Vėžio žymenys

Vėžio ląstelės intensyviau gamina tam tikras baltymines medžiagas, kurių sveiko, nesergančio organizmo ląstelės gamina labai nedaug. Šias medžiagas, atlikus tyrimus, galima aptikti kraujyje. Jos vadinamos vėžio žymenimis.

Sveiko žmogaus kraujyje aptinkami nedideli kiekiai įvairių vėžio žymenų. Sergant vienokiu ar kitokiu vėžiu, jo ląstelės ima intensyviai išskirti atitinkamus vėžio žymenis, tuomet kraujyje jų aptinkama daugiau – lygis viršija normalų.

Vėžio žymenų lygis kraujyje gali padidėti sergant ne tik onkologinėmis ligomis, bet ir kai kuriomis kitomis nepiktybinėmis ligomis ar gerybiniais navikais.

Kartais ir sergant vėžiu navikas negamina vėžio žymenų, kraujyje jų lygis nebūna padidėjęs.  

Kada naudojami vėžio žymenų kiekio kraujyje tyrimai: 

  • Nustatant, ar nėra įtarimo dėl atitinkamo organo vėžio
  • Įvertinant vėžio gydymo efektyvumą
  • Stebint pacientus po onkologinės ligos gydymo dėl ligos recidyvavimo ar progresavimo

Labai svarbu žinoti, kad vėžio diagnozei nustatyti nepakanka fakto, kad paciento kraujyje padidėjęs vieno ar kito vėžio žymens kiekis. Gal žymens kiekis padidėjo ne dėl vėžio, bet dėl kitos priežasties ir priešingai – žmogus gal jau serga vėžiu, o žymens kiekis  kraujyje – nepadidėjęs. Todėl, aptikus padidėjusį kokio nors žymens kiekį kraujyje, galima tik įtarti vieną ar kitą piktybinę ligą, kurios buvimą būtina įrodyti atlikus kitus reikiamus tyrimus.  

Reikia pabrėžti, kad pagrindinis vėžio žymenų tyrimų panaudojimo tikslas – stebėti ar, užbaigus visą numatytą paciento gydymą, liga neatsinaujina, bei įvertinti vėžio gydymo efektyvumą.  

Kaip minėta, kai organizme atsiranda piktybinių ląstelių, kurios gamina vėžio žymenis, šių žymenų kiekis kraujyje būna padidėjęs. Po gydymo, kai vėžio židinys ar židiniai pašalinti operacijos būdu ar sunaikinti chemoterapijos, spindulinio ar hormoninio gydymo metodais, nebelieka ląstelių, kurios gamintų tuos ar kitus vėžio žymenis. Todėl iki gydymo padidėjęs vėžio žymens lygis po gydymo palaipsniui ima mažėti ir pasiekia normą, kartais net 0. Jei, praėjus tam tikram laikotarpiui, liga atsinaujina ar atsiranda naviko metastazių, atitinkamų vėžio žymenų lygis kraujyje vėl ima didėti.

Svarbu ir tai, kad vėžio žymenys „praneša“ apie galimą ligos atsinaujinimą, t.y. pradeda palaipsniui didėti jau tada, kai pacientas dar nejaučia jokių ligos simptomų, o kitais tyrimais atsinaujinusios ligos židinių neaptinkama. Štai dėl šių priežasčių buvusiems onkologiniams ligoniams po gydymo, be kitų tyrimų, rekomenduojama periodiškai tirti vėžio žymenis tikintis, kad taip bus anksti ir laiku nustatytas ligos atsinaujinimas ar progresavimas. Aptikus padidėjusį vėžio žymenų kiekį (priklausomai nuo naviko lokalizacijos), pacientas papildomai tiriamas, ieškoma galimai atsinaujinusios ligos židinių. Kai reikiamais tyrimais patvirtinama, kad liga progresuoja, pacientui skiriamas atitinkamas gydymas. 

Vėžio žymenys tiriami siekiant įsitikinti, ar skiriamas gydymas efektyvus. Jei, naviką pašalinus operacijos metu, atitinkamas vėžio žymuo greitai nesumažėja iki normos ar net pradeda didėti, tai reiškia, kad jis nebuvo radikaliai (visas) pašalintas arba jau yra vėžio metastazių. Jei taikant chemoterapiją vėžio žymens kiekis kraujyje nemažėja, gal net didėja, tai leidžia manyti, kad būtent ši chemoterapija yra neefektyvi. Visais tokiais ir panašiais atvejais gydymo taktika peržiūrima, gali būti keičiama.  

Jei pacientui, sirgusiam ar sergančiam konkrečia onkologine liga, gydymo metu ar po gydymo pradeda didėti tai ligai būdingo vėžio žymens kiekis kraujyje, galima įtarti, kad gydymas neefektyvus ar kad liga atsinaujino bei progresuoja.  

Aptikus tariamai sveikam pacientui padidėjusias kai kurių vėžio žymenų reikšmes ir toliau atlikus detalų atitinkamų organų (priklausomai nuo to, koks žymuo buvo padidėjęs) ištyrimą, gali būti nustatyta ankstyvos stadijos piktybinė liga. Tuo pagrįsta, pavyzdžiui, Lietuvoje vykdoma prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa – visiems nuo 50 iki 75 metų amžiaus vyrams ir vyrams nuo 45 metų amžiaus, jei jų tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu, kas 2 metus turi būti atliekamas prostatos vėžio žymens PSA kiekio kraujyje tyrimas. Jei atlikus šį tyrimą aptinkamas padidėjęs PSA kiekis, tuomet programa numato tolesnį ištyrimą, kad būtų nustatyta, ar pacientas serga prostatos vėžiu. Daliai iš pacientų, kuriems buvo aptiktas padidėjęs PSA lygis, po detalesnio ištyrimo prostatos vėžio diagnozė pasitvirtina. Labai svarbu tai, kad tokiu būdu prostatos vėžys vis dažniau aptinkamas ankstyvos stadijos.  

Vėžio žymenys, kurie atliekami imunofermentiniu metodu NVI Vėžio žymenų grupėje:

• Prostatos specifinis antigenas (PSA) – padidėjęs PSA lygis kraujyje leidžia įtarti prostatos vėžį ir paskatina atlikti kitus tyrimus siekiant diagnozuoti ligą. Siekiant nustatyti prostatos vėžį ankstyvos stadijos, tyrimą tikslinga atlikti ir neturintiems nusiskundimų prostata vyrams. Tyrimas taip pat naudojamas gydymo efektyvumui ir ligos eigos po gydymo stebėjimui. 
PSA norminiai dydžiai vyr.: < 40 m. – < 1,4 ng/ml; 40-49 m. – < 2,0 ng/ml; 50–59 m. – < 3,1 ng/ml; 60–69 m. – < 4,1 ng/ml; ≥ 70 m. – < 4,4 ng/ml

• Kiaušidžių vėžio žymens (Ca125) kiekis dažniausiai padidėja sergant epiteline kiaušidžių adenokarcinoma. Padėjęs šio žymens kiekis kraujyje paskatina detaliau ištirti kiaušides ir daliai pacienčių aptikti ankstyvos stadijos kiaušidžių vėžį. Nustatyti žymens kiekį kraujyje gali būti naudinga tiek pirminei kiaušidžių vėžio diagnostikai, tiek ligos gydymo efektyvumui ir ligos eigai po gydymo stebėti.
Ca 125 norminiai dydžiai – < 35,0 U/ml

• Epitelinio kiaušidžių vėžio žymuo (HE4) – skirtas įvertinti epitelinio kiaušidžių vėžio riziką moterims, kurioms aptikti dariniai mažajame dubenyje, jo ankstyvai diagnostikai. Vėžio žymuo HE4 tiksliau už Ca125 žymenį, ypač I-os epitelinio kiaušidžių vėžio stadijos atveju, padeda atskirti gerybinius kiaušidžių darinius nuo vėžio. Vienas vėžio žymuo HE4 ar kartu su žymeniu Ca125 naudojami epitelinio kiaušidžių vėžio eigos stebėsenai gydymo metu ir po jo.
HE4 norminiai dydžiai: mot. premenopauzė – < 70,0 pmol/l; mot. pomenopauzė –< 104,0pmol/l

• Karcinoembrioninis antigenas (CEA) – jo kiekis kraujyje tiriamas atliekant daugelio vėžio rūšių klinikinį stebėjimą (tai nespecifinis žymuo nustatant pirminį naviką, tačiau jis įrodo patį piktybinį procesą, naudojamas kartu su specifiniais vėžio žymenimis). Dažniausiai tiriamas stebint skrandžio, žarnyno, krūtų, plaučių, kasos navikus po gydymo. CEA tyrimas laikomas geriausiu neinvaziniu metodu storosios ir tiesiosios žarnos vėžiui stebėti, jo eigai prognozuoti. Pooperaciniu periodu šis tyrimas kartais yra jautresnis parametras negu kompiuterinė tomografija ar endoskopija. Rūkantiems asmenims šis žymuo gali būti padidėjęs ir nesant onkologinės ligos.
CEA norminiai dydžiai: < 4,7 ng/ml; rūkantiems iki 6,5 ng/ml

• Skrandžio vėžio žymuo (Ca72–4) – pasirinktinas stebėti skrandžio, mukozinės kiaušidžių karcinomos ir virškinimo trakto vėžio eigai stebėti gydymo metu.
Ca 72-4 norminiai dydžiai – < 6,9 U/ml

• Krūtų vėžio žymuo (Ca15–3) – pagrindinės jo tyrimo indikacijos yra sergančiųjų krūties vėžiu tikrinimas gydymo metu ir stebėjimas po gydymo dėl ligos recidyvo bei metastazių.
Ca15–3 norminiai dydžiai – < 26,4 U/ml

• Kasos vėžio ir virškinamojo trakto navikų žymuo (Ca19–9) – labai specifinis kasos ir tulžies takų karcinomos žymuo. Kiekvienam vyresniam nei 45 metų amžiaus pacientui, kuris turi negalavimų viršutinėje pilvo dalyje (skausmas, diskomfortas, spaudimas), rekomenduojama atlikti šį tyrimą. Šio žymens kiekį verta nustatyti, jeigu neaiškūs, neryškūs ligos požymiai tęsiasi dvi tris savaites, o jokių akivaizdžių patologinių procesų surasti nepavyksta.
Ca19–9 norminiai dydžiai – < 39,0 U/ml

• Kepenų karcinomos ir sėklidžių vėžio žymuo alfafetoproteinas (AFP) – naudingas tiriant pacientą dėl pirminio kepenų vėžio, kuris dažniausiai išsivysto sergantiesiems kepenų ciroze ar lėtiniu hepatitu, taip pat stebint ligos eigą. AFP pasirinktinas kaip vienas iš metodų, padedančių nustatyti sėklidžių vėžį, o ypač stebėti jo eigą.
AFP norminiai dydžiai – < 5,8 IU/ml

• Lytinių ląstelių navikų ir trofoblastinių ligų žymuo chorioninis gonadotropinas (β–hCG) – jo kiekio kraujyje tyrimas padeda nustatyti embrioninių ląstelių, ypač sėklidžių, navikus, taip pat naudojamas ligos eigai stebėti. Žymens kiekis padidėja ir esant trofoblastiniams placentos navikams.
β–hCG norminiai dydžiai: mot. premenopauzė – ≤ 1,0 mIU/ml; mot. pomenopauzė – ≤ 7,0 mIU/ml; vyr. – ≤ 2 mIU/ml

• Diferencijuoto skydliaukės vėžio žymuo tiroglobulinas (TG) – jo kiekio kraujyje tyrimas naudojamas diferencijuoto skydliaukės vėžio diagnostikoje (papiliarinė–folikulinė karcinoma), o ypač stebėti šio vėžio eigą.
TG norminiai dydžiai – 3,5–77,0 ng/ml

• Tirotropinas (TSH) – labai jautrus ir specifiškas skydliaukės funkcijos vertinimo žymuo, kuris tinkamas ankstyvai skydliaukės patologijos diagnostikai, esant pirminei skydliaukės ligai, po chirurginio skydliaukės pašalinimo ar gydymo L-tiroksino preparatais. TSH – tai hormonas, kurio koncentracija kraujyje atvirkščiai proporcinga tiroksino (FT4) ir trijodtironino (FT3) koncentracijai. TSH rodiklis labiau atspindi hipofizės reakciją, o ne pačios skydliaukės parametrus.
TSH norminiai dydžiai – 0,27–4,2 µIU/ml

• Laisvas tiroksinas (FT4) – skydliaukės išskiriamas hormonas medžiagų apykaitai reguliuoti. Nors tiksliausiai situaciją įvertinti padeda TSH laboratorinis tyrimas, tačiau retesniais, hipofizės arba pogumburio patologijų, atvejais TSH lygis būna normalus, kai yra aptinkami laisvojo tiroksino pakitimai. FT4 nustatymo atvejais, skirtingai nuo TSH matavimo, galima tiesiogiai ištirti skydliaukės funkciją.
FT4 norminiai dydžiai – 12,0–22,0 pmol/l

• Dimerinis baltymas (S100) – aptinkamas daugelyje melanomos ląstelių, jo kiekis kraujyje tiriamas gydant pacientus, sergančius piktybine melanoma. Gali būti naudingas patvirtinant melanomos recidyvą.
S100 norminiai dydžiai – < 0,105 ng/ml

• Bendrasis prokolageno tipo propeptidas (P1NP) – tikrasis kaulų formavimosi žymuo, kraujyje atsiranda formuojantis kolagenui, sudarančiam 90 proc. kaulų masės. P1NP kiekio kraujyje tyrimas leidžia nustatyti ankstyvąsias prostatos ir kitų vėžių metastazes kauluose anksčiau negu tai įmanoma naudojant kaulų scintigrafiją.
P1NP norminiai dydžiai: mot. premenopauzė – 15,13–58,59 ng/ml; mot. pomenopauzė – 16,27–73,87 ng/ml; vyr. – 30–80 ng/ml

• Testosteronas (Testo) – yra svarbiausias kraujyje randamas androgenas (vyriškas lytinis hormonas), suteikiantis vyro organizmui antrinius lytinius požymius. Vyrų organizme testosteronas gaminamas sėklidžių Leidigo ląstelėse. Daug mažesnė šio hormono dalis sintetinama antinksčių žievėje ir moteriškose lytinėse liaukose – kiaušidėse. Testosterono nustatytmas labai reikšmingas diagnozuojant lytinių liaukų hipofunkciją. Padidintas testosterono kiekis moterims nustatomas esant kiaušidžių ir antinksčių augliams, anovuliacijai, kiaušidžių policistozės sindromo atvejais. Moterų kraujyje testosterono koncentracija 3–4 kartus mažesnė nei vyrų.
Testo nrminiai dydžiai: mot. < 50 m. – 0,29–1,67 nmol/l; mot. ≥ 50 m. – 0,1–1,42 nmol/l; vyr. < 50 m. – 8,64–29,0 nmol/l; vyr. ≥ 50 m. – 6,68–25,7 nmol/l

• Prolaktinas (PRL) – hipofizės išskiriamas polipeptidinis hormonas. Moterims prolaktinas būtinas pieno liaukoms vystytis, jo padidėjimas susijęs su menstruacinio ciklo sutrikimais. Esant padidėjusiai prolaktino koncentracijai kraujyje, galima įtarti hipofizės naviką – prolaktinomą. Įtarus naviką, būtina atlikti kitus diagnostinius tyrimus. Didelė prolaktino koncentracija kraujyje sergant krūties vėžiu susijusi su bloga prognoze ir ankstyvu metastazavimu. Pakilęs prolaktino kiekis vyrams slopina testosterono sintezę, sukelia erekcijos sutrikimus, impotenciją.
PRL norminiai dydžiai: mot. – 102–496 µIU/ml; vyr. – 86–324 µIU/ml

Nauji vėžio žymenys:

 Laisvas PSA (fPSA) – šis tyrimas atliekamas tik tada, kai jau buvo nustatyta bendra PSA koncentracija. Laisvo PSA nustatymas suteikia papildomos diagnostinės informacijos esant nedaug padidėjusiai bendro PSA koncentracijai (nuo 4–10 ng/ml). Laisvo PSA matavimas ir laisvo / bendro PSA santykio vertinimas yra kliniškai naudingas vertinant prostatos biopsijos poreikį. fPSA /PSA santykis suteikia papildomos informacijos neaiškiais atvejais. Apytikrė skiriamoji riba yra 0,23. Santykio padidėjimas reiškia mažesnę prostatos vėžio tikimybę, o sumažėjimas – didesnę prostatos vėžio tikimybę. Taigi, kuo šis santykis mažesnis, tuo didesnė piktybinio proceso tikimybė.
fPSA norminiai dydžiai – < 50 ng/mL; fPSA/PSA – >0,23.

• Kalcitoninas (hCT) – vienas geriausių rodiklių meduliarinio skydliaukės vėžio gydymui stebėti. Kalcitonino koncentracija kraujyje gerai koreliuoja su meduliarinio skydliaukės vėžio dydžiu ir augimo greičiu. Kalcitonino koncentracijos nustatymas pooperaciniu periodu idealiai tinka recidyvams ir metastazėms rasti. Būtina pažymėti, kad meduliarinis skydliaukės vėžys gali pasižymėti genetiniu polinkiu, todėl rekomenduojama kalcitonino tyrimą atlikti ir sergančiojo šeimos nariams.
hCT  norminiai dydžiai: mot. – 5,17–9,82 pg/mL; vyr. – 8,31–14,3 pg/mL

• Neuronui specifinė enolazė (NSE) – audiniui specifinis žymuo (fermentas), aptinkamas centrinės ir periferinės nervų sistemos neuronuose, neuroendokrininėse APUD sistemos ląstelėse, eritrocituose. NSE yra vėžio žymuo, naudojamas smulkialąsteliniam plaučių vėžiui (SLPV) ir neuroblastomai sekti. NSE tyrimas naudingas kai kuriems APUD sistemos navikams kontroliuoti. NSE koncentracija koreliuoja su plaučių vėžio progresavimu arba atsinaujinimu, didėja, kai gydymas yra neveiksmingas.
NSE norminiai dydžiai – < 16,3 ng/ml

• Progastriną išlaisvinantis peptidas (proGRP) – pasižymi didžiausiu jautrumu smulkialąstelinio plaučių vėžio diagnostikai. NSE ir proGRP žymenų nustatymas padidina diagnostinį jautrumą. ProGRP koncentracija labai padidėja jau ankstyvose SLPV stadijose ir toliau didėja ligai progresuojant.
proGRP norminiai dydžiai – < 66,3 pg/mL

• Plokščialąstelinės karcinomos antigenas (SCC) – naudojamas plokščialąstelinio vėžio gydymo veiksmingumui vertinti (galvos ir kaklo, LOR chirurgijoje, gimdos kaklelio vėžio monitoringui). Jį sėkmingai gydant, SCC koncentracija mažėja, ligai progresuojant – didėja. Vėžiui atsinaujinant, SCC kiekis kraujyje gali padidėti net keliais mėnesiais anksčiau, negu recidyvas ar metastazės pasireikš kliniškai. Dažniausiai SCC rodiklį rekomenduojama nustatyti kartu su CEA rodikliu.
SCC norminiai dydžiai – < 2,3 ng/mL

• CYFRA 21–1 – nesmulkialąstelinio plaučių vėžio (NSLPV) laboratorinis rodiklis, pasižymi didžiausiu diagnostiniu jautrumu NSLPV diagnozuoti. Jo koncentracija koreliuoja su plaučių vėžio išplitimu, mažėja, kai chemoterapija veiksminga, yra nepriklausomas prognozinis NSLPV žymuo. CYFRA 21–1 yra naudingas nesmulkialąstelinio ir ypač plokščialąstelinio plaučių vėžio diagnostikai. CYFRA 21–1 taip pat rekomenduojamas šlapimo pūslės vėžio pooperaciniam monitoringui.
CYFRA 21–1 norminiai dydžiai – < 3,3 ng/mL

 

 


LIS norminiai dydžiai

 

Tyrimo pavadinimas

Matavimo vienetai

Amžius, lytis

Normos

 

PSA

ng/ml

Vyr. < 40 m.

Vyr. 40-49 m.

Vyr. 50–59 m.

Vyr. 60–69 m.

Vyr. ≥ 70 m.

< 1,4

< 2,0

< 3,1

< 4,1

< 4,4

 

CEA

ng/ml

 

< 4,7

rūkantiems iki 6,5

 

Ca 125

U/ml

 

< 35,0

 

HE4

pmol/l

Mot. premenopauzė

Mot. pomenopauzė

< 70,0

< 104,0

 

Ca 15-3

U/ml

 

< 26,4

 

Ca 19-9

U/ml

 

< 39,0

 

Ca 72-4

U/ml

 

< 6,9

 

AFP

IU/ml

 

< 5,8

 

ß-HCG

mIU/ml

Mot. premenopauzė

Mot. pomenopauzė

Vyr.

≤ 1,0

≤ 7,0

< 2

 

S 100

ng/ml

 

< 0,105

 

P1NP

ng/ml

Mot. premenopauzė

Mot. pomenopauzė

vyr. 

15,13–58,59

16,27–73,87

 30–80

 

TSH

µIU/ml

 

0,27–4,2

 

FT4

pmol/l

 

12,0–22,0

 

TG

ng/ml

 

3,5–77,0

 

PRL

µIU/ml

Mot.

Vyr.

102–496

86–324

 

Testosteronas (Testo)

nmol/l

Mot. < 50 m.

Mot. ≥ 50 m.

Vyr. < 50 m.

Vyr. ≥ 50 m.

0,29–1,67

0,1–1,42

8,64–29,0

6,68–25,7

 

CYFRA 21-1

ng/mL

 

< 3,3

 

Laisvas PSA (fPSA)

ng/mL

fPSA/PSA

 

< 50

> 0,23

 

NSE

ng/ml

 

< 16,3

 

ProGRP

pg/mL

 

< 66,3

 

SCC

ng/mL

 

< 2,3

 

Kalcitoninas (hCT)

pg/mL

Mot.

Vyr.

5,17–9,82

8,31–14,3

Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)

1.      Ką vadiname vėžio žymenų tyrimu ir kada jis atliekamas?
Naviko ląstelės intensyviau gamina tam tikras baltymines medžiagas, kurių sveiko, nesergančio vėžiu asmens organizmo ląstelės gamina labai nedaug. Šios medžiagos vadinamos vėžio žymenimis ir jų kiekį galima išmatuoti kraujyje. Kuo didesnė vėžio žymens koncentracija kraujyje, tuo didesnė tikimybė, kad sergate onkologine liga. Laboratorinis vėžio žymens kiekio kraujyje ištyrimas leidžia anksti nustatyti tai, ko klinikiniais, instrumentiniais, rentgeniniais, skenavimo metodais kartais aptikti nepavyksta. Svarbu prisiminti, kad vėžio žymens kiekio kraujyje padidėjimą gali sukelti ne tik onkologinės ligos, bet ir kai kurios kitos nepiktybinės ligos.


2.      Ar vėžio žymuo gali būti pagrindinis rodiklis onkologinei ligai patvirtinti?
Labai svarbu prisiminti, kad vėžio diagnozei nustatyti nepakanka fakto, kad paciento kraujyje padidėjęs vieno ar kito vėžio žymens kiekis. Aptikus padidėjusį kokio nors žymens kiekį kraujyje, galima tik įtarti vieną ar kitą piktybinę ligą, kurios buvimą būtina įrodyti atlikus kitus reikiamus tyrimus. 


3.      Koks pagrindinis vėžio žymenų tyrimo tikslas?
Pagrindinis vėžio žymenų tyrimo tikslas – stebėti ar, užbaigus visą numatytą paciento gydymą, liga neatsinaujina ir įvertinti vėžio gydymo efektyvumą. Klinikoje vėžio žymenys yra naudojami:
- pooperaciniu periodu, kai siekiama laiku pastebėti ligos recidyvavimą ir metastazavimą;
- gydymo efektyvumui įvertinti;
- laiku pakeisti gydymo pobūdį, jei vėžio žymenų kiekis gydant nemažėja;
- patikslinti ligos stadiją ir klinikinę grupę;
- kaip pirminė vėžio diagnostikos priemonė – kartais.


4.      Kodėl sergant kai kurių rūšių onkologinėms ligoms siūloma tirti keletą vėžio žymenų?
Diagnozavus onkologinę ligą pirmą kartą, prieš atliekant chirurginį naviko pašalinimą gali būti naudinga ištirti visus žinomus šiai lokalizacijai būdingus vėžio žymenis. Tarkim, krūties vėžiui būdingi CA15-3 ir CEA žymenys. Dažniausiai kurio vieno kiekis kraujyje būna padidėjęs. Jeigu vieną kartą buvo rastas padidėjęs kurio nors žymens kiekis, tai tas žymuo toliau ir bus onkologinio proceso stebėjimo rodiklis.


5.      Kodėl kartais laboratorinis vėžio žymuo rodo spartų ligos progresavimą, o kitais atliktais tyrimais šio požymio nematyti?
Navikinės ląstelės gali būti išsisėjusios mažais daugybiniais židiniais, kurie iš pradžių negali būti aptinkami kitais metodais. Tokios mažos metastazės daugiau arba mažiau pasireiškia progresuojant beveik visiems piktybiniams navikams.


6.      Ar vėžio žymens tyrimas gali būti naudojamas kaip vienintelis tyrimas siekiant anksti nustatyti ligos recidyvą?
Ne, laboratorinis vėžio žymenų tyrimas negali būti vienintelis tyrimo metodas. Vėžio žymenų ir kiti medicininiai tyrimai vieni kitus papildo.


7.      Vėžio žymens rodiklis neviršija normos ribų. Ar išlieka tikimybė susirgti onkologine liga?
Vėžio žymenys – tai  ląstelėje vykstančių glikolizės ar ląstelei svarbių procesų baltymai. Nedidelis šių medžiagų kiekis visada būna kraujyje. Tačiau navikinėms ląstelėms pradėjus nekontroliuojamai daugintis, tokių baltymų kiekis žymiai padidėja. Jų gali padaugėti ir esant gerybinės kilmės procesams, todėl vėžio žymenų tyrimus reikėtų vertinti kompleksiškai su kitais tyrimais.


8.      Kiaušidžių vėžio žymuo viršija normos ribas, echoskopinio tyrimo metu patvirtinta endometriozė. Gal tai onkologinės ligos rodiklis?
Endometriozė yra panašaus į gimdos gleivinę audinio išvešėjimas už gimdos ribų. Tai viena dažniausių ginekologinių ligų. Esant šiai nepiktybinei patologijai, vėžio žymens Ca-125 kiekis kraujyje gali padidėti. Piktybinio proceso tikimybė tiksliau įvertinama atlikus kito vėžio žymens HE4 tyrimą. Remdamasis abiejų tyrimų rezultatais, gydantis gydytojas pagal formulę apskaičiuoja ROMA koeficientą (angl. Risk of Ovarian Malignancy Algorithm), pagal kurį sprendžia apie piktybinio proceso tikimybę.


9.      Kaip pasiruošti vėžio žymenų tyrimams?
Jokio specialaus pasiruošimo vėžio žymenų tyrimams nereikia. Tyrimo metu paimama paciento kraujo, bet galite būti pavalgę ir vartoti skysčius, tai įtakos tyrimų rezultatams neturės. Vyrams prieš atliekant PSA ir fPSA tyrimus negalima atlikti rektalinio, veloergometrinio tyrimo ir biopsijos. Moterims Ca-125 ir HE4 vėžio žymenų tyrimus rekomenduojama atlikti iš karto po menstruacijų iki ciklo vidurio.


10.  Per kiek laiko galima sužinoti tyrimų rezultatus po kraujo paėmimo?
Tyrimo atsakymas pateikiamas per 1 valandą nuo kraujo pristatymo į vėžio žymenų laboratoriją.


11.  Kada rekomenduojama atlikti ne tik PSA, bet ir laisvo PSA (fPSA) tyrimą bei įvertinti PSA/fPSA santykį?
Laisvo PSA (fPSA) tyrimą rekomenduojama atlikti po arba kartu su PSA tyrimu. Nustatyta, kad fPSA/PSA santykis, išreikštas procentais, pagerina pacientų, kurių PSA reikšmės yra 4–10 ng/mL tyrimų jautrumą ir specifiškumą. Šis santykis naudingas kaip pagalbinė priemonė atskiriant prostatos vėžį nuo gerybinių prostatos ligų. Kuo šis santykis mažesnis, tuo didesnė piktybinio proceso tikimybė.


12.  Vėžio žymens tyrimas, atliktas kitoje laboratorijoje, nežymiai skyrėsi nuo NVI laboratorijos pateiktų rezultatų. Kaip tai galima paaiškinti, kodėl skiriasi atsakymas tyrimą atliekant skirtingose laboratorijose?
Vėžio žymens tyrimo atsakymas atliekant tyrimą kitoje laboratorijoje gali skirtis, nes tyrimui atlikti gali būti naudojami skirtingi analizės metodai, kita medicininė įranga ar gamintojo reagentai. Todėl visada rekomenduojama tyrimus atlikti toje pačioje laboratorijoje. Tokiu būdu tyrimo atsakymą galima palyginti su ankstesniais rezultatais, stebėti ligos atkrytį ar išplitimą.


13.  Kur būtų galima daugiau sužinoti apie vėžio žymenis, jų normas ir kainas?
Daugiau informacijos apie vėžio žymenis ir jų normas galima sužinoti čia. Tyrimų kainos pateiktos Mokamų paslaugų kainyne.


14.  Ar galima sužinoti vėžinio žymens atsakymą telefonu?
Žodžiu (telefonu) informacija apie pacientą neteikiama. Atsakymo rezultatus būtina atvykti atsiimti patiems arba įgaliotiems asmenims. Daugiau informacijos apie paciento sveikatos duomenų teikimą galima rasiti  Vidaus tvarkos taisyklėse.




Atnaujinta 2018-11-22 14:51


Svarbu žinoti: