Gimdos kaklelio vėžys

Ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių gydymas priklauso nuo daugelio veiksnių. Pirmiausia nuo to, kokie – nežymūs (LSIL) ar žymūs (HSIL) – intraepiteliniai pokyčiai nustatyti atlikus PAP testą. Svarbu ir tai, kaip šie pokyčiai įvertinti – nedidelio, vidutinio ar didelio laipsnio. Reikšmės turi moters amžius, bendra jos sveikatos būklė, jos noras ar nenoras ateityje turėti vaikų.

Gali būti naudojama kriochirurgija (nušaldymas), kauterizacija (prideginimas elektros kilpa, kitaip vadinama diatermija) ar lazerio chirurgija. Šiais gydymo būdais pakitęs audinys sunaikinamas, neliečiant sveiko audinio.

Tačiau dažniausiai pakitę audiniai šalinami atliekant kilpinę elektrochirurginio šalinimo procedūrą ar gimdos kaklelio konizaciją. Toks gydymas naudingas tuo, kad kartu pašalinami ir giliau esantys gimdos kaklelio audiniai, t. y. iš karto atliekamas ir gydymas, ir biopsija. Visa gauta medžiaga ištiriama mikroskopu, įsitikinama, ar iš tiesų tai tik ikivėžiniai pokyčiai.

Ikivėžinių pokyčių gydymas gali sukelti spazminius ir kitokius skausmus, kraujavimą, gali atsirasti vandeningų išskyrų.

Moterys, kurioms buvo nustatyti ir išgydyti gimdos kaklelio ikivėžiniai pokyčiai, ateityje ir toliau turėtų reguliariai tikrintis pas ginekologą, joms turėtų būti reguliariai atliekamas ginekologinis tyrimas ir PAP testas.

Kai kuriais atvejais moteriai gali būti atliekama histerektomija (gimdos pašalinimas), ypač jei pakitusių ląstelių randama gimdos kaklelio kanale. Šis chirurgijos metodas taikomas daugiausia tada, kai moteris ateityje nesiruošia turėti vaikų.