pernelyg didelės minkštųjų audinių sarko­mos invazijos į aplinkinius audinius tenka atlikti galūnės amputaciją.
Jei operacijos neįmanoma atlikti dėl sarkomos lokalizacijos (pvz., navikas suaugęs su gyvybei svarbiais organais), pernelyg didelės ap­imties, bendrosios paciento sveikatos būklės, senyvo amžiaus, II ar III stadijos sarkomų atveju taikoma radioterapija ir chemoterapija ar tik radioterapija.

IV stadijos minkštųjų audinių sarkomos gydymas
IV stadijos minkštųjų audinių sarkoma yra išplitusi į kitus, su pir­miniu naviku nesusijusius organus. Šios stadijos minkštųjų audinių sarkomų gydymo rezultatai nėra geri, tačiau jei pirminį naviką ir me­tastazes įmanoma pašalinti chirurginiu būdu (pvz., jei metastazės yra tik plaučiuose), situacija žymiai geresnė.
Pacientams, kuriems neįmanoma radikaliai pašalinti pirminio naviko ir metastazių, taikoma radioterapija ir chemoterapija arba tik radioterapija siekiant palengvinti varginančius simptomus. Kartais taikoma tik chemoterapija, vaistai parenkami priklausomai nuo sar­komos tipo.

Ligos recidyvas
Laikoma, kad liga recidyvavo, jei ji atsinaujina jau po atlikto gy­dymo.
Gali būti, kad minkštųjų audinių sarkoma atsinaujina buvusioje vietoje arba atsiranda metastazės kitose organizmo vietose, nesusiju­siose su pirminiu naviku (pvz., pirminis navikas buvo galūnės minkš­tuosiuose audiniuose, metastazės išsivystė plaučiuose, smegenyse ar kituose organuose bei audiniuose).
Jei sarkoma recidyvavo savo buvusioje vietoje, gali būti pakartotas chirurginis gydymas.
Radioterapija yra dar vienas pasirinkimas, ypač jei pirmojo gydy­mo metu taikyta nebuvo.
Jei ligos recidyvas pasireiškė tolimosiomis metastazėmis kituose organuose, taikoma chemoterapija.
Kaip ir IV stadijos sarkomos atveju, jei tolimųjų metastazių yra tik plaučiuose, galimas jų chirurginis pašalinimas. Kai metastazės pasi­reiškia galvos smegenyse, simptomams (pvz., skausmui) palengvinti taikoma jų radioterapija.