Tabako rūkymas

Tabako rūkymas – svarbiausias tarp visų žinomų vėžio rizikos veiksnių. Daugiau nei 90 % visų plaučių vėžio atvejų priežastis – tabako rūkymas. Rūkantieji 10–20 kartų dažniau serga plaučių vėžiu nei nerūkantieji. Plaučių vėžys – vienas dažniausių vyrų piktybinių navikų. Skaudu, kad didėja ir moterų sergamumas plaučių vėžiu. Rūkymas yra viena iš pagrindinių burnos ertmės, ryklės, gerklų, skydliaukės, kasos, skrandžio, šlapimo pūslės bei inkstų piktybinių navikų priežasčių. Rūkančių tėvų, ypač motinų, rūkančių nėštumo metu, vaikai dažniau nei nerūkančiųjų serga smegenų ir kitais vaikams būdingais piktybiniais navikais. Efektyviausia minėtų navikų profilaktikos priemonė – mesti rūkyti, dar geriau – nepradėti rūkyti, vengti būti patalpose, kur rūkoma. Rizika susirgti minėtais piktybiniais navikais labai sumažėja nustojus rūkyti.
 
Pasaulyje pirmaujanti ligų ir mirčių, kurių būtų galima išvengti, priežastis yra tabako vartojimas. Tabako vartojimas – dažniausia vėžio priežastis. Rūkymas – žalingiausias tabako vartojimo būdas, sukeliantis sunkiausias su jo vartojimu susijusias ligas (1 pav.). Cigarečių rūkymas nužudo daugiau nei pusę jas ilgą laiką rūkiusių žmonių. Tabako vartojimas kasmet pasaulyje nulemia 6 milijonus mirčių ir sudaro daugiau nei pusės trilijono dolerių ekonominį nuostolį. Šį šimtmetį tabakas nužudys 1 bilijoną žmonių, jei nebus greitai įdiegti Pasaulinės sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos susitarimai. Siekiant geriau apsaugoti gyventojų sveikatą, pastaruoju metu Europoje peržiūrėta Tabako produktų direktyva (2014/40/ EU). Buvo patikslintos tabako produkcijos kontrolės ir produktų pateikimo bei pardavimo taisyklės, numatyta harmonizuoti skirtumus tarp šalių tabako kontrolės srityje.
 

Ką daryti siekiant mesti rūkyti?
Yra daug priemonių, kurias rūkaliai gali panaudoti, siekdami sėkmingai mesti rūkyti. Geriausia patirtis rodo, kad tie, kurie pasiryžimą mesti rūkyti paremia specialių vaistinių preparatų vartojimu ir tam tikra elgsena, keturis kartus sėkmingiau meta rūkyti nei tie, kurie sprendimo neberūkyti neparemia jokiomis priemonėmis. Medikamentinei paramai mesti rūkyti dažniausiai panaudojamos efektyvios priemonės, kaip pakaitinė nikotino terapija (PNT), bupropionas, vareniklinas ir citizinas.

Pagalba metantiems rūkyti

Pakaitinė nikotino terapija (PNT)  – nikotino produktų, skirtų tiekti nikotiną organizmui nerūkant tabako, panaudojimas. Yra kelios šių produktų formos, kaip 16, 24 valandų veikimo transderminiai nikotino pleistrai, 2 ar 4 mg nikotino kramtomoji guma, 1, 1,5, 2 ar 4 mg nikotino pastilės, 2 mg tabletės dėti po liežuviu, purškalas į nosį ar burną. Galimybės jų įsigyti Europos šalyse įvairios, paprastai jos parduodamos be recepto, bet kai kur gali būti prieinamos tik turint receptą.

Bupropionas yra antidepresantas, jo veiksmingumas padedant mesti rūkyti buvo pastebėtas atsitiktinai. Vartojamas po 300 mg per dieną 7–8 savaites, pradedamas vartoti 1 savaitę prieš numatytą mesti rūkyti dieną. Bupropionas yra receptinis vaistas daugelyje Europos šalių. Forma, gaminama rūkymo priklausomybei gydyti, vadinama firminiu pavadinimu „Zyban“. Vareniklinas, firminis pavadinimas „Champix“. Gydymo kursas pradedamas savaitę prieš dieną, kurią bus mesta rūkyti. Tą savaitę vartojama po 1 mg per dieną. Nuo metimo rūkyti dienos vartojama po 2 mg per dieną 11 savaičių. Tai receptinis vaistas beveik visose Europos šalyse.

Citizinas – pradedamas vartoti savaitę prieš metant rūkyti, visas gydymo kursas trunka 4 savaites, laipsniškai pagal schemą mažinama vaistų dozė. Firminis pavadinimas „Tabex“. Šiuo metu šis vaistas licencijuotas tik keliose Centrinės ir Rytų Europos šalyse, kuriose jis gali būti bereceptinis arba prieinamas su receptu. Vakarų Europoje, kai vaistas bus licencijuotas, bus naudojamas ateityje.

Parama metant rūkyti apima, pavyzdžiui, ir praktinę paramą, kaip susidoroti su stresu, įveikti potraukį žalingiems įpročiams, kaip naudotis pakaitine nikotino terapija, kaip susidoroti su troškimu rūkyti ir metimo rūkyti simptomais. Ši pagalba gali būti teikiama žodžiu arba telefonu, per mobiliojo telefono tekstinę sistemą, internetu. Ją gali teikti vaistininkai, šeimos gydytojai ar kiti sveikatos specialistai. Dar vienas žingsnis, padedantis visiškai nerūkyti ir ištverti rūkymo abstinenciją, yra pasiekti, kad namuose visiškai niekas neberūkytų.

Namų, kuriuose nerūkoma, privalumai:

• Namų, kuriuose nerūkoma ir nėra tabako dūmų, nerūkantys suaugusieji ir vaikai nėra veikiami pasyvaus rūkymo. Tai ypač svarbu labiau pažeidžiamos sveikatos asmenims, pavyzdžiui, sergantiems bronchine astma vaikams ir suaugusiems ar sergantiems lėtinėmis širdies bei plaučių ligomis suaugusiems.
• Paaugliai, kurių tėvai nerūkė, pradėję gyventi namuose, kur leidžiama rūkyti, labiau tikėtina, kad pradės rūkyti, nei tie paaugliai, kurie ir toliau gyvena namuose, kuriuose nerūkoma.
• Rūkaliai, gyvendami namuose, kuriuose nerūkoma, per dieną surūko mažiau cigarečių.
• Namai, kuriuose nerūkoma, silpnesnės valios žmonėms padeda ilgiau išlikti abstinentams.
• Namai, kuriuose nerūkoma, siunčia aiškia žinią kitiems, kad rūkymas yra nepriimtinas.

Dar viena galimybė sumažinti pasyviojo rūkymo poveikį yra pasiekti, kad nebūtų rūkoma automobiliuose, kai juose yra vaikų ar nerūkančių suaugusiųjų. Tabako dūmai efektyviai nepašalinami, jei rūkant automobilyje atidaromi langai. 2014 m. Anglija patvirtino įstatymą, draudžiantį rūkyti privačiuose automobiliuose, kai kartu keliauja vaikai. Panašų įstatymą rengia Airija, tikimasi, kad ir kitos šalys pasuks šiuo keliu.


Kokių formų tabako gaminiai vartojami Europoje ?
Tabakas gali būti rūkomas, čiulpiamas, kramtomas, uostomas. Cigarečių rūkymas yra dominuojantis tabako vartojimo būdas Europos Sąjungoje. Šiuo metu apie 28 proc. vyresnių nei 18 m. amžiaus žmonių rūko, mažiau nei 1 proc., išskyrus Švediją, vartoja bedūmį tabaką. Tabakas parduodamas cigarų pavidalu, taip pat palaidas, smulkintas susisukti suktinę ar prikimšti pypkę. Parduodamas tabakas, skirtas vandens pypkėms, kramtomasis tabakas, tabakas, kurį galima čiulpti ar uostyti.

Rūkomi tabako produktai.
Europoje iš rūkyti gaminamų tabako produktų dažniausiai vartojama cigaretės, cigarai, cigarilės, smulkiai susmulkintas palaidas tabakas pačiam rankomis susisukti suktinę ar prikimšti pypkę. Rūkančiojo iškvėptus cigaretės, cigaro, suktinės tabako dūmus, pasklidusius aplinkoje, priversti įkvėpti ir visai nerūkantys žmonės, t. y. nesąmoningai pasyviai rūkyti.
 
Cigaretė – tai pramoniniu būdu pagamintas tabako ritinėlis, apvilktas specialiu popieriumi. Cigaretėse paprastai yra sumaišytas įvairių rūšių tabakas. Jos būna apie 8 mm diametro ir 70–120 mm ilgio. Vieną cigaretę sudaro 1 g tabako ir 1 mg nikotino. Cigaretės gali būti su filtru ir be jo, rūkant skleisti kokį nors aromatą. Rankomis sukant suktinę smulkiai susmulkintas tabakas įvyniojamas į specialų rūkomąjį popierių. Suktinėje paprastai tabako įsukama mažiau (0,4–0,75 g), nei jo būna pramoniniu būdu gaminamose cigaretėse.
 
Cigarai gaminami gamyklose – rankiniu būdu susmulkintas tabakas ar susukti tabako lapai įvyniojami į džiovintą tabako lapą ir suformuojamas ritinėlis. Jis yra didesnis nei pramoninė cigaretė.
 
Į pypkę rūkyti prikemšama palaido susmulkinto tabako. Vandens pypkė – tai specialus prietaisas, kuriame tabako, įkaitinto karštos anglies, dūmai atvėsta pereidami per vandens sluoksnį ir patenka į žarną su antgaliu rūkyti. 
 
Bedūmio tabako gaminiai.
 
Tabako lapai gali būti vartojami ne tik juos deginant, bet tiesiog per nosį ar burną.
 
Uostomasis tabakas gaminamas iš virš liepsnos džiovinto, apdoroto taikant fermentaciją tabako, susmulkinamo į sausus miltelius. Milteliai dedami į šnerves ir uostomi. Tai retas Europoje tabako vartojimo būdas (vartojama Jungtinėje Karalystėje). Šios formos tabakas vartojamas ir oraliai. Bedūmio tabako vartojimas per burną Europoje reiškia įsidėti tabako miltelių tarp lūpos ir dantenų ar tarp skruosto ir dantenų, ir tada arba čiulpti, arba kramtyti tam tikrą laiko tarpą. „Chaw“ – tabako gumulėlis, kurio dydis kaip golfo kamuoliukas, yra dažniausiai kramtomas, o mažesnė porcija „quid“ yra tiesiog laikoma burnoje. Skandinavijos šalyse vartojami naujesni bedūmio tabako gaminiai, pavyzdžiui, Švedijos „snus“, arba Švedijos drėgnas uostomasis tabakas. Švedijoje 21 proc. vyrų vartoja bedūmį tabaką. Europoje mažiau nei 2 proc. europiečių vartoja oralinį bedūmį tabaką.
 
 
 
Ar tabako vartojimas gali sukelti vėžį? Kuri dalis visų vėžio atvejų susijusi su tabako rūkymu?
Taip. Tabako vartojimas yra pagrindinė priežastis vėžio, kurio būtų galima išvengti, jei būtų atsisakyta šio žalingo įpročio. Visais būdais vartojamas tabakas sukelia riziką susirgti vėžiu. Rūkymas yra pavojingiausias tabako vartojimo būdas, nes didžiausia vėžio rizika susidaro degant tabakui, kai su dūmais įkvepiamos toksiškiausios medžiagos, įskaitant ir sukeliančias vėžį, išsiskiriančios degant tabakui. Tabakas, ypač jei jis rūkomas, sukelia įvairių rūšių vėžį (2 pav.). Tabako rūkymas sukelia vėžį ir nerūkantiems žmonėms, jei jie kvėpuoja rūkančiųjų prirūkytu oru. Rūkančių vyrų ir moterų plaučių vėžio rizika yra 20–25 kartus didesnė nei nerūkančių. Kuo daugiau metų rūkoma, kuo daugiau cigarečių surūkoma per dieną, kuo jaunesniame amžiuje pradedama rūkyti, tuo plaučių vėžio rizika didesnė. Iš visų susirgusių plaučių vėžiu žmonių Europoje 82 proc. atvejų ligos priežastis yra rūkymas.
Be to, Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) remdamasi nuolatinėmis žmonių tyrimų išvadomis pažymi, kad jau yra dar nevisiškai patikimų įrodymų, jog tabako rūkymas didina krūties vėžio riziką 10–30 proc. Negana to, jau yra dar nevisiškai patikimų įrodymų, kad pasyvusis rūkymas didina gerklų ir ryklės vėžio riziką. Turint galvoje šį kontekstą teiginys „jau yra dar ne visiškai patikimų įrodymų“, „riboti įrodymai“ reiškia, kad tabako rūkymas gali būti krūties vėžio priežastis, o pasyvusis rūkymas – gerklų ir ryklės vėžio priežastis. ar visų formų vartojamas tabakas gali sukelti vėžį? 
Taip, visų formų vartojamas tabakas gali būti vėžio priežastis. Didžiausia rizika pasižymi vartojamas degantis tabakas (tabako rūkymas), nes daugiausia vėžį sukeliančių medžiagų pasigamina tabako degimo metu. Kokių vėžį sukeliančių medžiagų aptinkama tabake?
Tabakas ir tabako dūmai turi daug medžiagų, sukeliančių vėžį žmogui ir laboratoriniams gyvūnams. Kitaip jos vadinamos kancerogenais. Svarbiausios iš jų pateiktos žemiau. Kai kurios iš jų augant tabako augalui jo lapuose susidaro natūraliai, kai kurios, tokios kaip benzenas, formaldehidas, specifiniai tabako nitrozaminai ir kitos, susidaro degant tabakui ar jį apdirbant. Įvairiose šalyse kancerogenų asortimentas ir kiekis tabako produktuose gali būti skirtingas. Kai kurių rūšių bedūmis tabakas gali būti pagaminamas taip, kad jame būtų mažesnė koncentracija nitrozaminų – vienų svarbiausių tabako kancerogenų.
Formaldehidas – ši medžiaga naudojama palaikams balzamuoti ir konservuoti, taikoma kaip dezinfecijos priemonė bei kitų chemikalų gamyboje. Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, tokie kaip benzpirenas – pasigamina ne iki galo sudegant medžiagoms, aptinkami tabako dūmuose ir automobilių išmetamosiose dujose. Arsenas – ši cheminė medžiaga nepaprastai nuodinga žmonėms ir kitiems gyviems organizmams, tuo paaiškinamas jos panaudojimas herbicidų ir insekticidų gamyboje. Nikelio junginiai – šio metalo junginiai naudojami nerūdijančio plieno, magnetų, monetų, kai kurių lydinių gamyboje. Nikelio sulfido garus Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) pripažino žmogaus kancerogenu, o nikelio karbonilio dujos žmogui yra labai nuodingos 210Polonis – radioaktyvus elementas, aptinkamas tabako lapuose kaip gamtoje esančio radono skilimo produktas. Berilis – lengvo svorio metalo elementas, naudojamas aviacijoje, kosmose, branduolinėje pramonėje. Berilis atsipalaiduoja daugelio pramoninių procesų metu, įskaitant ir municipalinių atliekų deginimą. Svarbiausias berilio emisijos šaltinis yra anglies ir mazuto deginimas. Chromas (šešiavalentis) – jo panaudojimas platus, įskaitant nerūdijančio plieno gamybą, medienos konservavimą, odos apdirbimą, pigmentų gamybą dažams, rašalui, plastmasei, antikorozinių priemonių gamybą. Kadmis – šis cheminis elementas naudojamas maitinimo elementų (baterijų) bei pigmentų gamyboje. Aromatiniai aminai, įskaitant 2 naftilaminą ir 4 aminobifenilą, 1,3 butadieną – naudojami dažų ir gumos gamyboje.
Benzenas, svarbus gazolino komponentas, dar naudojamas kai kurių rūšių gumos, tepalų, dažų, detergentų, vaistų, sprogmenų, pesticidų gamyboje. Vinilchloridas – dažniausiai naudojamas polimero polivinilchlorido gamyboje. Etileno oksidas – vienas iš pagrindinių pramoninių chemikalų, nors pernelyg pavojingas tiesiogiai naudoti buityje, naudojamas gaminti daugelį vartojamų produktų, tokių kaip detergentai, tirštikliai, skiedikliai ir plastikas. Degios ir nuodingos jo dujos nepalieka likučių ant daiktų, su kuriais kontaktuoja. Grynas etileno oksidas yra dezinfektantas, plačiai naudojamas ligoninėse ir medicinos reikmenų pramonėje pakeisti karščiui jautrių priemonių, pavyzdžiui, vienkartinių švirkštų, sterilizavimą garais.
Ar nikotinas sukelia vėžį?
Ne. Nikotinas yra svarbiausia veiklioji medžiaga, aptinkama tabake, ji sukelia priklausomybę nuo tabako greičiau, nei tabake esantys kancerogenai sukelia vėžį. Žmonės, priklausantys nuo tabako, nuolat patiria jo kancerogenų poveikį rūkydami ar vartodami tabaką kitais būdais. Nikotiną pakeičianti terapija gali rūkaliams laipsniškai pakeisti cigarečių poreikį ir taip sumažinti kancerogenų ir kitų toksinių degančios cigaretės medžiagų poveikį organizmui. Todėl medicininis nikotinas yra saugesnė alternatyva nei tabako produktai. Nikotiną pakeičiančioji terapija (kaip nikotino kramtomoji guma ar nikotino pleistrai) nuo 2009 metų yra Pasaulio sveikatos organizacijos svarbiausių vaistų sąraše. Didelės nikotino dozės gali turėti toksinį ir net mirtiną poveikį, todėl nikotino preparatai turi būti laikomi vaikams nepasiekiamose vietose. 
ar kiti veiksniai gali padidinti su rūkymu susijusią vėžio riziką? Kas, jei žmogus vartoja alkoholį ir rūko?
Taip. Žalingas tabako rūkymo poveikis padidėja, jei drauge vartojamas ir alkoholis, taip pat jei drauge veikia vėžio rizikos veiksniai, susiję su profesija, tokie kaip radonas, asbestas ir kiti. Rūkalių rizika susirgti burnos gleivinės, ryklės, gerklų, stemplės vėžiu vis didesnė, kuo daugiau jie vartoja alkoholio. Rūkymas ir alkoholio vartojimas sukelia didesnę vėžio riziką nei vien tik rūkymas. ar galima sumažinti riziką susirgti vėžiu ar sumažinti mirties nuo jo riziką metus rūkyti?
Taip. Mokslas įtikinamai įrodo, kad, metus rūkyti bet kokio amžiaus žmogui, vėžio rizika mažėja, bet kuo jaunesnio amžiaus žmogus meta rūkyti, tuo nauda didesnė. Rūkaliai praranda vidutiniškai 10 savo gyvenimo metų, palyginti su niekada nerūkiusiais asmenimis. Jei rūkyti metama dar iki sukaks 40 metų amžiaus, mirčių, susijusių su rūkymu, sumažėja apie 90 proc. Niekada ne vėlu mesti rūkyti; metusiųjų rūkyti bet kokio gyvenimo amžiaus tarpsnyje mirties, susijusios su rūkymu, rizika mažesnė nei tų, kurie ir toliau rūko (1 lent.).
Kas yra elektroninės cigaretės (e-cigaretė)?

Elektroninė cigaretė, arba elektroninė nikotino tiekimo sistema, yra prietaisas, per kurį vietoj degančio tabako dūmų įkvepiami nikotino garai. Elektroninė cigaretė užpildoma tirpalu, kurį sudaro nikotinas kartu su propileno glikoliu arba augaliniu glicerinu. Elektroninė cigaretė veikia kaip inhaliatorius – kaistant skysčiui atsiranda nikotino garai, kurie ir įkvepiami. Taip imituojamas tikros tabako cigaretės rūkymas. Išoriškai elektroninė cigaretė atrodo kaip tikra įprastinė tabaku užpildyta cigaretė, cigaras, cigarilė ar pypkė. Tačiau šios cigaretės gali būti pagamintos ir panašios į kasdien naudojamus smulkius daiktus, kaip rašikliai, USB raktai ir kitokius. Kokios bus elektroninių cigarečių ilgalaikio rūkymo pasekmės, dabar nežinoma. Rūkant elektronines cigaretes neįkvepiama kenksmingų medžiagų, susidarančių degant tabakui, todėl jų rūkymas, tikėtina, mažiau rizikingas ligų ir mirčių, susijusių su tabako rūkymu, atžvilgiu. Elektroninių cigarečių vartojimas turi potencialą sumažinti milžinišką tabako rūkymo sukeliamų ligų ir mirčių naštą, jei daugumos rūkančiųjų perėjimas prie elektroninių cigarečių ir visuomenės sveikatos klausimai būtų tinkamai sprendžiami. Tie klausimai apima tai, kad e-cigarečių skonis gali patikti vaikams, paaugliams ir tai skatins jaunų nerūkančių žmonių e-cigarečių vartojimą, be to, jų ženklinimas neatspindi turinio, e-cigaretės yra reklamuojamos netinkamai, jos gali susilpninti tabako kontrolės pastangas, nes galėtų būti vartojamos tose vietose, kur tabaką rūkyti draudžiama arba galėtų skatinti vartojimą tarp rūkalių, užuot metus rūkyti, o galiausiai galėtų grąžinti tabako vartojimą tose šalyse, kuriose sėkmingai išvystyta tabako kontrolė.
Šiems susirūpinimams išsklaidyti reikia atlikti daugiau tyrimų.

 

Kas atsitiks, metus rūkyti tabaką?

Rūkantieji bijo, kad metus rūkyti ims augti kūno svoris. Tačiau metimas rūkyti atneša daug didesnę naudą sveikatai nei rizika jai dėl padidėjusio svorio, kurį, beje, galima ir kontroliuoti. Be to, mirties, kurios priežastis susijusi su rūkymu, įskaitant ir vėžį, rizika yra didesnė normalaus kūno svorio, bet rūkančių žmonių, nei turinčių antsvorį, bet nerūkančių. Pažymėtina, kad sunku nuspėti, kam kūno svoris pradės didėti nustojus rūkyti, kam ne. Metantieji rūkyti turėtų pasitarti su sveikatos specialistais, kaip maitintis ir kokia fizine veikla užsiimti, kad galėtų abstinencijos laiokotarpiu kontroliuoti savo svorį. Daugelis metančiųjų rūkyti susidurs su nemaloniais fiziniais ir psichiniais atpratimo nuo rūkymo efektais. Jie atsiranda dėl nuolatinio nikotino trūkumo kraujyje metus rūkyti. Abstinencijos efektai pasireiškia troškimu ar labai dideliu geismu parūkyti, depresija, dirglumu, agresyvumu, nerimu, padidėjusiu apetitu, susilpnėjusia dėmesio koncentracija, nežymiu galvos svaigimu, miego sutrikimu. Visa tai gali trukti nuo 1 iki 3 mėnesių. Abstinencija pasireiškia ne kiekvienam metančiam rūkyti. Atrodo, kad cigaretės surūkymas padeda atsipalaiduoti, bet iš tikrųjų abstinencijos simptomus palengvina įkvepiamas nikotinas. Jei rūkalius kurį laiką nerūko, jis pradeda jausti abstinensijos simptomus – dirglumą, pyktį, nerimą. Rūkymas palengvina šiuos simptomus ir rūkančiajam atrodo, kad jis nusiramina ir atsipalaiduoja.

Farmakologinės mestimo rūkyti priemonės, kaip nikotino pakaitinė terapija ar bupropionas, gali iš dalies padėti abstinencijos laikotarpiu.

Teigiami sveikatos pokyčiai, atsirandantys priklausomai nuo metimo rūkyti trukmės:

 

praėjus  20 min.:
suretėjęs pulsas, sumažėjęs kraujospūdis
po 12  valandų:
padidėjęs anglies monoksido (smalkių) lygis kraujyje tapęs normalus
po 2 savaičių  iki 3 mėnesių:
pagerėjusi kraujotaka ir plaučių funkcija
po  1–9 mėnesių:
sumažėjęs kosulys ir dusulys; geresnė virpamojo epitelio (bronchų gleivinės ląstelių, turinčių mažytes į plaukelius panašias struktūras, skirtas pašalinti gleives iš plaučių) funkcija – geriau valosi plaučiai, sumažėjusi ir infekcijos rizika
po  1 metų:
koronarinės ligos (širdies vainikinių kraujagyslių susiaurėjimo) rizika sumažėusi per pusę, palyginti su teberūkančiųjų
po  5 metų:
burnos, ryklės, stemplės, šlapimo pūslės vėžio rizika sumažėjusi per pusę; gimdos kaklelio vėžio rizika susilyginusi su nerūkančių moterų šios ligos rizika; insulto rizika po 2–5 metų susilygina su nerūkančiųjų rizika
po  10 metų:
mirties nuo plaučių vėžio rizika sumažėjusi per pusę, palyginti su teberūkančiųjų; sumažėjusi gerklų (balso aparato) ir kasos vėžio rizika
po  15 metų:
koronarinės ligos rizika tapusi tokia kaip nerūkančiųjų

 

 

 
Ar rūkančio žmogaus pavyzdys paskatina rūkyti kitus?

Jei žmogus savo darbine ar visuomenine padėtimi yra sektinas pavyzdys, tuomet jo rūkymas gali turėti įtakos ir kitiems pradėti rūkyti. Jei žmogus rūko, labiau tikėtina, kad kiti jo namuose gali taip pat pradėti rūkyti, ypač jauni žmonės yra veikiami savo tėvų, vyresniųjų brolių ir seserų pavyzdžio. Gydytojai, slaugytojos ir kiti sveikatos specialistai yra pavyzdys pacientams ir, jei jie rūko – siunčia nesuderinamą su jų profesija žinią savo pacientams. Sveikatos specialistai privalo ne tik patys nerūkyti, bet ir paremti nerūkymo kultūrą bei paraginti nerūkyti aplinkinius.

 

 
Ar rūkymas labiau paplitęs tam tikrose gyventojų grupėse?

Rūkymas yra svarbus žmonių sveikatos skirtumų veiksnys daugelyje aukšto ekonominio išsivystymo lygio šalių. Rūkymas pasauliniu mastu labiau paplitęs tarp nepasiturinčių žmonių grupių, kurių žemas profesinis, išsilavinimo ar pajamų lygis, tarp bedarbių, išsiskyrusių šeimų tėvų. Yra ir kitų grupių gyventojų, kurie ypač linkę rūkyti, kaip benamiai, asmenys, turintys psichinės sveikatos sutrikimų, kaliniai. Svarbu, kad tabako kontrolės priemonės pasiektų labiausiai pažeidžiamas, pasižyminčias dideliu tabako vartojimu gyventojų grupes.

Ar vėžio rizika, sumažėja, jei sumažinamas surūkomų cigarečių skaičius?
Taip, tai gali sumažinti vėžio riziką, bet surūkomų cigarečių sumažinimo nauda sveikatai susijusi ir su kitomis aplinkybėmis. Kiek sumažės vėžio rizika, priklausys nuo to, ar rūkantysis suvartojamo nikotino trūkumą bandys kompensuoti, pavyzdžiui, įtraukdamas dūmus giliau į plaučius ar padažnindamas įtraukimus. Pakaitinės nikotino terapijos ar kitų nuo tabako priklausomybės padedančių medikamentų vartojimas šalia pastangų sumažinti surūkomų cigarečių skaičių gali padėti išvengti kompensuojamojo rūkymo arba visiškai išvaduoti nuo rūkymo. Geriausia užsibrėžti tikslą visiškai mesti rūkyti per tam tikrą laiką, nes metimas rūkyti atneša didžiausią naudą sveikatai. Metimas rūkyti bet kokiu amžiaus tarpsniu žymiai sumažina mirties nuo visų sunkių su rūkymu susijusių ligų, tarp jų ir vėžio, riziką, palyginti su vis dar teberūkančiųjų rizika. Vėžio riziką sąlygoja ne tik rūkymo laikotarpio trukmė (metais), bet ir rūkymo intensyvumas, t. y. surūkomų cigarečių kiekis per dieną. Bendros rūkymo trukmės įtaka vėžio rizikai, manoma, yra didesnė nei surūkytų per dieną cigarečių kiekio sumažinimo įtaka. Visiškai mesti rūkyti yra geriausias dalykas, kuris mažina vėžio riziką.



Atnaujinta 2018-09-17 11:00


Svarbu žinoti: