Sėkmingai liejami pamatai personalizuotai medicinai Lietuvoje: konferencijos dalyvius pasveikino sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė

Pirmasis Personalizuotos medicinos akademijos 2025 renginys „Personalizuota medicina onkologijoje: diagnostikos ir gydymo naujienos“ sulaukė didelio šioje srityje dirbančių profesionalų – mokslininkų, analitikų, medikų, bei sveikatos politikų dėmesio. Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, sveikindama konferencijos dalyvius, pasakė, jog šios vyriausybės prioritetas – inovacijos. „Inovacijos gali reikšti išgelbėtas gyvybes, pagerintą gyvenimo kokybę ir didesnį pasitikėjimą pačia sveikatos apsaugos sistema“, – pasakė sveikatos apsaugos ministrė.

Ateities vizija tampa mūsų kasdienybės dalimi

„Man didelė garbė ir malonumas pasveikinti jus konferencijoje – matyti pažįstamus ir dar nepažįstamus veidus. Šiandien atstovauju Sveikatos apsaugos ministeriją pirmojoje konferencijoje, kaip prof. Sonata Jarmalaitė pasakė, liejančioje pamatus personalizuotai medicinai onkologijoje. Jūsų darbas ir atsidavimas iš tiesų lemia, kad tai, kas prieš keletą metų atrodė tik kaip ateities vizija, šiandien tampa mūsų kasdienybės dalimi. Vyriausybėje mes turime labai aiškų prioritetą – inovacijos yra pagrindinis mūsų veiksnys ir veiklos baras. Ypač sveikatos srityje, kur inovacijos gali tiesiogiai reikšti išgelbėtas gyvybes, pagerintą gyvenimo kokybę ir didesnį pasitikėjimą pačia sveikatos apsaugos sistema. Personalizuota medicina keičia ne tik tai, kaip mes diagnozuojame ir gydome ligas, bet ir pačią sveikatos sistemos filosofiją. Pereinant nuo generinių sprendimų prie tikslių individualizuotų sprendimų kiekvienam pacientui. Ir tai, be abejonės, neįmanoma be kokybiškų duomenų, be jų struktūrizavimo, standartizavimo ir, svarbu pabrėžti, atsakingo jų naudojimo. Turime sukurti patikimą ir tvarią ekosistemą, kurioje duomenys tarnautų pacientui, gydytojui ir mokslui. Didelį vaidmenį šiame kelyje atlieka genomika, proteomika, ir kiti omikų mokslai, atveriantys naujas galimybes suprasti onkologinių ligų kilmę, vystymąsi bei kurti tikslingą personalizuotą jų gydymą.

Sveikatos politikų planai gerinti sąlygas inovacijoms

Noriu pasidalinti konkrečiu žingsniu – planuojame finansuoti taikomuosius mokslinius projektus, orientuotus į personalizuotą mediciną. Tai reiškia ne tik idėjas, bet ir realius sprendimus, kurie pasieks pacientą. Skirsime ypatingą dėmesį pažangiai terapijai, įskaitant genų, ląstelių terapijas, kuriančias naujas gydymo paradigmas ypač sunkiais atvejais. Biobankai, kaip pagrindas tyrimams ir inovacijoms, bus viena iš mūsų stipriai remiamų sričių, nes būtent kokybiškas biologinis bankas leidžia vykdyti tarptautinio lygio tyrimus.

Suprantame, kad stipri klinikinių tyrimų ekosistema yra tikrai labai svarbi ir būtina sąlyga atsirasti ir įsitvirtinti inovacijoms. Todėl dirbame siekdami gerinti reguliacinę aplinką, trumpinti leidimų gavimo terminus, skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir kurti Lietuvą, kaip patrauklią šalį tarptautiniams klinikiniams tyrimams. Ir tai ne tik paspartins naujų gydymo metodų prieinamumą, bet sustiprins Lietuvos mokslinį konkurencingumą Europoje ir pasaulyje.

Gerėja gydymo prieinamumas

Nuo šių metų žengtas dar vienas labai svarbus žingsnis – pradėtas kompensuoti inovatyvių vaistų modelis ir prieinamumas pacientams, sergantiems prostatos, krūties, gimdos kaklelio, stemplės, gastroezofaginės jungties vėžiu. Tai labai aiškus mūsų įsipareigojimas – užtikrinti, kad šiuolaikinis gydymas būtų pasiekiamas ne tik teoriškai, bet ir praktiškai visiems, kuriems to gydymo reikia.

Visgi net ir pažangiausios technologijos yra bejėgės ar nepilnavertės be profesionalų – mokslininkų, gydytojų, analitikų. Ir jūsų visų, čia susirinkusių, kurie savo profesine veikla ir darbu sujungiate pastangas ir tomis bendromis pastangomis personalizuota medicina tampa realybe pacientų naudai, visuomenės sveikatai ir mūsų visų gerovei. Pasinaudodama proga nuoširdžiai dėkoju jums už jūsų darbą, atsidavimą ir partnerystę. Linkiu, kad šios konferencijos metu rastos naujos įžvalgos sustiprintų bendradarbiavimą ir daugiau priartintų personalizuotą mediciną prie kiekvieno žmogaus gyvenimo“, – pasakė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Galimybės realiai prisidėti prie ateities mokslo

VU Medicinos fakulteto profesorius Tomas Poškus, sveikindamas personalizuotos medicinos konferenciją naujame, už kelių savaičių pirmųjų metų sukaktį minėsiančiame Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Mokslo centre, pakvietė dalyvius savo asmeniniu indėliu prisidėti ne tik prie personalizuotos medicinos vystymo, bet ir prie mokslo raidos. „Praktiškai tą galima padaryti šiandien. Lietuvos populiacinio banko darbuotojai pasiūlys jums tapti biobanko dalyviais, paims jūsų kraujo mėginius tyrimams – tokiu būdu visi kartu mes kursime Lietuvos sveikos gyvensenos sistemą“, – maloniai pakvietė prof. Tomas Poškus.

Vieno iš personalizuotos medicinos plėtojimo Lietuvoje rėmėjų Ateities biomedicinos (AB) fondo valdybos pirmininkė dr. Eglė Radzevičienė pristatė jau trečius metus veikiantį AB fondą ir priminė, jog AB fondas kveičia bendradarbiauti tyrėjus, kurie norėtų savo mokslinės karjeros kelią susieti su tyrimais personalizuotos medicinos tematikoje, taip prisidedant prie šios srities pažangos Lietuvoje. „Tai pirmas renginys, kuriame matome besikuriančios bendruomenės realius veiksmus kartu. Tikiuosi, kad tai labai graži pradžia, o toliau eisimne ranka rankon bendradarbiaudami viešojoje ir privačioje partnerystėje“, – pasakė dr. E. Radzevičienė.

Personalizuotos medicinos patirtys Nacionaliniame vėžio centre

Viena iš konferencijos organizatorių doc. dr. B. Brasiūnienė pasidžiaugė, jog personalizuotos medicinos vystymas Lietuvoje pastaruoju metu juda į priekį. „Ženkliausi pokyčiai stebimi nuo praeitų metų rudens, kai padidėjo kiekis kompesuojamų priešvėžinių vaistų, kurių laukėme keletą metų, bei nuo š. m. vasario 1 d. kompensuojamų vėžio genetinių, molekulinių žymenų tyrimai. Jaučiame realius pokyčius klinikoje, daugėja gydymo galimybių, o sudėtingais atvejais turime galimybę tirti genetinį profilį ir genomikos MDK  ieškoti naujų gydymo sprendimų. Svarbu, kad tokie naujų priešvėžinių vaistų kompensavimo tempai nesustotų, nes išlieka naujų pažangių terapijų klinikinių tyrimų poreikis.

Idėja organizuoti Personalizuotos medicinos akademiją su mokymais medikams ir pacientams užgimė dėl dviejų pagrindinių priežasčių: mokslo pažangos, naujų technologijų ir naujų vaistų atėjimo į kliniką, t. y. personalizuotos medicinos vystymo, bei šių dienų pacientų poreikių, kurie siekia gyventi su liga ilgiau ir kokybiškiau.

Esu dėkinga, kad šioje konferencijoje galėjau pasidalinti savo įžvalgomis iš Nacionalinio vėžio centro Medikamentinės onkologijos centro patirčių. Personalizuotos medicinos kryptimi realiau mūsų centras pradėjo dirbti nuo 2018 m., kai padaugėjo pažangių vaistų, žinių ir pradėjome aktyviau jungtis prie tarptautinių organizacijų tyrimų ir aptarimų. Vienas pirmųjų Lietuvoje vykdytas EORTC biobanko onkologijos srities tyrimas, kurį koordinuoju nuo 2018 m., leido mums tirti pacientų patologinę medžiagą: ją siųsdavome ištyrimui ir gaudavome atsakymus apie vėžio genetinius radinius bei rekomendacijas gydymui. Genetiniai tyrimai pacientams, kurie atitikdavo įtraukimo kriterijus, buvo nemokami. Lietuvoje šie tyrimai tada dar nebuvo kompensuojami. Šio bendradarbiavimo dėka mes jau keletą metų turime galimybę jungtis prie tarptautinių genomikos MDK, kur  pristatome savo atvejus, sužinome apie genetinius radinius ir diskutuojame dėl gydymo galimybių. Pirmosios tarptautinės genomikos MDK patirtys atvedė iki mūsų pačių Medicininės onkologijos centro organizuojamų genomikos MDK, kuriuos vykdome 1-2 per mėnesį nuo praėjusių metų rudens.

Be mano minėto projekto, mūsų centro gydytojai aktyviai dalyvauja įvairiuose ES personalizuotos medicinos projektuose, vykdome pažangių terapijų klinikinius tyrimus, bei, žinoma, gydytojai chemoterapeutai aktyviai dalyvauja įvairiuose personalizuotos medicinos diskusijose, aptarimuose ir konferencijose.

Tarptautiniu mastu personalizuotos medicinos dabartines tendencijas turbūt tiksliausiai atspindi ką tik pasibaigęs ASCO kongresas, kur su kolegomis dalyvavome ir galėjome diskutuoti apie naujienas. Kalbant apie vaistus toliau vystomi trijų pagrindinių priešvėžinių vaistų gydymo grupių klinikiniai tyrimai: imunoterapija, antikūnų ir vaistų derinys  (ADC - antibody drug conjugate) ir PARP inhibitoriai arba jų deriniai. Šių vaistų efektyvumas tikrai keičia daugumos vėžio lokalizacijų gydymo rezultatus, o kai kurių – net gydymo paradigmas. Šalia naujų vaistų paieškų ir tyrimų  ASCO kongrese didelis dėmesys buvo skirtas pacientui ir jo gyvenimo kokybei, t. y. naujų, mano minėtų terapijų toksiškumo suvaldymui bei paciento aktyviam įtraukimui į gydymo sprendimus.

Personalizuotos medicinos vystymas diktuoja ir naujas temas: mikrobiota ir nauji gydymai, mikrobiota ir gydymo toksiškumo valdymas, ne standartinio paciento įtraukties galimybės į klinikinius tyrimus (gerokai vyresnio amžiaus, su gretutine patologija ir t.t).

Pabaigai noriu pasakyti, kad dėl mokslo žinių ir dabartinių technologijų stebime ženklius pozityvius pokyčius vėžio gydyme, jų tikrai bus dar daugiau ir dar efektyvesnių, tad dabartinei mūsų onkologų kartai reikia nuolat tobulėti, kad gebėtume į pažangą reaguoti laiku ir tinkamai“, – sako doc. dr. Birutė Brasiūnienė.

Sektini kaimyninių šalių pavyzdžiai

Viena iš precizinės medicinos plėtojimo Lietuvoje iniciatorių prof. Sonata Jarmalaitė sako, jog onkologijoje personalizuota medicina – tai visų pirma tiksli vėžio diagnozė, apibūdinanti ligos biologinį potipį, ir individualus gydymo planas. „Tam reikia tikslių diagnostinių testų ir personalizuotos medicinos vaistų – imunoterapijos, taikinių terapijos, ląstelių terapijos. Remiantis naujausiais EBPO duomenimis, situacija taikant personalizuotos medicinos naujienas Lietuvoje gerėja, bet nepakankamais tempais. Šiuo metu Lietuvos pacientams prieinama apie 40 proc naujausių vaistų nuo vėžio, kai ES šalių vidurkis – 60 proc. Liūdniausia, kad esame antri nuo galo pagal tempus, kuriais personalizuotos medicinos inovacijos pasiekia mūsų pacientus. Lietuvoje naują vaistą įtraukti į PSDF kompensuojamų vaistų sąrašą užtrunka virš trijų metų, kai ES vidurkis – kiek daugiau nei vieneri metai. Lėtai besisukantis biurokratinis aparatas svarstant naujausių vaistų vertę atima iš pacientų galimybę kokybiškai prailginti gyvenimo metus ar net įveikti vėžį. Naujoji vyriausybė įsitraukė personalizuotos medicinos taikymą į savo veiklos prioritetų sąrašą, tad situacija akivaizdžiai gerėja. Vien per šį pusmetį į kompensuojamų vaistų sąrašą įtraukta visa eilė naujų vaistų nuo vėžio, taip pat patvirtintas detalaus naviko ištyrimo naujos kartos sekoskaitos metodu įkainis.

Ko trūksta, kad greitėtų pažangos kelias?

Nors esame pažangių biotechnologijų kraštas, pažanga į klinikinę praktiką Lietuvoje keliauja ypač lėtai. Turime personalizuotos medicinos ekosistemos fragmentus, bet jie sunkiai jungiasi į darniai funkcionuojantį mechanizmą. Valstybės lėšomis pradėjus finansuoti detalų naviko genetinių pokyčių ištyrimą neturime kokybės kontrolės mechanizmo, nėra vieningos genomikos duomenų bazės, vieningos tvarkos, kaip ištirtą mėginį ir klinikinius duomenis perduoti į biobanką ateities vaistų kūrimui. Vis dar trūksta valdininkų supratimo, kad brangus personalizuotos medicinos vaistas galutiniame taške atsiperka. Ilgėja pacientų kokybiško gyvenimo trukmė, mažėja vizitų į ligoninę šalutinių reiškinių valdymui, vaistas neretai vartojamas namuose tabletės pavidalu. O svarbiausia, šie vaistai padeda įveikti sunkias ligos formas. Iki personalizuotos medicinos eros su išplitusia melanoma penkerius metus išgyvendavo vos 5 proc. pacientų, o šiuo metu – apie 50 proc. Šiuo metu vis dar neturime personalizuotai medicinai skirtų studijų programų, stiprių mokslinių grupių, verslų, veikiančių personalizuotos medicinos sektoriuje. Nėra aiškaus mechanizmo ir skatinimo priemonių, kaip diegti į praktiką Lietuvos mokslininkų sukurtas personalizuotos medicinos inovacijas.

Vakarų Europos šalys personalizuotos medicinos infrastruktūrą sukūrė prieš 10-20 metų, tereikia pasimokyti iš geriausių pavyzdžių. Estai primieji Pabaltijyje startavo su genų bankų projektu, kuris per 20 pastarųjų metų surinko 200 tūkstančių Estijos gyventojų genomus. Biomėginių donorai gavo konsultacijas, paremtas genetine informacija ir taip galėjo išvengti daugelio ligų, tyrėjai surinko gausius duomenis ir sukūrė personalizuotos medicinos produktus, kuriuos noriai perka kitos šalys. Šiuo metu Estijoje ne tik puikiai išvystytas personalizuotas ligų gydymas, skaitmenizuoti sveikatos duomenys, yra didelis pasitikėjimas viešojo sektoriaus sveikatos paslaugomis, bet ir toliau auginamos inovacijos. Estijoje vykdoma personalizuota vėžio prevencijos programa, pagrįsta ne tik įprastiniais klinikiniais tyrimais, bet ir poligeninio rizikos įverčio ištyrimu. Tai absoliuti inovacija ne tik Pabaltijyje, Europoje, bet ir visame pasaulyje. Akivaizdu, kad funkcionuojanti personalizuotos medicinos sistema ne tik padeda pagerinti šalies sveikatos rodiklius, bet kartu padeda sukurti inovacijų ekosistemą ir taip pagerinti šalies finansinius rodiklius“, – sako prof. S. Jarmalaitė.