Apie mokslo reikšmę medicinos pažangai

Sausio 30 d. dieną Lietuvos mokslų akademijoje įvyko konferencija-diskusija  „Biologijos ir medicinos mokslų Lietuvoje perspektyvos“, kurioje dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas, universitetų atstovai, didžiųjų gydymo bei mokslo įstaigų vadovai, mokslininkai.  Moderavo prof. Vaidutis Kučinskas.

Posėdyje priimtoje rezoliucijoje greta kitų svarbių klausimų įvardijamas siekis mokslo finansavimui skirti 2 proc. BVP. Kad tai būtų nepaprastai reikalinga ir svarbu  Lietuvai, neabejojo diskusijos dalyviai. Ar realus toks reikalavimas, kai šiuo metu mokslui skiriamas 0,8 proc. BVP?

 Neabejotina, kad medicina yra tas mokslas, su kuriuo mes visi anksčiau ar vėliau susiduriame, pripažino Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys. „Šiuolaikiniai radiologiniai tyrimai remiasi fizikiniais reiškiniais, kurie leidžia matyti, kas vyksta žmogaus organizme. Pavyzdžiui, branduolių magnetinis rezonansas duoda vaizdus, pozitronų emisijos tomografija yra galingas įrankis diagnozuoti ir stebėti onkologines ligas. Dar paprastesnis pavyzdys – ultragarsinis tyrimas“, – vardijo prof. J. Banys.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, pažymėjo, jog paprastai medicinoje susitinka ir persipina ne viena mokslo šaka. „Labai įdomu išgirsti jūsų, kaip mokslininkų, įžvalgas, apie tai, kokios yra Lietuvos mokslo galimybės. Šių dienų aktualija yra tai, kad eidamas į priekį mokslas susiduria ir su tam tikrais prieštaravimais. Jau keliamas klausimas apie tai, ar eidama dabartiniu vystymosi  keliu personalizuota medicina ateityje netaps tik privilegijuotų  žmonių galimybe gydytis, – kalbėjo ministras A. Veryga. –Individualių vaistų, terapijų kūrimas gali labai pabranginti visą medicinos sektorių. Tai nėra paprasti klausimai, apie tai tenka diskutuoti. Iš vienos pusės labai smagu, kad viskas juda greitai į priekį, iš kitos – tai kuria tam tikrų įtampų, iššūkių. Modernioje visuomenėje žmonės labai greitai gauna informaciją, susižino pasaulio naujienas.“

Pasak ministro, aktualus klausimas išlieka, kaip šiandien turi bendradarbiauti mokslas ir klinika. „Esu tos kartos žmogus, kuris nekvestionuoja mokslo, studijų ir praktikos vienovės. Nuoširdžiai tikiu, kad šitie dalykai niekada neturėtų būti atskirti. Ypač sveikatos moksluose tai akivaizdu. Juk klinicistas visada remiasi pačiais naujausiais mokslo pasiekimais savo kasdieniniame darbe,“ – pasakė ministras.  

„Pinigų krepšelis ir ligonių kiekis yra Lietuvoje ribotas ir tai niekam nėra paslaptis, – pasakė Nacionalinio vėžio instituto vadovė prof. S. Jarmalaitė. –  Jeigu mes duodame geresnį vaistą, pacientas greičiau pasveiksta ir greičiau grįžta į darbo rinką. Personalizuota medicina yra veiksmingesnė, be šalutinių reiškinių, netgi kartais leidžia žmogui dirbti vartojant vaistą. Taigi mes globaliai sprendžiame problemą – turime dirbančią visuomenę.“

Pasak profesorės, nereikėtų baimintis, kad personalizuoto gydymo prireiks daugeliui pacientų ir pabrangs gydymo kaštai. „Juk reikės skirti tik tiems, kuriems reikia. Geriausias pavyzdys – melanoma.

Iki personalizuotos medicinos turėjome 5 proc. išgyvenamumą esant išplitusiai ligai, dabar – 50 proc. Žmonės gyvena, dirba, atneša naudos valstybei.“

Profesorė mano, jog reikėtų vienodai vertinti ir remti visų gyvybės mokslų indėlį į medicinos progresą. „Reikalavimas 2 proc. BVP skirti mokslo reikmėms yra aktualus, bet nerealus šiandien. Gal būt 20 metų perspektyvoje“, – pasakė profesorė.