Vėžio žymenys

Vėžio ląstelės intensyviau gamina tam tikras baltymines medžiagas, kurių sveiko, nesergančio organizmo ląstelės gamina labai nedaug. Šias medžiagas, atlikus tyrimus, galima aptikti kraujyje. Jos vadinamos vėžio žymenimis.
Sveiko žmogaus kraujyje aptinkami nedideli kiekiai įvairių vėžio žymenų. Sergant vienokiu ar kitokiu vėžiu, jo ląstelės ima intensyviai išskirti atitinkamus vėžio žymenis, tuomet kraujyje jų aptinkama daugiau – lygis viršija normalų.
Vėžio žymenų lygis kraujyje gali padidėti sergant ne tik onkologinėmis ligomis, bet ir kai kuriomis kitomis nepiktybinėmis ligomis ar gerybiniais navikais.
Kartais ir sergant vėžiu navikas negamina vėžio žymenų, kraujyje jų lygis nebūna padidėjęs.  

Kada naudojami vėžio žymenų kiekio kraujyje tyrimai: 
   -Nustatant, ar nėra įtarimo dėl atitinkamo organo vėžio
   -Įvertinant vėžio gydymo efektyvumą
   -Stebint pacientus po onkologinės ligos gydymo dėl ligos recidyvavimo ar progresavimo.

Labai svarbu žinoti, kad vėžio diagnozei nustatyti nepakanka fakto, kad paciento kraujyje padidėjęs vieno ar kito vėžio žymens kiekis. Gal žymens kiekis padidėjo ne dėl vėžio, bet dėl kitos priežasties ir priešingai – žmogus gal jau serga vėžiu, o žymens kiekis  kraujyje – nepadidėjęs. Todėl, aptikus padidėjusį kokio nors žymens kiekį kraujyje, galima tik įtarti vieną ar kitą piktybinę ligą, kurios buvimą būtina įrodyti atlikus kitus reikiamus tyrimus.  
Reikia pabrėžti, kad pagrindinis vėžio žymenų tyrimų panaudojimo tikslas – stebėti ar, užbaigus visą numatytą paciento gydymą, liga neatsinaujina, bei įvertinti vėžio gydymo efektyvumą
Kaip minėta, kai organizme atsiranda piktybinių ląstelių, kurios gamina vėžio žymenis, šių žymenų kiekis kraujyje būna padidėjęs. Po gydymo, kai vėžio židinys ar židiniai pašalinti operacijos būdu ar sunaikinti chemoterapijos, spindulinio ar hormoninio gydymo metodais, nebelieka ląstelių, kurios gamintų tuos ar kitus vėžio žymenis. Todėl iki gydymo padidėjęs vėžio žymens lygis po gydymo palaipsniui ima mažėti ir pasiekia normą, kartais net 0. Jei, praėjus tam tikram laikotarpiui, liga atsinaujina ar atsiranda naviko metastazių, atitinkamų vėžio žymenų lygis kraujyje vėl ima didėti.
Svarbu ir tai, kad vėžio žymenys „praneša“ apie galimą ligos atsinaujinimą, t.y. pradeda palaipsniui didėti jau tada, kai pacientas dar nejaučia jokių ligos simptomų, o kitais tyrimais atsinaujinusios ligos židinių neaptinkama. Štai dėl šių priežasčių buvusiems onkologiniams ligoniams po gydymo, be kitų tyrimų, rekomenduojama periodiškai tirti vėžio žymenis tikintis, kad taip bus anksti ir laiku nustatytas ligos atsinaujinimas ar progresavimas. Aptikus padidėjusį vėžio žymenų kiekį (priklausomai nuo naviko lokalizacijos), pacientas papildomai tiriamas, ieškoma galimai atsinaujinusios ligos židinių. Kai reikiamais tyrimais patvirtinama, kad liga progresuoja, pacientui skiriamas atitinkamas gydymas.
Vėžio žymenys tiriami siekiant įsitikinti, ar skiriamas gydymas efektyvus. Jei, naviką pašalinus operacijos metu, atitinkamas vėžio žymuo greitai nesumažėja iki normos ar net pradeda didėti, tai reiškia, kad jis nebuvo radikaliai (visas) pašalintas arba jau yra vėžio metastazių. Jei taikant chemoterapiją vėžio žymens kiekis kraujyje nemažėja, gal net didėja, tai leidžia manyti, kad būtent ši chemoterapija yra neefektyvi. Visais tokiais ir panašiais atvejais gydymo taktika peržiūrima, gali būti keičiama. 
Jei pacientui, sirgusiam ar sergančiam konkrečia onkologine liga, gydymo metu ar po gydymo pradeda didėti tai ligai būdingo vėžio žymens kiekis kraujyje, galima įtarti, kad gydymas neefektyvus ar kad liga atsinaujino bei progresuoja.  
Aptikus tariamai sveikam pacientui padidėjusias kai kurių vėžio žymenų reikšmes ir toliau atlikus detalų atitinkamų organų (priklausomai nuo to, koks žymuo buvo padidėjęs) ištyrimą, gali būti nustatyta ankstyvos stadijos piktybinė liga. Tuo pagrįsta, pavyzdžiui, Lietuvoje vykdoma prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa – visiems nuo 50 iki 75 metų amžiaus vyrams ir vyrams nuo 45 metų amžiaus, jei jų tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu, kas 2 metus turi būti atliekamas prostatos vėžio žymens PSA kiekio kraujyje tyrimas. Jei atlikus šį tyrimą aptinkamas padidėjęs PSA kiekis, tuomet programa numato tolesnį ištyrimą, kad būtų nustatyta, ar pacientas serga prostatos vėžiu. Daliai iš pacientų, kuriems buvo aptiktas padidėjęs PSA lygis, po detalesnio ištyrimo prostatos vėžio diagnozė pasitvirtina. Labai svarbu tai, kad tokiu būdu prostatos vėžys vis dažniau aptinkamas ankstyvos stadijos.  

 

                          


Vėžio žymenų programos

Kas yra vėžio žymenų programa ir kam ji skirta?
• Vėžio žymenų programa skirta kiekvienam norinčiam išsamiau pasitikrinti / stebėti vėžio žymens koncentraciją esant tam tikro organo patologijai ar vėžio būklei vertinti. 

Vėžio žymenų programos:
• Prostatos vėžio žymenų programa (PSA, fPSA, fPSA/PSA); 
• Pažengusio prostatos vėžio žymenų programa (PSA, fPSA, fPSA/PSA, P1NP); 
• Sėklidžių vėžio žymenų programa (AFP, beta–HCG, Testo); 
• Skydliaukės vėžio žymenų programa (TSH, FT4, TG, HCT, CEA); 
• Virškinamojo trakto vėžio žymenų programa (CA19–9, AFP, CEA, CA72–4, SCCA);
• Virškinamojo trakto (kepenų) vėžio žymenų programa (AFP, CA19–9, CEA); 
• Virškinamojo trakto (kasos ir kolorektalinio) vėžio žymenų programa (CA19–9, CEA); 
• Virškinamojo trakto (stemplės) vėžio žymenų programa (CEA, SCCA); 
• Virškinamojo trakto (skrandžio) vėžio žymenų programa (CA19–9, CA72–4, CEA); 
• Kvėpavimo sistemos vėžio žymenų programa (CEA, CYFRA 21–1, SCC, NSE, proGRP); 
• Gimdos kaklelio ir kiaušidžių vėžio žymenų programa (CA125, HE4, CEA, CA19–9, beta–HCG, SCCA); 
• Krūties vėžio žymenų programa (CA15–3, CEA, PRL); 
• Pažengusio krūties vėžio žymenų programa (CA15– 3, CEA, PRL, P1NP); 
• Vėžio žymenų programa vyrams (PSA, fPSA, fPSA/PSA, P1NP, CA19–9, AFP, CA72–4, CEA, Testo, TSH, FT4, TG); 
• Vėžio žymenų programa moterims (CA15–3, CA125, HE4, CA19–9, AFP, CA72–4, CEA, SCCA, PRL, TSH, FT4, TG, P1NP). 

Vėžio žymenų bei programų tyrimų kainos

Vėžio žymenų norminiai dydžiai

 

Tyrimo pavadinimas

Matavimo vienetai

Amžius, lytis

Normos

 

PSA

ng/ml

Vyr. < 40 m.

Vyr. 40-49 m.

Vyr. 50–59 m.

Vyr. 60–69 m.

Vyr. ≥ 70 m.

< 1,4

< 2,0

< 3,1

< 4,1

< 4,4

 

CEA

ng/ml

 

< 4,7

rūkantiems iki 6,5

 

Ca 125

U/ml

 

< 35,0

 

HE4

pmol/l

Mot. premenopauzė

Mot. pomenopauzė

< 70,0

< 104,0

 

Ca 15-3

U/ml

 

< 26,4

 

Ca 19-9

U/ml

 

< 39,0

 

Ca 72-4

U/ml

 

< 6,9

 

AFP

IU/ml

 

< 5,8

 

ß-HCG

mIU/ml

Mot. premenopauzė

Mot. pomenopauzė

Vyr.

≤ 1,0

≤ 7,0

< 2

 

S 100

ng/ml

 

< 0,105

 

P1NP

ng/ml

Mot. premenopauzė

Mot. pomenopauzė

vyr. 

15,13–58,59

16,27–73,87

 30–80

 

TSH

µIU/ml

 

0,27–4,2

 

FT4

pmol/l

 

12,0–22,0

 

TG

ng/ml

 

3,5–77,0

 

PRL

µIU/ml

Mot.

Vyr.

102–496

86–324

 

Testosteronas (Testo)

nmol/l

Mot. < 50 m.

Mot. ≥ 50 m.

Vyr. < 50 m.

Vyr. ≥ 50 m.

0,29–1,67

0,1–1,42

8,64–29,0

6,68–25,7

 

CYFRA 21-1

ng/mL

 

< 3,3

 

Laisvas PSA (fPSA)

ng/mL

fPSA/PSA

 

< 50

> 0,23

 

NSE

ng/ml

 

< 16,3

 

ProGRP

pg/mL

 

< 66,3

 

SCC

ng/mL

 

< 2,3

 

Kalcitoninas (hCT)

pg/mL

Mot.

Vyr.

5,17–9,82

8,31–14,3

Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)

1.      Ką vadiname vėžio žymenų tyrimu ir kada jis atliekamas?
Naviko ląstelės intensyviau gamina tam tikras baltymines medžiagas, kurių sveiko, nesergančio vėžiu asmens organizmo ląstelės gamina labai nedaug. Šios medžiagos vadinamos vėžio žymenimis ir jų kiekį galima išmatuoti kraujyje. Kuo didesnė vėžio žymens koncentracija kraujyje, tuo didesnė tikimybė, kad sergate onkologine liga. Laboratorinis vėžio žymens kiekio kraujyje ištyrimas leidžia anksti nustatyti tai, ko klinikiniais, instrumentiniais, rentgeniniais, skenavimo metodais kartais aptikti nepavyksta. Svarbu prisiminti, kad vėžio žymens kiekio kraujyje padidėjimą gali sukelti ne tik onkologinės ligos, bet ir kai kurios kitos nepiktybinės ligos.


2.      Ar vėžio žymuo gali būti pagrindinis rodiklis onkologinei ligai patvirtinti?
Labai svarbu prisiminti, kad vėžio diagnozei nustatyti nepakanka fakto, kad paciento kraujyje padidėjęs vieno ar kito vėžio žymens kiekis. Aptikus padidėjusį kokio nors žymens kiekį kraujyje, galima tik įtarti vieną ar kitą piktybinę ligą, kurios buvimą būtina įrodyti atlikus kitus reikiamus tyrimus. 


3.      Koks pagrindinis vėžio žymenų tyrimo tikslas?
Pagrindinis vėžio žymenų tyrimo tikslas – stebėti ar, užbaigus visą numatytą paciento gydymą, liga neatsinaujina ir įvertinti vėžio gydymo efektyvumą. Klinikoje vėžio žymenys yra naudojami:
- pooperaciniu periodu, kai siekiama laiku pastebėti ligos recidyvavimą ir metastazavimą;
- gydymo efektyvumui įvertinti;
- laiku pakeisti gydymo pobūdį, jei vėžio žymenų kiekis gydant nemažėja;
- patikslinti ligos stadiją ir klinikinę grupę;
- kaip pirminė vėžio diagnostikos priemonė – kartais.


4.      Kodėl sergant kai kurių rūšių onkologinėms ligoms siūloma tirti keletą vėžio žymenų?
Diagnozavus onkologinę ligą pirmą kartą, prieš atliekant chirurginį naviko pašalinimą gali būti naudinga ištirti visus žinomus šiai lokalizacijai būdingus vėžio žymenis. Tarkim, krūties vėžiui būdingi CA15-3 ir CEA žymenys. Dažniausiai kurio vieno kiekis kraujyje būna padidėjęs. Jeigu vieną kartą buvo rastas padidėjęs kurio nors žymens kiekis, tai tas žymuo toliau ir bus onkologinio proceso stebėjimo rodiklis.


5.      Kodėl kartais laboratorinis vėžio žymuo rodo spartų ligos progresavimą, o kitais atliktais tyrimais šio požymio nematyti?
Navikinės ląstelės gali būti išsisėjusios mažais daugybiniais židiniais, kurie iš pradžių negali būti aptinkami kitais metodais. Tokios mažos metastazės daugiau arba mažiau pasireiškia progresuojant beveik visiems piktybiniams navikams.


6.      Ar vėžio žymens tyrimas gali būti naudojamas kaip vienintelis tyrimas siekiant anksti nustatyti ligos recidyvą?
Ne, laboratorinis vėžio žymenų tyrimas negali būti vienintelis tyrimo metodas. Vėžio žymenų ir kiti medicininiai tyrimai vieni kitus papildo.


7.      Vėžio žymens rodiklis neviršija normos ribų. Ar išlieka tikimybė susirgti onkologine liga?
Vėžio žymenys – tai  ląstelėje vykstančių glikolizės ar ląstelei svarbių procesų baltymai. Nedidelis šių medžiagų kiekis visada būna kraujyje. Tačiau navikinėms ląstelėms pradėjus nekontroliuojamai daugintis, tokių baltymų kiekis žymiai padidėja. Jų gali padaugėti ir esant gerybinės kilmės procesams, todėl vėžio žymenų tyrimus reikėtų vertinti kompleksiškai su kitais tyrimais.


8.      Kiaušidžių vėžio žymuo viršija normos ribas, echoskopinio tyrimo metu patvirtinta endometriozė. Gal tai onkologinės ligos rodiklis?
Endometriozė yra panašaus į gimdos gleivinę audinio išvešėjimas už gimdos ribų. Tai viena dažniausių ginekologinių ligų. Esant šiai nepiktybinei patologijai, vėžio žymens Ca-125 kiekis kraujyje gali padidėti. Piktybinio proceso tikimybė tiksliau įvertinama atlikus kito vėžio žymens HE4 tyrimą. Remdamasis abiejų tyrimų rezultatais, gydantis gydytojas pagal formulę apskaičiuoja ROMA koeficientą (angl. Risk of Ovarian Malignancy Algorithm), pagal kurį sprendžia apie piktybinio proceso tikimybę.


9.      Kaip pasiruošti vėžio žymenų tyrimams?
Jokio specialaus pasiruošimo vėžio žymenų tyrimams nereikia. Tyrimo metu paimama paciento kraujo, bet galite būti pavalgę ir vartoti skysčius, tai įtakos tyrimų rezultatams neturės. Vyrams prieš atliekant PSA ir fPSA tyrimus negalima atlikti rektalinio, veloergometrinio tyrimo ir biopsijos. Moterims Ca-125 ir HE4 vėžio žymenų tyrimus rekomenduojama atlikti iš karto po menstruacijų iki ciklo vidurio.


10.  Per kiek laiko galima sužinoti tyrimų rezultatus po kraujo paėmimo?
Tyrimo atsakymas pateikiamas per 1 valandą nuo kraujo pristatymo į vėžio žymenų laboratoriją.


11.  Kada rekomenduojama atlikti ne tik PSA, bet ir laisvo PSA (fPSA) tyrimą bei įvertinti PSA/fPSA santykį?
Laisvo PSA (fPSA) tyrimą rekomenduojama atlikti po arba kartu su PSA tyrimu. Nustatyta, kad fPSA/PSA santykis, išreikštas procentais, pagerina pacientų, kurių PSA reikšmės yra 4–10 ng/mL tyrimų jautrumą ir specifiškumą. Šis santykis naudingas kaip pagalbinė priemonė atskiriant prostatos vėžį nuo gerybinių prostatos ligų. Kuo šis santykis mažesnis, tuo didesnė piktybinio proceso tikimybė.


12.  Vėžio žymens tyrimas, atliktas kitoje laboratorijoje, nežymiai skyrėsi nuo NVI laboratorijos pateiktų rezultatų. Kaip tai galima paaiškinti, kodėl skiriasi atsakymas tyrimą atliekant skirtingose laboratorijose?
Vėžio žymens tyrimo atsakymas atliekant tyrimą kitoje laboratorijoje gali skirtis, nes tyrimui atlikti gali būti naudojami skirtingi analizės metodai, kita medicininė įranga ar gamintojo reagentai. Todėl visada rekomenduojama tyrimus atlikti toje pačioje laboratorijoje. Tokiu būdu tyrimo atsakymą galima palyginti su ankstesniais rezultatais, stebėti ligos atkrytį ar išplitimą.


13.  Kur būtų galima daugiau sužinoti apie vėžio žymenis, jų normas ir kainas?
Daugiau informacijos apie vėžio žymenis ir jų normas galima sužinoti čia. Tyrimų kainos pateiktos Mokamų paslaugų kainyne.


14.  Ar galima sužinoti vėžinio žymens atsakymą telefonu?
Žodžiu (telefonu) informacija apie pacientą neteikiama. Atsakymo rezultatus būtina atvykti atsiimti patiems arba įgaliotiems asmenims. Daugiau informacijos apie paciento sveikatos duomenų teikimą galima rasiti  Vidaus tvarkos taisyklėse.




Atnaujinta 2019-09-19 12:24


Svarbu žinoti: