Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 1200 naujų plaučių vėžio atvejų. Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių plaučių vėžys labiausiai paplitęs tarp vyrų.
Moterys plaučių vėžiu serga gerokai rečiau. Tačiau stebėjimai parodė, kad moterų sergamumas šia liga per pastarąjį dešimtmetį didėja. Ši liga jau įeina į pirmąjį onkologinių ligų dešimtuką, kuriomis dažniausiai serga moterys Lietuvoje.
Plaučių vėžys nėra infekcinė liga - užsikrėsti nuo sergančiojo neįmanoma.
Susirgti plaučių vėžiu gali bet kuris žmogus, tačiau nepalyginamai labiau susirgti šia liga rizikuoja:
Rūkaliai: įkvėpti dūmai sutrikdo normalų plaučių valymosi procesą. Cigaretės dūmuose esančios vėžį sukeliančios medžiagos (kancerogenai) nuolat pasilieka kvėpavimo takuose. Ilgą laiką veikdamos, jos pažeidžia sveikas plaučių ląsteles ir šios galų gale tampa vėžinėmis.
Maždaug 90% ligos atvejų vyrams ir moterims sukėlė tabako rūkymas. Nors visuomenei nuolat aiškinama, kaip rūkymas kenkia žmogaus sveikatai, šio žalingo įpročio vergų nemažėja. Rūkalių “gretas” noriai papildo paaugliai, jauno amžiaus vyrai, net moterys. Didėjant tabaką rūkančių jauno amžiaus asmenų skaičiui, ateityje plaučių vęžiu pradės sirgti daug jaunesni žmonės negu dabar.
Plaučių vėžio rizika labai susijusi su rūkymo "stažu" ir surūkomu cigarečių kiekiu per parą. Ypač didelė rizika, kai rūkyti pradedama jauname amžiūje. Apsigaunama, kai manoma, jog plaučių vėžio rizika mažesnė rūkant turinčias filtrą ar "lengvas" cigaretes. Šiais atvejais siekiant rūkymo sukeliamo efekto dūmai giliau įtraukiami į plaučius, rūkoma dažniau ir daugiau cigarečių. Tada žala organizmui nė kiek nesumažėja.
Pasyvūs rūkaliai: yra toje pačioje rizikos grupėje kaip ir rūkaliai. Pasyvus rūkymas - tai nerūkančio asmens kvėpavimas prirūkytu oru. Įrodyta, kad nerūkančių, bet nuolat kvėpuojančių kitų prirūkytu oru asmenų rizika susirgti plaučių vėžiu neką mažesnėnei tų, kurie patys rūko. Skaudu, kad žmonės, kurie priversti nuolat būti šalia rūkančiųjų, tampa “pasyviais rūkaliais” – jie taip pat kvėpuoja tabako dūmais, dėl to padidėja jų rizika susirgti plaučių vėžiu.
Žmonės, susiduriantys su radono dujomis. Tai natūralios radioaktyvios dujos, susiformuojančios dirvoje, kalnuose ir net buityje.
Žmonės, susiduriantys su asbestu. Tai medžiaga, naudota pramonėje (laivų statyboje, asbesto pramonėje, statybose) iki 1970 m. Dirbantys su asbestu asmenys visada turėtų atsižvelgti į darbo saugos patarimus. Jei manote, jog jūsų name yra asbesto, nebandykite juo atsikratyti patys, nes pavojus padidėja cheminėms medžiagoms pasklidus ore.
Žmonės, susiduriantys su kitokiais chemikalais: arsenu, vinilchloridu, nikelio chromatu, anglies ir anglies dervos produktais, įvairiomis dujomis ir eteriniais chlorometilais.
Tie, kurie nesveikai maitinasi. Tai asmenys, per mažai vartojantys daržovių ir vaisių, tačiau per daug riebaus maisto ir alkoholio. Tinkamai maitinantis galima sumažinti riziką susirgti plaučiu vėžiu 20-33 procentų.
Nėra įrodymų, jog maisto papildų vartojimas tolygus subalansuotai dietai ir sumažina riziką susirgti plaučių vėžiu. Ne tik sveika mityba gali padėti apsisaugoti nuo vėžio – yra tyrimų, įrodančių, kad didelis fizinis aktyvumas mažina riziką susirgti plaučių vėžiu. Sveika gyvensena – patikima priemonė ženkliai sumažinti plaučių vėžio riziką
A t m i n k i t e, kad rūkymas yra pagrindinė plaučių vėžio priežastis.
Registracija ir informacija:
+370 5 278 6711
Santariškių g. 1, LT-08406, Vilnius
Įmonės kodas: 111959420
PVM mokėtojo kodas: LT119594219
Paramos sąskaita: AB SEB bankas
LT85 7044 0600 0616 2336
El. paštas: infonvi.lt (fiziniams asmenims)
administracijanvi.lt (juridiniams asmenims)
Mūsų svetainė naudoja slapukus (cookies). Šie slapukai skirti rinkti statistiką ir tobulinti svetainės veikimą bei parinkti tik Jums skirtą reklamą.
Jei Jūs sutinkate su šiems tikslams naudojamais slapukai, spauskite "sutinku" ir toliau naudokitės svetaine.
Užklausos formos veikimui naudojame Google Recaptcha, kuris padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia spam tipo informaciją.
Todėl, kad užtikrintume šios užklausos formos veikimą, jūs turite pažymėti "sutinku su našumo slapukais".
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Funkciniai slapukai (būtini)Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti ir yra ištinami išėjus iš svetainės. |
|
Našumo slapukaiŠie slapukai leidžia apskaičiuoti svetainės lankomumą ir duomenų srauto šaltinius tam, kad galėtume sužinoti ir patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės "Google Analytics" statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja. |
|
Reklaminiai slapukaiŠie slapukai, naudojami trečiųjų šalių, kad galėtume pateikti reklamą, atitinkančia jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją, apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti tai kuo jūs domitės, tokiu būdu galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą. |