Konferencijoje „Jaunų moterų sveikatos išsaugojimas po onkologinių ligų gydymo“ diskutuota apie gyvenimo kokybę, lytiškumą, vaisingumą

Motinos dienos proga Nacionalinis vėžio centras tradiciškai pakvietė pasikalbėti apie moterų onkologinę sveikatą. Gyvenimo kokybės išsaugojimas – vienas iš itin svarbių šiuolaikiniam onkologiniam pacientui kylančių klausimų. Todėl Nacionalinio vėžio centro, Lietuvos onkologų draugijos ir Lietuvos akušerių ginekologų draugijos mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Jaunų moterų sveikatos išsaugojimas po onkologinių ligų gydymo“ dėmesys buvo skiriamas ne tik onkoginekologinio vėžio gydymui, bet ir tokioms temoms, kaip lytiškumo, vaisingumo, hormoninės funkcijos išsaugojimui sergant šiomis ligomis.  

Anot Nacionalinio vėžio centro direktoriaus doc. dr. Valdo Pečeliūno, ši konferencija yra itin prasminga savo temomis – kalbame ne tik apie ginekologinio vėžio gydymą, bet ir pacienčių gyvenimo kokybę, vaisingumo išsaugojimą.

„Kaip ir girdėjote, Santaros slėnyje įvyko pokyčiai. Konsolidavus Nacionalinio vėžio instituto ir Santaros klinikų onkologijos klinikinę veiklą turime Nacionalinį vėžio centrą. Turime ir Nacionalinį vėžio institutą, kuris yra onkologijos mokslinė įstaiga ir su kuria mes bendradarbiaujame. Nuo pat metų pradžios pagrindinis mūsų tikslas buvo veiklos tęstinumas. Viena iš tęstinumo sričių buvo mūsų organizuojamų konferencijų kiekis. Jų anksčiau būdavo apie 15 per metus ir labai džiaugiuosi, kad šiemet skaičius išliko panašus. Labai dėkoju šios konferencijos organizatoriams iš Nacionalinio vėžio centro, Lietuvos onkologų draugijai, Lietuvos akušerių ginekologų draugijai, Lietuvos sveikatos mokslų universitetui, Klaipėdos universiteto ligoninei ir kolegoms iš kitų institucijų, kurie dalyvauja šiame renginyje, prisideda prie jo organizavimo ir padeda kartu skleisti informaciją apie onkologiją.

Pats esu hematologas. Nuo pat 2004 metų, kai dirbu šioje srityje, susidurdavau su daugybe klausimų iš pacienčių, jų artimųjų, šeimos narių, kaip išsaugoti vaisingumą susirgus vėžiu. Antra tema – pakaitinė hormonų terapija. Esu labai dėkingas profesorei Žanai Bumbulienei, su kuria daug bendravome šiais klausimais, suteikėme pagalbą daugybei hematologijos pacienčių. Esu labai dėkingas Santaros klinikų Vaisingumo centrui už tai, kad žmonėms suteikia vilties po labai intensyvaus onkologinių ligų gydymo. Daugelis šalių šiuo metų tvirtina nacionalines vėžio strategijas. Vienas iš tikslų yra eliminuoti gimdos kaklelio vėžį. Nemanau, kad tai yra utopija – kai kurios šalys labai sėkmingai žengia šia kryptimi. Mes Lietuvoje šiuo metu taip pat ruošiame naują vėžio kontrolės programą. Neabejoju, kad gimdos kaklelio vėžio eliminacija bus iškelta kaip vienas iš tikslų. Taigi, ši konferencija turi labai daug prasmės. Joje kalbama ir daugybę kitų labai svarbių temų, kurios aktualios jums. Dar kartą labai dėkoju organizatoriams, lektoriams ir linkiu labai produktyvios dienos,“- apie šios konferencijos svarbą kalbėjo doc. dr. V. Pečeliūnas.

Onkoginekologiniu vėžiu serga vis jaunesnės moterys

Anot vienos iš konferencijos organizatorių, Nacionalinio vėžio centro gydytojos akušerės ginekologės dr. Dianos Žilovič, konferencija organizuoti nuspręsta dėl jaunėjančio onkoginekologinių pacienčių amžiaus. Jos susiduria ir su daugybe kitų problemų – vaisingumo išsaugojjimu, gyvenimo kokybės užtikrinimu.

„Mintis organizuoti šią konferenciją kilo iš poreikio – ginekologinio vėžio daugėja tarp jaunų moterų. Susirgusios jaunos moterys susiduria su dar daugiau iššūkių. Žinome, kad pasaulyje moterys pradėjo gimdyti vėliau. Neretai onkologiniai susirgimai diagnozuojami moterims, kurios dar nėra gimdžiusios. Tada turime spręsti ir šią problemą. Turime taikyti nestandartinį gydymą, kad išsaugotume vaisingumą. Po tam tikro gydymo atsiranda hormoninių sutrikimų. Pašalinus kiaušides, moteris netenka hormoninės funkcijos. O tai yra didelė problema. Tai turi įtakos ne tik lytiniam gyvenimui, bet ir kaulų retėjimui, širdies-kraujagyslių ligų išsivystymui, ankstyvai menopauzei

Onkologinės ligos gydymas kompleksinis. Vienas mūsų pagrindinių tikslų yra pasiekti ligos remisiją. Tačiau labai svarbu atsižvelgti ir į pacientės gyvenimo kokybės išsaugojimą, moters lūkesčius. O gyvenimo kokybė kiekvienai moteriai yra skirtinga. Tai gali būti pakankamas fizinis aktyvumas, lytinis gyvenimas, kita moteris, nors ir turėdama vaikų, ateityje norėtų susilaukti daugiau palikuonių. Todėl gydymas tampa vis labiau individualizuotas. Be abejo, visada turime išaiškinti pacientei, kokios yra galimos nestandartinio gydymo rizikos. Ir suteikti pasirinkimo teisę. Mano manymu, labai svarbu, kad pacientė būtų informuota apie galimas gydymo galimybes.

Be galo svarbi yra emocinė, psichologinė parama – tiek nustačius diagnozę, tiek gydymo eigoje. Labai svarbu, kad ligos kelyje kartu su moterimi dalyvautų jos šeima, artimieji ar draugai. Sužinojus onkologinės ligos diagnozę, labai sudėtinga tai priimti, kyla daug įvairių minčių, jausmų. Juk visi žinome, kol tai nepaliečia mūsų, negali būti 100 procentų empatiškas. Niekada nepamiršiu mano jaunos pacientės frazės: „Galima išoperuoti naviką, bet kaip visa tai išmesti iš savo minčių?“ Šios pacientės atvejis buvo labai sėkmingas, nes navikas buvo aptiktas tik kelių milimetrų. Ši moteris išsaugojo vaisingumą, turi galimybių susilaukti vaikų, šiandien nėra ligos atkryčio, ji jaučiasi puikiai. Bet psichologiškai jai dar sunku. Todėl pacientei labai svarbu kalbėtis su gydytojais, psichologais, artimais žmonėmis.

Viena iš priežasčių, kodėl daugėja jaunų, ginekologiniu vėžiu sergančių pacienčių, yra pagerėjusi ligos diagnostika. Tuo mes džiaugiamės, anksčiau aptinkame navikus. Kalbant apie gimdos kūno vėžį, kita priežastis yra nutukimas. Tai rizikos faktorius, kuris tikimybę susirgti šia liga padidina iki 4 kartų. Šiuo metu pasaulyje turime nutukimo pandemiją. Manoma, kad iki 2050 metų su nutukimu ar antsvoriu susidurs apie 60 proc. visos populiacijos. Esant nutukimui, organizme atsiranda per daug estrogenų ir tada užsiveda mechanizmai, kurie gali lemti gimdos kūno vėžio išsivystymą. Kalbant apie gimdos kaklelio vėžį, Lietuvos statistika nėra gera. Sergamumas ir mirtingumas vis dar yra labai aukštas. Prevencinėje patikros programoje dalyvauja per mažai moterų, nuo ŽPV skiepijamasi per mažai. Visa laimė, kad prieš kelis metus pradėti skiepyti ir berniukai. Todėl reikalinga visuotinė, lyčiai neutrali vakcinacija. Kiaušidžių vėžį lemia genetiniai faktoriai. Šią ligą dažniau nustatome jaunoms moterims, kadangi sirgo jų mamos. Todėl šią ligą galime aptikti jauname amžiuje. Gali būti atliekamos profilaktinės operacijos,“ – apie konferencijos svarbą ir dabartines onkoginekologinio vėžio tendencijas pasakoja dr. D. Žilovič.

Konferencijoje daug diskutuota apie pacienčių lytiškumo ir vaisingumo išsaugojimą

Nacionalinio vėžio centro gydytojos onkologės radioterapeutės Violetos Nevulis-Obuchovskos teigimu, labai svarbu, kad gydytojai su paciente atvirai kalbėtų apie tokius svarbius gyvenimo kokybės klausimus, kaip lytiškumo ir hormoninės funkcijos išsaugojimą.

„Kai kalbame apie gimdos kaklelio vėžio gydymą – spindulinė terapija yra gydymo standartas. Nors nauji vaistai, imunoterapija ženkliai gerina rezultatus, medikamentinį gydymą būtina derinti su spinduline terapija. Kai pacientė atvyksta pirmai gydytojo onkologo radioterapeuto konsultacijai ir planuojame gydymą, paaiškiname pacientei gydymo eigą, trukmę, kam reikia pasiruošti. Tai labai svarbu, kad pacientė galėtų planuoti asmeninį gyvenimą. Taip pat detaliai paaiškiname apie ūmines ir vėlyvąsias reakcijas po chemospindulinio gydymo. Jei pacientę nuramini per pirmą konsultaciją, tai yra didelė investicija į tolimesnį bendradarbiavimą su paciente. Tai lemia gerus gydymo rezultatus. Kartu su paciente per ligos kelią einame su lūkesčiu, kad ji pasveiks. Tai yra didžiausia dovana ir pacientei, ir gydytojui. Su tuštinimusi ir šlapinimusi susiję chemospindulinio gydymo šalutiniai reiškiniai nėra tokie baisūs, mes juos valdome.

Kiaušidžių transpozicija yra chirurginė, minimaliai invazyvi procedūra, kai yra pakeliamos kiaušidės – tam, kad jos atsidurtų už švitinimo zonos ribų. Jei taikome spindulinę terapiją gimdos kaklelio vėžiui gydyti, švitiname ne tik gimdos kaklelį, bet ir sritinių limfmazgių zonas. Todėl labai svarbu, kad kiaušidės būtų apsaugotos – tai leidžia išsaugoti hormoninę funkciją, išvengti ankstyvos menopauzės.

Kai moteris ateina gydytis, ji pirmiausia ir galvoja apie gydymą. Apie kiaušidžių funkcijos išsaugojimą turime galvoti mes. Taip pat – ir apie kitus gyvenimo kokybės išsaugojimo aspektus. Labai svarbu kalbėti apie lytinę funkciją. Moterims tai yra be galo svarbu. Pacientės labai dažnai klausia, ar gali užsiimti lytiniais santykiais, kada galės tą daryti. Šiuolaikinės moterys yra drąsesnės, jos nebijo klausti,“ – apie gyvenimo kokybės išsaugojimą po chemospindulinio gydymo kalba V. Nevulis-Obuchovska.

Anot VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Santaros Vaisingumo centro gydytojos akušerės ginekologės dr. Ramintos Baušytės, susirgus onkologine liga itin svarbu dėl vaisingumo išsaugojimo apsispręsti kuo greičiau. Todėl labai svarbus gydytojų ir pacientų dialogas.

„Pacientės labai pabrėžia, ar jaučia palaikymą iš gydytojų, ar joms pakankamai viskas paaiškinama. Labai svarbu pacientams nurodyti visas galimybes su labai aiškiais argumentais, kodėl siūlome vieną ar kitą. Sprendimai dėl vaisingumo išsaugojimo turi būti priimami kartu tarp onkologų, vaisingumo išsaugojimo specialistų ir pacientės, jos artimųjų. Vien onkologinės ligos diagnozė yra smūgis pacientei ir jos artimiesiems. Ir šalia dar atsiranda vaisingumo išsaugojimo klausimas. Moteris nueina pas vaisingumo išsaugojimo specialistą ir sužino, kad tokia paslauga kainuoja kelis tūkstančius eurų. O apsispręsti reikia čia ir dabar, nes netrukus prasidės onkologinės ligos gydymas. Suprantame, kad pacientė patiria labai didelį stresą. Tačiau labai svarbu sprendimą priimti greitai. Pasitaiko, kad pacientai jaučia nuoskaudą, nes šios informacijos negavo laiku. Todėl pacientų informavimas apie vaisingumo išsaugojimą yra labai svarbus. Taip pat labai svarbi psichologinė pagalba. Santaros klinikų Vaisingumo centre turime psichologę, kuri dirba šiuo klausimu. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad onkologiniai pacientai į Vaisingumo centrą patenka žaliojo koridoriaus principu, t.y., kolegos onkologai su mumis susisiekia, kitą dieną pacientė jau atvyksta pas mus. Tokiu pačiu principu teikiama ir psichologinė pagalba.

Užšaldytos kiaušialąstės ir embrionai gali būti saugomi neribotą laiką pagal žmonių pageidavimus. Pasaulyje turime atvejų, kai embrionai buvo perkelti ir po 20 metų užšaldymo ir nėštumai buvo sėkmingi. Šiuo metu užšaldytų embrionų, lytinių ląstelių ir audinių saugojimas 3 metus yra nemokamas Vaisingumo centro lėšomis, vėliau saugoti galima savo lėšomis,“ – ką svarbu žinoti onkologiniams pacientams akcentuoja dr. R. Baušytė.

Konferencijos akimirkos – nuotraukų galerijoje.