Tarptautinio projekto iniciatoriai – NVI darbuotojai

Prostatos vėžys pastaraisiais metais yra dažniausias piktybinis susirgimas tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Vakarų valstybėse. Natūralu, kad sergamumo pokyčiai ir geografiniai skirtumai nuolat analizuojami. BMJ (British Medical Journal) Open naujausius duomenis apie prostatos vėžį šešiose kaimyninėse Europos šalyse analizuoja ir pateikia du Nacionalinio vėžio instituto darbuotojai – Vėžio epidemiologijos laboratorijos vedėja dr. Giedrė Smailytė ir laboratorijos jaunesnysis mokslo darbuotojas Aušvydas Patašius.

„Mums šis tyrimas svarbus tuo, kad mūsų instituto darbuotojai buvo šitos analizės iniciatoriai, mums pavyko suburti kolegas iš kaimyninių šalių, taip pat mes esame ir pagrindiniai šitos analizės autoriai.

Yra žinoma, kad bendriems sergamumo prostatos vėžiu rodikliams didelė įtaką daro PSA testo naudojimo diagnostiniais tikslai paplitimas. Lietuva, kaip žinia, šiuo metų pasaulyje yra vienintelė valstybė, kurioje PSA testas naudojamas kaip patikros (skryningo) testas Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje, todėl mums pasirodė įdomu palyginti sergamumą Lietuvoje su sergamumu šalyse, kuriose PSA testo naudojimo praktika ir paplitimas yra skirtingi, na ir pasižiūrėti, ar sergamumo rodiklių skirtumai daro didelė įtaką mirtingumui nuo prostatos vėžio“, – kalbėjo epidemiologė.

Jos teigimu, šio tyrimo tikslas buvo išanalizuoti ir palyginti sergamumą prostatos vėžiu ir mirtingumą nuo jo Baltarusijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Rusijos Federacijoje ir Ukrainoje.

Analizės rezultatai parodė, kad visu tyrimo laikotarpiu, kuris skirtingoms šalims buvo skirtingas (sergamumui nuo 13 metų Ukrainoje iki 48 metų Estijoje) sergamumas prostatos vėžiu nuosekliai didėjo visose šalyse. Sergamumo palyginimas pastaraisiais metais tarp šalių leido išskirti didelės (Estija, Latvija, Lietuva) ir mažos (Baltarusija, Rusijos Federacija, Ukraina) sergamumo rizikos šalis – nustatyti beveik šešis kartus siekiantys sergamumo rodiklių skirtumai.

Kaip aiškino A. Patašius, nustatyti sergamumo skirtumai didžiąją dalimi gali būti paaiškintii skirtumais PSA testo naudojime.

„Visose tyrimo šalyse PSA testas klinikinėje praktikoje tapo prieinamas nuo maždaug 2000 m. PSA testo naudojimo įtaka sergamumo prostatos vėžiu rodikliams ypatingai pastebima Baltijos šalyse. Sergamumas prostatos vėžiu Lietuvoje paskutiniais tyrimo laikotarpio metais siekė 161 atvejį 100 000 gyventojų, Latvijoje tais pačiais metais sergamumas siekė 104 , o Estijoje 149 atvejus 100 000 gyventojų. Didžiausi sergamumo rodikliai buvo stebimi Estijoje ir Lietuvoje. Nuo 2006 m. populiaciniu lygmeniu Lietuvoje vykdoma Priešinės liaukos vėžio ankstyvos diagnostikos programa. Estijoje ankstyvos diagnostikos programos nėra, tačiau valstybė kompensuoja kiekvieną PSA testą. Latvijoje PSA testas nėra kompensuojamas valstybės, ir tuo gali būti paaiškinti mažesni sergamumo rodikliai palyginti su Estija ir Lietuva. Kadangi PSA testo paplitimas nėra didelis Baltarusijoje, Rusijos Federacijoje ir Ukrainoje, šiose šalyse sergamumo rodikliai yra nedideli.

Nepaisant sergamumo skirtumų tarp Baltijos šalių, mirtingumo rodikliai šalye buvo panašūs ir jų kitimas nebuvo ženklus“, – tyrimo detalėmis dalinosi vienas jo autorių.