Plaučių vėžys

Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 1200 naujų plaučių vėžio atvejų. Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių plaučių vėžys labiausiai paplitęs tarp vyrų.

Moterys plaučių vėžiu serga gerokai rečiau. Tačiau stebėjimai parodė, kad moterų sergamumas šia liga per pastarąjį dešimtmetį didėja. Ši liga jau įeina į pirmąjį onkologinių ligų dešimtuką, kuriomis dažniausiai serga moterys Lietuvoje.

Plaučių vėžys nėra infekcinė liga - užsikrėsti nuo sergančiojo neįmanoma.

Susirgti plaučių vėžiu gali bet kuris žmogus, tačiau nepalyginamai labiau susirgti šia liga rizikuoja:

Rūkaliai: įkvėpti dūmai sutrikdo normalų plaučių valymosi procesą. Cigaretės dūmuose esančios vėžį sukeliančios medžiagos (kancerogenai) nuolat pasilieka kvėpavimo takuose. Ilgą laiką veikdamos, jos pažeidžia sveikas plaučių ląsteles ir šios galų gale tampa vėžinėmis.

Maždaug 90% ligos atvejų vyrams ir moterims sukėlė tabako rūkymas. Nors visuomenei nuolat aiškinama, kaip rūkymas kenkia žmogaus sveikatai, šio žalingo įpročio vergų nemažėja. Rūkalių “gretas” noriai papildo paaugliai, jauno amžiaus vyrai, net moterys.  Didėjant tabaką rūkančių jauno amžiaus asmenų skaičiui, ateityje plaučių vęžiu pradės sirgti daug jaunesni žmonės negu dabar.

Plaučių vėžio rizika labai susijusi su rūkymo "stažu" ir surūkomu cigarečių kiekiu per parą. Ypač didelė rizika, kai rūkyti pradedama jauname amžiūje. Apsigaunama, kai manoma, jog plaučių vėžio rizika mažesnė rūkant turinčias filtrą ar "lengvas" cigaretes. Šiais atvejais siekiant rūkymo sukeliamo efekto dūmai giliau įtraukiami į plaučius, rūkoma dažniau ir daugiau cigarečių. Tada žala organizmui nė kiek nesumažėja.

Pagalba metantiems rūkyti

Pasyvūs rūkaliai: yra toje pačioje rizikos grupėje kaip ir rūkaliai. Pasyvus rūkymas - tai nerūkančio asmens kvėpavimas prirūkytu oru. Įrodyta, kad nerūkančių, bet nuolat kvėpuojančių kitų prirūkytu oru asmenų rizika susirgti plaučių vėžiu neką mažesnėnei tų, kurie patys rūko. Skaudu, kad žmonės, kurie priversti nuolat būti šalia rūkančiųjų, tampa “pasyviais rūkaliais” – jie taip pat kvėpuoja tabako dūmais, dėl to padidėja jų rizika susirgti plaučių vėžiu.

Žmonės, susiduriantys su radono dujomis. Tai natūralios radioaktyvios dujos, susiformuojančios dirvoje, kalnuose ir net buityje.

Žmonės, susiduriantys su asbestu. Tai medžiaga, naudota pramonėje (laivų statyboje, asbesto pramonėje, statybose) iki 1970 m. Dirbantys su asbestu asmenys visada turėtų atsižvelgti į darbo saugos patarimus. Jei manote, jog jūsų name yra asbesto, nebandykite juo atsikratyti patys, nes pavojus padidėja cheminėms medžiagoms pasklidus ore.

Žmonės, susiduriantys su kitokiais chemikalais: arsenu, vinilchloridu, nikelio chromatu, anglies ir anglies dervos produktais, įvairiomis dujomis ir eteriniais chlorometilais.

Tie, kurie nesveikai maitinasi. Tai asmenys, per mažai vartojantys daržovių ir vaisių, tačiau per daug riebaus maisto ir alkoholio. Tinkamai maitinantis galima sumažinti riziką susirgti plaučiu vėžiu 20-33 procentų.

Nėra įrodymų, jog maisto papildų vartojimas tolygus subalansuotai dietai ir sumažina riziką susirgti plaučių vėžiu. Ne tik sveika mityba gali padėti apsisaugoti nuo vėžio – yra tyrimų,  įrodančių, kad didelis fizinis aktyvumas mažina riziką susirgti plaučių vėžiu. Sveika gyvensena – patikima priemonė ženkliai sumažinti plaučių vėžio riziką

A t m i n k i t e, kad rūkymas yra pagrindinė plaučių vėžio priežastis.