Atgal

Mikroinvazinė chirurgija onkologijoje leidžia pamiršti operacinius pjūvius

   Kovo 29, 2018

Chirurginės operacijos su nerimu laukiame ir dėl to, kad bijome skalpelio – tai stresas kiekvienam tiek emocinis, tiek fizinis. „Kalbant apie onkologinę chirurgiją šiandien akivaizdus posūkis minimaliai invazinės chirurgijos link. Tai laparoskopinė, robotinė chirurgija ir, žinoma, minimalios intervencijos, tokios kaip perkutaninė mažų navikų abliacija“ , – sako Lietuvos onkologų draugijos pirmininkas ir Nacionalinio vėžio instituto direktorius prof. Feliksas Jankevičius.

Modernios technologijos šiandien leidžia atlikti operacijas išvengiant pjūvio. Kur ir kokios mikroinvazinės chirurgijos paslaugos gali tikėtis mūsų pacientai – apie tai diskutavo mokslinėje-praktinėje konferencijoje "Mikroinvazinė chirurgija onkologijoje" chirurgai iš visos Lietuvos.

„Mikroinvazinė chirurgija tapo įmanoma atsiradus naujai įrangai, taip pat ankstyvajai diagnostikai, kai nustatomi maži navikai, – sako prof. F. Jankevičius. – Svarbiausia, kad visais atvejais, kai to reikia, minimaliai invazinius būdus galėtume pasiūlyti pacientui.“

Pasak prof. F. Jankevičiaus, minimaliai invazinė chirurgija ženkliai pagerina pacientų gyvenimo kokybę, sumažėja hospitalizacijos laikas, mažiau pacientas traumuojamas.
„Šias paslaugas Lietuvoje reikia plėsti, ypač svarbu numatyti kryptis, kur bus jos plečiamos ir kaip bus gerinama jų kokybė,“ – sako prof. F. Jankevičius. 

 

Atliekamos visos laparoskopinės onkourologinės operacijos

Pasak Nacionalinio vėžio instituto Onkourologijos skyriaus gydytojo urologo Pauliaus Boso, pacientui laparoskopinis metodas yra revoliucinis perversmas. „Mažai traumuojančios operacijos palengvina chirurginį gydymą iš esmės, sutrumpina paciento gulėjimo ligoninėje laiką, – sako gydytojas urologas P. Bosas.– Atrenkant pacientus šioms operacijoms amžius nėra riba, nors kaip ir prieš kiekvieną chirurginę intervenciją įvertinamos gretutinės paciento ligos, jo fizinė būklė. Nacionaliniame vėžio institute mes atliekame visas laparoskopines onkourologines operacijas.“

Esant inksto vėžiui, pasak P. Boso, atliekama nefrektomija, darinio rezekcija, esant inksto ertmių ir šlapimtakio vėžiui – nefroureterektomija ir šlapimo pūslės kampo rezekcija, taip pat cistoprostatektomija  esant šlapimo pūslės  vėžiui, prostatektomija esant prostatos vėžiui.

„Viena iš svarbiausių naujienų – prostatos laparoskopinio šalinimo metu stengiamės išsaugoti svarbius nervus, kad pacientas po to neturėtų šlapinimosi sutrikimų, – sako gydytojas urologas. – Moterims pradėjome taikyti operacijas, kurių metu organai šalinami per natūralias organizmo angas.“

Jaunos pacientės dažnai nenori, kad po chirurginio gydymo liktų pooperacinių randų, o laparoskopinės chirurgijos galimybės leidžia atsižvelgti į šiuos norus. „Pavyzdžiui, dirbdami bendroje komandoje su ginekologais pašalinome inksto naviką, kiaušidės cistą,  tada užpakaliniame makšties skliaute atlikome nedidelį įpjovimą ir laikydamiesi onkologinių principų per jį pašalinome į specialų maišelį įdėtus šalinamus darinius. O atlikus ypač sunkią operaciją  – pašalinus inkstą, šlapimtakį su šlapimo pūslės kampu per makštį, moteris vietoje dviejų pjūvių neturėjo nė vieno.“

Per laparoskopines operacijas pradėtas taikyti intraoperacinis laparoskopinis ultragarsinis daviklis, kuris leidžia operuoti giliau organe esančius navikus. „Kartais skiriasi prieš operaciją atlikos kompiuterinės tomografijos duomenys nuo to, ką išvystame operuodami, – pasakoja P. Bosas. – Dabar monitoriuje matome patikslintą vaizdą ir galime operacijos metu sustabdę kraujotaką inkste per 20 min. rezekuoti inksto naviką, užsiūti kraujagysles ir užsiūti inksto žievę. Tai reikalauja gerų įgūdžių ir meistriškumo.“

 

Būtina centralizuoti onkologinių ligonių gydymą

Pasak VUL Santaros klinikų Ginekologijos skyriaus vedėjo dr. Viliaus Rudaičio, gerinant paslaugų kokybę reikia centralizuoti onkologinių ligonių gydymą. „Esu įsitikinęs, kad vienas centras tikrai būtų pajėgus gydyti visas pacientes, sergančias onkoginekologinėmis ligomis, būtų kaupiama klinikinė patirtis, – sako dr. V. Rudaitis. – Akivaizdus pavyzdys – Santaros klinikose per metus atliekama iki 400 laparoskopinių histerektomijų (gimdos pašalinimo operacijų). Ne tik dėl vėžio, bet ir dėl gerybinių patologijų. Šita procedūra visiškai standartizuota, visoms pacientėms atliekama taip pat, komplikacijų labai nedaug. Tai viena saugiausių operacijų, gulėjimo stacionare trukmė trumpa.“

Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamento vadovas Raimondas Šiaulys pritaria kolegai, jog naudojantis pažangiomis technologijomis būtina užtikrinti, kad atliekama operacija atitiktų standartus, reikalavimų radikalumą ir nepakenktų ligoniui. „Daugiau nei 50 proc. onkoginekologinių operacijų dėl ankstyvų stadijų gimdos kaklelio, gimdos kūno vėžio atliekama būtent mikroinvazinės chirurgijos metodu. Ligonėms nauda neabejotina“, – sako gydytojas R. Šiaulys.

Pasak gydytojo R. Šiaulio, ateities technologija – robotinė chirurgija – tai ta pati laparoskopija, tik saugesnė, efektyvesnė, patogesnė ir smagesnė chirurgui dirbti.

 

Abliacija – naviko sunaikinimas šalčiu arba karščiu

Perkutaninė navikų abliacija atliekama gydyti nedideliems inkstų, kepenų pirminiams piktybiniams navikams ir metastazėms kepenyse, taip pat plaučių periferiniams nedideliems navikams ir metastazėms plaučiuose. Procedūros metu navikas sunaikinamas įdūrus į jį specialią adatą ar adatas ir paveikus jį įvairiais energijos šaltiniais.

„Tais atvejais, kai vyresnio amžiaus pacientams dėl gretutinių ligų, širdies ar plaučių nepakankamumo operacinis gydymas negalimas, siūlome pritaikyti mažai invazinį gydymo būdą – naviko abliaciją, – sako Nacionalinio vėžio instituto gydytojas intervencinis radiologas dr. Mantas Trakymas. – Labai svarbi kita ligonių grupė – tai pacientai, turintys vieną inkstą ir jame išsivysčiusį naviką. Šiais atvejais siūloma krioabliacija – gydymas šalčiu.“

Radiodažnuminė abliacija beveik du dešimtmečius sėkmingai taikoma gydant nedidelius, iki 4 cm dydžio kepenų, inkstų navikus. Sukaupta didžiulė patirtis, geri gydymo rezultatai. „Pagal sukauptus mūsų gydytų pacientų duomenis tiek krioabliacija, tiek radiodažnuminė abliacija nenusileidžia chirurginiam gydymui, – sako dr. M. Trakymas. – 2010 m. buvo sukurta, įdiegta ir ištobulinta naviko abliacijos kokybės kontrolės sistema, naudojant implantuojamus žymeklius. Žymekliai taip pat padeda navigacijos priemonėmis pamatyti naviką, kai jis blogai matosi ir procedūrą atlikti labai tiksliai.“

Gydytojas intervencinis radiologas sako, jog taikomos priemonės leidžia atlikti procedūrą preciziškai ir tiksliai, pasiekti labai gerų gydymo rezultatų. Šiuo metodu gydomi inkstų navikai išgydomi visiškai.

Multidisciplininė komanda nusprendžia optimalią gydymo taktiką, atsižvelgdama į tai, kiek liga yra pažengusi. Prieš abliaciją gali būti skiriama chemoterapija, kurios tikslas sumažinti naviko dydį.

Navikų abliacija mikrobangomis sėkmingai pradėta taikyti Panevėžyje, radiodažnuminė abliacija Klaipėdoje, Kaune bei VU Santaros klinikose Vilniuje.

 

Plaučių navikai operuojami išvengiant pjūvio

Visai neseniai buvo sunku įsivaizduoti, jog plaučių navikams gydyti bus taikoma mažai invazinė chirurgija. „Dabar visas spektras krūtinės operacijų atliekamos videotorakoskopiškai,– sako Klaipėdos universitetinės ligoninės Krūtinės chirurgijos skyriaus vedėjas Aleksandras Bagajevas. – Operacija atliekama per vieną trijų penkių centimetrų skylutę, vadinamą portą, dar prieš keletą metų reikėjo 3–5 portų. Akivaizdi nauda pacientui – mažas pjūvis, žymiai mažesnis skausmingumas, drenai išimami operacijos dieną, kitą rytą žmogus jau vaikšto.“

Mažai invazinė chirurgija naudojama ir diagnostiniais tikslais. „Karcinomatozės – išplituso proceso nerodo nei rentgeninis tyrimas, nei kompiuterinė tomografija. Anksčiau žmogus būdavo operuojamas, atveriama krūtinės ląsta. Dabar atlikus diagnostinę videotorakoskopiją ir nustačius karcinomatozę, paimamos biopsinės medžiagos, nereikia žmogaus traumuoti, jam skiriamas sisteminis priešnavikinis gydymas – chemoterapija, radioterapija. Tokiu būdu žmogus išvengia nereikalingos operacijos.“

Pasak A. Bagajevo, einame kartu su pasauliu ir netgi vienu žingsniu priekyje. „Prieš dvejus metus kolegos iš Vokietijos buvo atvykę pasimokyti mūsų atliekamų plaučių rezekcijos operacijų neintubuojant ligonio, – pasakoja A. Bagajevas. – Jiems demonstravome, kaip tai atliekame – netraumuojama trachėja, nesutrinka plaučių fiziologija, ligonis visos operacijos metu kvėpuoja spontaniškai, pats. Esame atlikę apie 100 tokių operacijų. Nė vienu atveju neturėjome pooperacinio plaučių uždegimo, pagrindinės komplikacijos po visų plaučių operacijų.“

Mažai invazinės operacijos lovadienius sutrumpino tris kartus, tokios operacijos atliekamos ir senyvo amžiaus žmonėms. „Neseniai atlikome periferinio naviko pašalinimo torakoskopinę operaciją 84 m. moteriai. Ketvirtą parą puikiai nusiteikusi pacientė išvyko namo. Navikas pirmos stadijos“, – pabrėžė A. Bagajevas.

Mažai invazinė torakalinė chirurgija – visos technologijos, instrumentai, metodikos, vystosi labai sparčiai. „Kasmet atsiranda kažkas naujo. Tikiu, kad ateities vizijos, kurios dabar atrodo fantastika, taps realybe, – sako A. Bagajevas. – Prieš 15 metų tai, ką dabar darome, atrodė fantastika. Naujos technologijos kuriamos tam, kad būtų kuo mažiau invazijos į žmogaus organizmą.“   

 

Mikroinvazinė operacija, kai vėžys nustatomas anksti

„Noriu žmones paraginti aktyviau dalyvauti profilaktinėje patikros programoje dėl storosios žarnos vėžio, – sako Nacionalinio vėžio instituto abdominalinis chirurgas dr. Audrius Dulskas. – Amerikiečiai 2013 m. paskelbė duomenis, kad iš vykdant profilaktines programas nustatytų storosios žarnos vėžio atvejų 40 proc. vėžio nustatyta ankstyvųjų stadijų.“

Praėjusią savaitę vykusioje mokslinėje-praktinėje konferencijoje "Mikroinvazinė chirurgija onkologijoje", kurią organizavo Lietuvos onkologų draugija ir Nacionalinis vėžio institutas, dr. A. Dulskas pristatė ankstyvųjų stadijų tiesiosios žarnos vėžio mikrochirurginio gydymo – transanalinės endoskopinės mikrochirurgijos galimybes.

„Jeigu aptinkame ankstyvos stadijos tiesiosios žarnos vėžį ir atlikus biopsiją paaiškėja, kad navikas neturi blogos prognozės faktoriaus, yra geros diferenciacijos, nėra limfavaskulinės invazijos, tokiam ligoniui galima šalinti naviką transanaliniai, t.y. pašalinti tik patį naviką, nešalinant tiesiosios žarnos, nešalinant viso organo, kas po to sąlygotų blogesnę tiek tuštinimosi, tiek seksualinę, tiek šlapinimosi funkciją,“ – aiškina dr. A.Dulskas.

Pasak dr. A. Dulsko, visų minėtų organizmo funkcijų sutrikimo po tiesiosios žarnos dalies pašalinimo tema labai aktuali kalbant apie pacientų gyvenimo kokybę. Šios problemos visame pasaulyje yra, kaip sakoma, ant bangos. „Daugėja šios srities tyrimų. Iš tiesų nėra taip, kad pašaliname vėžį ir viskas gerai, žmogus sau gyvena. Funkciniai sutrikimai gali ženkliai bloginti jo gyvenimo kokybę. Kartais žmonės sako, jog gal geriau būčiau pasirinkęs dirbtinę išangę – stomą, negu taip vargčiau“, – kalba dr. A. Dulskas.

„Gydydami transanalinės endoskopinės mikrochirurgijos metodu per 10 metų Nacionaliname vėžio institute turime sukaupę ne tokią didelę patirtį – buvo gydyti 22 pacientai. Mūsų gydymo rezultatai neblogi, panašūs kaip ir kitų centrų, kur taikomas šis metodas. Gydytų pacientų išgyvenamumas praktiškai 100 proc., mūsų gydyti pacientai yra gyvi, sveiki, nėra ligos atkryčio. Rezultatai tikrai džiugina. Remiantis šiais kol kas nedidelės apimties duomenimis galima gerai atrinktiems pacientams, pvz., vyresniems, kuriems nelabai tinka didelė operacija, siūlyti šią mikroinvazinę operaciją“, – sako dr. A. Dulskas.





Atnaujinta 2018-03-16 12:09