Pasyvusis rūkymas

Nerūkančiojo priverstinis kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru būnant kitų prirūkytose patalpose darbe ar namuose yra pasyvusis rūkymas. Pasyvusis rūkymas susijęs su galimų išvengti ligų, įskaitant ir vėžį, rizika. Namai gali tapti svarbiausia pasyviojo rūkymo vieta. Europoje yra skirtumų priimant draudimą rūkyti namuose. Paplitimas namų, kuriuose nerūkoma, tarp šalių svyruoja nuo 31 proc. iki daugiau nei 90 proc. Pageidaujamas apsaugos nuo pasyviojo rūkymo didėjimas pasiekiamas rūkantiesiems draudžiant rūkyti jų namuose ir automobiliuose. Europos šalyse, kuriose rūkyti darbo vietose vis dar leidžiama, išsamios nerūkymo politikos, kurią apibrėžia 8-tasis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) straipsnis, priėmimas, yra geriausias pasirinkimas garantuoti, kad visi dirbantys gyventojai būtų vienodai ir visiškai apsaugoti nuo pasyviojo rūkymo. Europos Komisijos Tarybos 2009 m. lapkričio 30 d. rekomendacijos dėl aplinkos be dūmų, parengtos PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos 8-ojo straipsnio pagrindu, įpareigoja valstybes nares įgyvendinti aplinką be dūmų visuomeninės paskirties patalpose, darbo vietose, visuomeniniame transporte. Šių rekomendacijų vykdymo išsamumo lygis, priklausomai nuo šalies, skiriasi.

Kas yra pasyvusis rūkymas?
Nerūkančiojo priverstinis kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru būnant kitų prirūkytose patalpose darbe ar namuose yra pasyvusis rūkymas. ar pasyvusis rūkymas kenkia sveikatai?
Pasyvusis rūkymas gali būti ankstyvos mirties ir daugelio ligų priežastis. Jis skatina plaučių vėžį, koronarinę širdies ligą, kvėpavimo takų ligas, sunkina tokios ligos, kaip bronchinė astma, eigą. Darbuotojai, kurių darbo aplinkoje dar rūkoma, pavyzdžiui, kai kurių šalių baruose, restoranuose, yra labai veikiami pasyviojo rūkymo. Apskaičiuota, kad Jungtinėje Karalystėje nerūkančių žmonių plaučių vėžys 14–15 proc. susijęs su pasyviuoju rūkymu. Ši plaučių vėžio dalis gali būti dar didesnė šalyse, kuriose pasyvusis rūkymas dažnesnis reiškinys nei Jungtinėje Karalystėje, pavyzdžiui, šalyse kur daug žmonių rūko, ypač namuose. Asmenų, kurie niekada nerūkė, bet juos veikia pasyvusis rūkymas, plaučių vėžio rizika yra du kartus didesnė nei tų, kurie nėra priversti pasyviai rūkyti. Tabako rūkymas lėtina vaisiaus vystymąsi. Moterys, kurios būdamos nėščios rūko cigaretes, pagimdo kūdikius, vidutiniškai sveriančius 150–250 g mažiau nei nėštumo metu nerūkiusios. Per mažas gimusio kūdikio svoris neigiamai atsiliepia naujagimio sveikatai. Pasyvusis kūdikio rūkymas per motiną susijęs su padidėjusia vaiko staigios mirties rizika, ūmiomis respiratorinėmis ligomis ir ausų problemomis.


Kodėl nerūkantieji kvėpuodami kitų prirūkytu oru turi būti sunerimę dėl plaučių vėžio?
• Prirūkytame ore yra pasklidusių kancerogenų, išsiskyrusių degant rūkomai cigaretei.
• Nerūkantieji kvėpuodami prirūkytu oru įkvepia cheminių medžiagų ir kancerogenų, kurių įkvepia aktyviai rūkantys rūkaliai. Tai, pavyzdžiui, nitrozaminai ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai.
• Tyrimai atskleidė, kad nerūkančiųjų, priverstų nuolat kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru namuose ar darbe, plaučių vėžio rizika du kartus didesnė nei asmenų, nepatiriančių pasyviojo rūkymo.

Koks procentas žmonių Europoje yra veikiami tabako dūmų namuose?
Šiuo atžvilgiu tarp šalių yra skirtumų. 2010 metų apžvalga atskleidė, kad 62 proc. iš 18000 suaugusiųjų, gyvenančių 18 Europos šalių, pranešė, kad rūkyti namuose nėra leidžiama. Nerūkymo namuose diapazonas svyruoja nuo 93 proc. Suomijoje iki 31 proc. Kroatijoje.

Kokia namų, kuriuose nėra tabako dūmų, nauda?
• Kai namuose nėra tabako dūmų, suaugusieji ir vaikai nepatiria pasyviojo rūkymo.
• Namuose, kuriuose nėra tabako dūmų, apsaugomi ypač jautrūs užterštam orui suaugusieji ir vaikai, pavyzdžiui, sergantieji bronchine astma, širdies ligomis ar lėtinėmis plaučių ligomis. Nerūkančių tėvų paaugliai pradėję gyventi namuose, kuriuose leidžiama rūkyti, tikėtina, greičiau pradės rūkyti nei tie paaugliai, kurie ir toliau gyvens namuose, kuriuose nerūkoma.
• Rūkantieji, gyvenantys namuose, kuriuose neleidžiama rūkyti, surūko mažiau cigarečių per dieną.
• Namai, kuriuose neleidžiama rūkyti, padeda metantiems rūkyti išlikti nerūkantiems ilgiau.
• Namų, kuriuose nėra tabako dūmų, nuostata siunčia aiškią žinią, kad rūkymas nepriimtinas. Namai, kuriuose nėra tabako dūmų, kuriuose niekam neleidžiama rūkyti viduje jokiu metu ir jokiomis aplinkybėmis, efektyviau apsaugo vaikus nuo pasyviojo rūkymo nei daliniai rūkymo suvaržymai. Rūkymas per langą ar per atviras duris neapsaugo namų nuo tabako dūmų.

Pasyviojo rūkymo poveikio sumažėjimo pasiekiama neleidžiant rūkyti automobiliuose ar kitose individualiose susisiekimo priemonėse, kai jose yra vaikų ar nerūkančių asmenų. Kai automobiliuose rūkoma, pasiekiama labai didelė dūmų koncentracija, automobilio langų atidarymas nepašalina dūmų efektyviai. 2014 metais Anglija aprobavo politiką, draudžiančią rūkyti privačiose transporto priemonėse, kai keleiviai yra vaikai. Toks įstatymas ruošiamas priimti Airijoje, tikimasi, kad ir kitos šalys eis šiuo keliu.

Ar rūkatis žmogus paskatina rūkyti kitus žmones?

Jei žmogus yra sektinas pavyzdys kitiems, pavyzdžiui, vaikams ar jaunesniems broliams ar seserims, jo rūkymas, tikėtina, turės įtakos pradėti jiems rūkyti. Jei asmuo rūko, yra daugiau tikimybės, kad kiti jo namų gyventojai taip pat pradės rūkyti, ypač jaunus žmones veikia tėvų, brolių ir seserų pavyzdys.

Ar ES žmonės darbovietėse veikiami pasyviojo rūkymo?
Taip, daugelyje šalių. Nors teisės aktus, reglamentuojančius, kuriose vietose leidžiama rūkyti, turi kiekviena Europos Sąjungos šalis, tačiau tai, kaip plačiai reikalaujama laikytis rūkymo draudimo (ar jis apima visas uždaras darbo vietas, visuomeninį transportą, visuomenines patalpas, kitas visuomenei skirtas vietas ir nebūtinai uždaras patalpas), labai skiriasi priklausomai nuo šalies. 2012 metų 27 ES šalių 12000 žmonių apklausos duomenimis, daugiau nei 25 proc. jų buvo mažiausiai retkarčiais priversti pasyviai rūkyti darbo vietoje (19 proc. iš jų rūkantieji, 17 proc. nerūkantieji). 3 proc. apklaustųjų (iš jų 5 proc. rūkantieji, 1 proc. nerūkantieji) tvirtino, kad būna priversti intensyviau pasyviai rūkyti (daugiau nei 5 valandas per dieną). 14 proc. iš apklaustųjų, kurie iki apklausos 6 mėnesių laikotarpiu lankydavosi restoranuose, teigė, kad jie matė, jog restoranų viduje rūkoma. Apklaustųjų, kurie lankėsi baruose, šis procentas buvo didesnis (28 proc.).

Kokia nauda įstatymų, įpareigojančių sukurti aplinką, kurioje nėra tabako dūmų?
• Apsaugo žmones nuo žalingo pasyviojo rūkymo.
• Keičiasi socialinės normos, rūkymas tampa mažiau priimtinas, taip mažėja rūkančiųjų ir pasyviai rūkančiųjų.
• Veda prie esminio pasyviojo rūkymo sumažėjimo darbe, todėl mažėja širdies ligų rizika, gerėja kvėpavimo sutrikimus darbo vietoje patiriančių žmonių savijauta.
• Teigiamai veikia verslą (išskyrus tabako pramonės) daugeliu būdų, įskaitant darbuotojų sveikatos ir produktyvumo pagerėjimą ir sveikatos draudimo sąlygų pagerėjimą. Be to, iš laidos sumažėja, nes nebereikia valyti rūkymo atliekų darbo vietose, palaikyti rūkymui paskirtų kambarių priežiūros. Aplinka be dūmų nenusmukdo barų ir restoranų verslo.
• Sumažina cigarečių vartojimą tarp rūkančiųjų ir suteikia rūkantiesiems daugiau šansų mesti rūkyti.
• Sumažina tabako rūkymą tarp jaunimo.
• Skatina sukurti namus, kuriuose nėra tabako dūmų.



Atnaujinta 2018-05-31 14:16


Svarbu žinoti: